Atnaujintas 2008 vasario 1 d.
Nr.9
(1602)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Mažiau valgysi – ilgiau gyvensi

Valgis yra pilvui, ir pilvas yra valgiui, bet Dievas išvaduos mus ir nuo vieno, ir nuo kito. 
(1 Kor 6, 13)

Roberto MISIUKONIO nuotrauka

Pasninkas – tam tikrą laiko tarpą trunkantis savavalis susilaikymas nuo kai kurių gėrimų bei maisto produktų. Priklausomai nuo papročių, pasninko metu nevalgoma vienos ar kelių maisto rūšių. Pasninkas nėra kažkoks kvailas išmistas žmonėms kankinti. Medicinoje pasninkas naudojamas kaip detoksikacijos priemonė, apvalanti kūną nuo susikaupusių žalingų elementų. Religijoje – tai žmogaus noras susitaikyti su Dievu. Pasninkavo jau pirmykščiai žmonės. Žinoma, tada, kai iš tikrųjų neturėdavo ką valgyti. Tačiau kurį laiką badaudami žmonės nemirdavo, o atvirkščiai tapdavo energingesni ir budresni. Pati gamta pasirūpino, kad trumpalaikis badavimas nepakenktų jų sveikatai, bet atvirkščiai – ją atgaivintų, suteiktų jėgų ir dvasinės stiprybės. Šito labiausiai ir stinga niūriausiu metų laiku. Todėl ne veltui šį laikotarpį pasninkui ir pasirinko mūsų senoliai. Taip jie apsisaugodavo ne vien tik nuo liūdesio, bet ir nuo kitų ligų, kurios šiandien labai kankina sotų ir šiltai apsirengusį tautietį.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija