|
XXI amžius turi teisę į skaitytoją
Perskaičiau Rūtos Gajauskaitės straipsnį Senukai eina į karą ir ankstesnius autorės straipsnius, agituojančius stoti į pensininkų partiją. Ar tai nebus tikslas susilpninti vienintelę dešiniąją partiją Tėvynės sąjungą? Kodėl autorė teigdama, jog biudžetą patvirtino triuškinanti Seimo dauguma, nepaminėjo konservatorių partijos, kuri neprisidėjo prie daugumos triumfo? Nejaugi tik todėl, kad ji turi mažai balsų?
Man įdomu ir tai, kad kriminologė R. Gajauskaitė nepalaikė konservatorių, kai jie reikalavo iškelti baudžiamąją bylą kolchozų turto grobstytojams, kai visos kitos partijos buvo prieš. Jau tuomet, kai generaliniu prokuroru buvo Artūras Paulauskas, tapo aišku, kas yra kas, o svarbiausia, kad jis ir tos partijos yra atsakingos ir už valstybės turto prichvatizavimą. Kodėl ji tuomet tylėjo?
Dabar, kai laikraštyje, atstovaujančiame katalikiškoms patriotinėms jėgoms, yra peršama nauja partija, kuriai vadovauja karininkas (pavardė kažkodėl irgi nutylima), kyla klausimas, ar nebūsim suklaidinti, kaip suklaidino Baltijos kelias, kvietęs nebalsuoti? Iš to išlošė tik socdemų valdžia (su giminingom partijom), kuriai ir priklauso šis laikraštis.
Po rinkimų į savivaldybes su R. Paksu nuėjo ne tik socdemai (kaip to ir reikėjo tikėtis), bet ir kiti, tarp jų ir liberalų sąjūdis su P. Auštrevičiumi priešaky.
Kol Tėvynės sąjungoje yra V. Landsbergis, A. Kubilius, J. Razma ir kiti patriotai, nereikia ieškoti neaiškios struktūros, neaiškių programų. Kažkodėl R. Gajauskaitės straipsnių, ginančių tiesą ir teisiuosius, neteko matyti. Neturim teisės išbarstyti balsų (kad nelaimėtų tie patys dabartiniai valdininkai). Tėvynės likimu nebegalima žaisti.
Man kelia nerimą tie pažįstami katalikai ir tremtiniai, kurie nežada eiti balsuoti. Jie pasimetę didžiosios žiniasklaidos išmetamoje informacijoje, valdžios užsakytuose straipsniuose, nesusigaudo jos noruose sulyginti ir suvienodinti visas partijas. Ypač puolama Tėvynės sąjunga ji neturi savo informacinių leidinių, jos nariai retai kviečiami į Žinių radijo bei nacionalinio radijo laidas. Labai liūdna, kad tie kunigai, kurie neskatina XXI amžiaus platinimo, net pataria savo parapijiečiams nebalsuoti. Ypač skaudu, kai puolami doriausi kunigai patriotai, tokie, kaip A. Keina, Sausio 13-ąją buvęs su tauta, pasiruošusia mirti už laisvę. Jis yra puolamas panašiai, kaip kadaise laisvės lyderis V. Landsbergis.
Be abejo, atėjo eilė būti puolamam laikraščiui katalikybės ir patriotiškumo vėliavnešiui. Deja, šis laikraštis kitoks nebuvo ir būti negali. Katalikas ir pilietis neatsiejamos sąvokos, kaip neatsiejami Dievo įsakymai pirmasis ir ketvirtasis. Mes džiaugiamės, kad jame dirba Petras Katinas, kurio publikacijos taip nepatinka tiems, kurie bendradarbiauja su valdžia, tiesa bado akis. Mums labai patinka šio įžvalgaus ir sąžiningo apžvalgininko komentarai, kurie visą laiką pasitvirtina. Jei tiesa stoja į dvikovą su melu, apgaule argi tai turėtų smerkti protingi kritikai? Geriau jie smerktų blogus įstatymus, kurie gina ir išteisina nusikaltėlius, nedorus teisėsaugos pareigūnus ir tuos, kurie vykdo tautos genocidą.
Noras paversti skaitytojus į drungną, sustingusią masę tolygus mirčiai. Būkim aktyvūs, ginkim tai, kas brangu mums. Nereikia bijoti šališkos kritikos. Reikia bijoti Dievo, o ne šališkų žmonių, ir tarnauti, kaip tarnavot, Dievui ir tautai. Mes mylime šį laikraštį, gerbiame jo redakcijos darbuotojus ir linkime toliau semtis jėgų iš neblėstančio ramybės, meilės ir tiesos šaltinio Kristaus ir linkime Viešpaties palaimos einant tiesos keliu. Norėtume, jog XXI amžius būtų platinamas visuose spaudos platinimo vietose. Laisvė spaudai!
Kazys VILČINSKAS
Velžys, Panevėžio rajonas
Redakcijos prierašas. Suprantame mūsų
skaitytojo Kazio Vilčinsko, kaip ir kitų tuo klausimu susirūpinusių
skaitytojų nerimą, kad kartais kai kurių rašinių autorių mintys
kertasi su įprastomis dešiniosiomis pažiūromis. Konkrečiai, ne visada
su redakcijos nuomone sutampa Rūtos Gajauskaitės mintys. Kai kada
mes ir atsisakome spausdinti vieną ar kitą prieštaringą jos straipsnį,
besikertantį su sveika logika. Ji išsako išties nepagrįstus priekaištus
Tėvynės sąjungos vadovų, tarp jų europarlamentaro Vytauto Landsbergio
politinei krypčiai, neįvertina jų pastangų daryti Lietuvą geresnę
ir skaidresnę. Gal tas kyla iš kokių nors nepagrįstų užsigavimų,
gal iš nerealizuotų siekių. Tačiau reikia pasakyti, kad daug R.
Gajauskaitės minčių yra gana priimtinos, nors ir polemiškos; karštos,
bet ir ne drungnos. O tai yra labai svarbu. Be to, nemanome, kad
reikėtų kokius nors straipsnius, konkrečiai R. Gajauskaitės, cenzūruoti.
Protingas skaitytojas vis vien atsirinks, kas jam priimtina, o kas
nepriimtina, galų gale, pasiginčys su autore. Mes, redakcijos darbuotojai,
tikrai nelinkę piršti Pensininkų partijos Lietuvos katalikams ar
kitų konfesijų žmonėms, nežinome, kas jai vadovauja. Buvęs sovietinis
karininkas? Galbūt. Juk šiais laikais sunku įžvelgti į žmogaus sielą,
kai kiekvienas vaizduoja patriotą, o kai kas, slėpdamasis po gražiais
šūkiais, pasirengęs parduoti savo tėvynę, tautą, pagaliau, tikėjimą.
O kalbant apie tai, kad Tėvynės sąjunga neturi
savo informacinio leidinio, tai ji nesunkiai galėtų pasinaudoti
XXI amžiumi. Tą supranta eiliniai Tėvynės sąjungos nariai, tačiau
niekaip nesupranta dabartiniai jos vadovai, ne visada sugebantys
mąstyti toliaregiškai. Jie nuėjo kitu keliu: pasirinkdami neaiškios
politinės krypties laikraštį Panorama ir sukišdami į jo leidybą
šimtus tūkstančių litų, sugadino idėją turėti savo laikraštį. Be
abejo, dabar jie nenori pasikrapštyti akių ir blaiviau pažiūrėti
į reikalo esmę. A. Kubiliui buvo pateiktas pasiūlymas dėl bendradarbiavimo
su XXI amžiumi, tačiau jis nusprendė, kad laikraštis Tėvynės sąjungai
nereikalingas. Kai politinė partija XXI amžiuje nesugeba įvertinti
spaudos reikšmės, tada susikalbėti labai sunku. Gal p. A. Kubiliui
atrodo, kad dabar galima viską pasiekti internetu? Bet internetas
aprėpia tik labai nedidelę rinkėjų dalį. O gal Tėvynės sąjungos
vadovai jau džiaugiasi savo pakilusiais reitingais ir svajoja apie
pergalę Seimo rinkimuose rudenį? Bet tie reitingai labai pasikeičia
prieš pat rinkimus ir ypač rinkimų dieną, jeigu taip ignoruojamas
darbas su rinkėjais.
Dar vienas klausimas, iškeltas mūsų skaitytojo
tai laikraščio platinimas per spaudos kioskus. Deja, ta išgirtoji
ir mūsų dažnai kartojama spaudos laisvė tėra lyg miražas dykumoje.
Jau esame minėję, kad vargingų niekas nemyli, taigi ir neturtingas
laikraštis šio pasaulio didiesiems nepriimtinas. Platinti savo laikraščius
(daugiausia tik bulvarinius) gali turtingos leidyklos. Mums platinimas
yra nedraudžiamas, tik jo realizavimas būna labai mįslingas. Todėl
tas platinimas labai brangiai kainuoja ir atneša tik nuostolius.
Lietuvos spauda suinteresuota platinti tik gerai einančius (daugiausia
bulvarinius) leidinius. Taigi tas nedraudimas yra tik labai formalus
platindami per kioskus (patiekdami į kiekvieną po 1-2 laikraščio
egz.) patirtume gal net 10 000 litų nuostolį per mėnesį tokios
yra plėšikiškos platinimo monopolininkės Lietuvos spauda sąlygos.
Per metus patirtume apie 120 000 litų nuostolių. Ir neturint tiek
pinigų (mažiausiai!) nepadėtų jokios strategijos, kurias mums kai
kas siūlo rengti ir rodyti popieriuje. Aišku, gal po metų ar dvejų
kai kas iš tų nuostolių ir atsipirktų. Bet kur gauti tuos atliekamus
(!) 120 000 litų dabar?! Tad net ir tarp krikščionių, ir net tarp
katalikų galime sakyti neturtingų realiai niekas nemyli. Paskiau
tik tenka stebėtis, kad katalikiškoje Lietuvoje katalikiškas laikraštis
platinamas lyg spaudos draudimo metais, lyg pogrindyje. Tokia realybė,
nuo kurios mes negalime niekur pabėgti.
Dėkojame K. Vilčinskui ir kitiems laikraščio
likimu besirūpinantiems skaitytojams, prašome jų visokeriopos pagalbos
ir paramos. Tik taip galės išsilaikyti XXI amžius, kuriam leisti
sąlygos vis sunkėja.
© 2008 XXI amžius
|