|
100-oji Maldų už krikščionių vienybę savaitė
P. Vatsono iniciatyvų vaisius
Bent kartą metuose įvairių tradicijų krikščionys susiburia draugėn Dievo šlovinimui, abipusės pagarbos išreiškimui ir bendrai maldai už susitaikymą ir susivienijimą. Tradiciškai šis laikotarpis, vadinamas Maldų už krikščionių vienybę savaite yra celebruojamas sausio 18-25 dienomis. Ekumeninės savaitės pamaldų tekstus publikuoja Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba ir Pasaulio Bažnyčių taryba. Kiekvienais metais Maldų už krikščionių vienybę savaitės biblijinę temą ir specialią medžiagą siūloma parengti kurio nors regiono ar šalies ekumeniniams partneriams. 2008 metams ją rengė Jungtinių Valstijų ekumeninės organizacijos. Tokia iniciatyva yra neatsitiktinė, kadangi lygiai prieš 100 metų amerikietis episkopalų (anglikonų) dvasininkas Polas Vatsonas, įkūręs ekumeninę susitaikymo draugiją Niujorke, 1908-ųjų sausio 18-25 dienomis pradėjo Maldų už krikščionių vienybę oktavą (vėliau pereita prie labiau ekumeninio savaitės pavadinimo). Tuomet pats P. Vatsonas, kaip ir dauguma ekumenistų, vienybę suprato kaip atsiskyrusių krikščionių denominacijų sugrįžimą į Romos Katalikų Bažnyčią, todėl oktavos data buvo parinkta pagal katalikų liturginį kalendorių, atitinkantį laikotarpį tarp apaštalų Petro ir Pauliaus švenčių. (Tuomet sausio 18 dieną katalikai šventė šv. Petro sosto šventę, o sausio 25-ąją minimas šv. Pauliaus atsivertimas.)
Po to, kai 1909 metais P. Vatsonas ir jo ekumeninė bendruomenė buvo priimta į Katalikų Bažnyčią, ekumeninei oktavai oficialų palaiminimą suteikė tuometinis popiežius šv. Pijus X. Liono (Prancūzija) katalikų kunigo Polio Kuturjė pastangomis Maldų už krikščionių vienybę savaitės minėjimas XX amžiaus pirmojoje pusėje plačiai išplito Europos katalikų diecezijose. Pažymėtina, kad būtent užbaigdamas vienybės oktavą 1959 metų sausio 25 dieną tuometinis popiežius pal. Jonas XXIII paskelbė apie Vatikano II Susirinkimo sušaukimą. Kaip tik šis Susirinkimas, vykęs 1962-1965 metais, lėmė aktyvų Katalikų Bažnyčios įsijungimą į ekumeninį sąjūdį, įskaitant jos glaudų bendradarbiavimą su didžiausia ekumenine organizacija Pasaulio Bažnyčių taryba (PBT).
Lygiai prieš 40 metų, 1968-aisiais, pirmą kartą pasaulinės Maldų už krikščionių vienybę savaitės tekstus kartu parengė ir naudojo Popiežiškoji krikščionių taryba ir PBT Tikėjimo ir tvarkos komisija, į kurią įsijungė ir katalikų atstovai. Nuo 2004 metų už ekumenizmą atsakinga Šventojo Sosto dikasterija ir Pasaulio Bažnyčių taryba vienybės oktavos medžiagą publikuoja kartu, o paskui ją išsiuntinėja Katalikų Bažnyčios diecezijoms bei kitų tradicijų krikščionių bendruomenėms.
Apaštalo šv. Pauliaus paraginimai
Amerikiečių ekumenistų jubiliejinės 100-osios Maldų už krikščionių vienybę savaitės tema Be paliovos melskitės (1 Tes 5, 17) parinkta iš apaštalo šv. Pauliaus Pirmojo laiško Tesalonikiečiams. Ji kaip tik pabrėžia esminį maldos vaidmenį krikščionių bendruomenės gyvenimui ir jos narių tarpusavio ryšių bei santykių su Kristumi stiprėjimui. Visa Tautų apaštalo laiško ištrauka, kurią siūloma naudoti šiemetinei ekumeninei savaitei, skamba taip: Mes prašome jus, broliai... Taikiai sugyvenkite tarp savęs! Ir raginame jus, brangieji: įspėkite nedrausminguosius, padrąsinkite silpnuosius, būkite kantrūs su visais! Žiūrėkite, kad kas neatsimokėtų kam nors blogu už bloga, bet visuomet skatinkite daryti gera vieni kitiems ir visiems. Visuomet džiaukitės, be paliovos melskitės! Už viską dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje. (1 Tes 5, 12 a, 13 b 18).
Ekumeninių pamaldų medžiagos sudarytojai savo komentare pažymi, kad šv. Paulius vienu iš pagrindinių tikslų laikė tikinčiųjų bendruomenės vieningumo stiprinimą. Netgi mirtis negali sutraukyti tų saitų, kurie juos jungia kaip vieną mistinį Kristaus kūną. Kristaus, kuris mirė ir prisikėlė dėl visų. Toks ir buvo šv. Pauliaus paraginimas, kuris parinktas Maldų už krikščionių vienybę savaitei. Ištrauka prasmingai prasideda kvietimu taikiai sugyvenkite tarp savęs. Čia taika suprantama ne kaip konflikto nebuvimas, bet visiškas darnos būvis, skatinantis bendruomenės klestėjimą ir augimą.
Pažymėtina, kad apaštalas šv. Paulius savo pamokymuose ir paraginimuose vengia abstrakčių teologinių tezių, kaip ir perdėtų emocijų. Jis tiesiog, kaip žinomame tekste apie meilę (1 Kor 13), bendruomenės narius kviečia konkrečiais veiksmais liudyti atsakomybę ir įsipareigojimus bendruomenei. Siekiamas gyvenimas viename mistiniame Kristaus Kūne, kuris yra Bažnyčia, turi būti praktiškas ir visiems regimas. Taip pat ir raginimas nuolatinei maldai yra aiškiai suprantamas, kadangi autentiška krikščionių bendruomenė negali egzistuoti be kasdienės maldos, kuri yra integrali krikščioniškosios egzistencijos dalis. Taip pat ir krikščionių vienybės siekimas negali apsiriboti abstrakčiais teologiniais susitarimais bei formaliais pareiškimais. Ji turi būti įgyvendinama konkrečiais veiksmais, abipusės taikos ir meilės išraiška, taip pat bendra malda, kuri yra dvasinio ekumenizmo pagrindas. Krikščionių vienybė negali būti pasiekta vien žmogiškomis pastangomis, o trokštant pozityvaus Dievo įsikišimo, reikia be paliovos melstis.
Sausio 16 dienos bendrojoje audiencijoje popiežius Benediktas XVI sakė, kad būtina be paliovos melstis, nuolat prašant Dievo vienybės tarp visų Viešpaties mokinių didžiosios dovanos.
Mindaugas Buika
© 2008 XXI amžius
|