|
Samprotavimai
1. Keistas tas liberalus teigimas, kad į privatų
gyvenimą niekam nevalia kištis. Ką daryti, jei privatus gyvenimas
amoralus: nori girtuokliauti, prievartauti, vogti, žudyti ir t.t.?
Negi niekas neturi teisės kištis? Gal dėl to tiek daug yra nusikaltimų,
net Seime. Dažnai nusikaltėliai išteisinami ar sulaikomi kelioms
dienoms, nusikaltimas ilgai tiriamas, sulaukia senaties ar nerandama
nusikaltimo sudėties. Negalima skelbti nusikaltėlių pavardžių,
kad nepažeistum jų orumo, nebūtų jiems gėda, todėl rašomi inicialai.
Sakoma, kad nėra žmogaus, nebijančio gėdos, nors daug ko jie nebijo.
Tai kam slėpti nusikaltėlių pavardes? Tegu bent susigėsta. Kas kita,
jei atsitinka žmogui nelaimė, tuomet galima rašyti inicialus.
|
|
Privati
valda: kiek joje atjautos ir sąžinės?
Ant mano darbastalio guli maža, proletariškai
raustelėjusi Prano Vaičaičio lyrikos knygutė Kas našlaičius priglaus?
Ją 1988 metais Vilniuje išleido Vyturio leidykla.
Toje knygeliukėje yra 1897-aisiais sukurtas eilėraštis,
kuris dar pirmosiose vaikystės mokyklos Čekiškėje klasėse yra išspaudęs
ne tik mano gailesčio ašaras. Prisiminkime: ...Per tvorą į sodą
mūs pono žiūrėjo / Vaikiukas išblyškęs, apdriskęs visai / Ir matė,
kaip ponvaikiai puikūs žėrėjo, / Kaip žaidė, kaip juokės visi jie
linksmai...
|