|
Šiluvos Marija, Grabnyčios ir Gavėnia
Dievo Motinos Marijos ypatingas vaidmuo žmonių kelionėje į Dievo Tėvo namus nemeta jokio teologinio šešėlio išskirtinei mūsų Tarpininko Kristaus neprilygstamos Kryžiaus aukos vertei, kuri tapo visų Žemės piligrimų svarbiausia išganymo priežastimi. Priešingai. Dievas Mariją apsaugojo nuo pirmapradės kaltės, Ją su kūnu ir siela paėmė į dangaus šlovę, kad Ji, būdama amžinos Tėvynės bei visatos Karaliene, galėtų laisvai tarpininkauti tarp žmonių ir Jėzaus malonių.
Tik Visagalio dėka, kai pagaliau mes turėsime laimę akis į akį išvysti stulbinantį Dievo Trejybės šlovės grožį, tuomet su nesulaikomu džiaugsmu galėsime pagarbinti Viešpatį bei dėkingai nusilenkti Dievo Motinai, kuri, maloningai mus sveikindama, pakvies šlovinti Tą, kuris Golgotoje viską savo gyvenimą bei gyvybę dėl mūsų paaukojęs apdovanos mus dieviškojo suvokimo malonės pilnuma. Būtent ten, danguje, tada džiūgausime Dievo vaikų laisvės pilnatve tik dėl to, kad gyvendami Žemėje ryžtingai išsižadėdavome savęs (plg. Mt 16, 24) ir, nešdami savo gyvenimo kryžių, kasdien su tikėjimu meldėmės, kad Jėzus bei Marija iki pat mūsų paskutinio atodūsio būtų ryškiausiai šviečiančiomis kelrodėmis žvaigždėmis.
Vatikano II Susirinkimo dekretuose rašoma apie Mergelę Mariją, kuri (...) daugeriopu užtarimu ir toliau neša mums amžinojo išganymo dovanas. Savo motiniška meile Ji rūpinasi savo Sūnaus broliais, kurie, pavojų ir vargų supami, tebekeliauja iki pasieks palaimingąją tėvynę. Todėl Bažnyčioje šaukiamasi palaimintosios Mergelės, vadinant Ją Užtarėjos, Padėjėjos, Pagalbininkės ir Tarpininkės titulais.
Šiluvoje Švč. Mergelė tituluojama ir Ligonių Sveikata, nes dėl Jos galingo užtarimo yra įvykę ir tebevyksta daugybė išgijimų, liudijančių, kad Dievas tikinčiuosius ne tik iš fizinių negalių išlaisvina, bet svarbiausia (per tikėjimo bei nuoširdumo kupinas maldas) išvaduoja iš nuodėmių priklausomybių, kad nebegrįžtų vėl į buvusių kalčių klampynę.
Taigi artėjant (šį rudenį) didžiajam 400 metų Šiluvos Marijos apsireiškimo jubiliejui, galime sakyti, kad Šiluva jau seniai yra tapusi daugelio žmonių branginama krikščioniško atgimimo bei dvasinio atsinaujinimo oaze.
Beje, šį sekmadienį, kai Kauno arkivyskupijos parapijų šventovėse (per šv. Mišias) bus skaitomas Kauno arkivyskupo metropolito dekretas dėl Šiluvos Dievo Motinos jubiliejinių metų paskelbimo, malonu pastebėti, kad tarp įvairių svarbių renginių (šio jubiliejaus proga) bus neįprastai švenčiamos Sekminės. Gegužės 11-12 dienomis į Šiluvą atvykusi Tarptautinė katalikų charizminio atsinaujino tarnyba vadovaus įdomiai ir turiningai Tautų Sekminių šventimo programai. Vadinasi, Šiluvoje pūs dar stipresnis Šventosios Dvasios vėjas, atgenantis debesis, iš kurių kris dieviškų palaiminimų dideli lietaus lašai. Tuo gyvuoju vandeniu bus pasotinta ne tėviškės žemelė, bet susirinkusiųjų išdžiūvusios širdys.
Vasario 2 dieną švenčiamų Grabnyčių šventė yra artėjančios Gavėnios įžanga. Kai Nekalčiausioji Mergelė Marija drauge su šv. Juozapu į Jeruzalės šventyklą įnešė kūdikį Jėzų paaukojimui, tuomet šventu gyvenimu pasižymintis Simeonas pranašiškai prabilo apie Atpirkėją, kuris paskleis išganymo šviesą daugeliui, ir taip pat iš anksto įspėjo Mergelę Mariją, jog dėl šios pasiuntinybės Jos sielą turės perverti kalavijas.
Žinome, kad taip ir įvyko: Marija, būdama po Sūnaus kryžiumi, savo kančias aukojo už mus. Todėl, kai per Gavėnią vėl apmąstysime Jėzaus pasiaukojančią meilę, stenkimės vis giliau suvokti šią tiesą: kai romėnų kareiviai Išganytoją ruošėsi nukryžiuoti, Jo Motina turėjo galimybę viešai ir garsiai sušukti: Vietoj Jo, geriau mane nukryžiuokite! Nors vienintelis Viešpats Jėzus (savo kančia pašlovinęs Tėvo valią) mus didžia kaina atpirko, tačiau ir Marijos skausmo kalavijo perverta širdis buvo kryžiuojama. Prie Kryžiaus Ji iškentė tai, ką ir mes kiekvienas esame pašaukti kaip krikščionys (sulig Aukščiausiojo valia) šiame laikinajame gyvenime pakelti.
Stiprybės semkimės iš Mergelės Marijos, kurios Širdis liepsnoja meile mums ir kuri yra negęstantis Kristumi sekimo žiburys.
Kun. Vytenis Vaškelis
© 2008 XXI amžius
|