Atnaujintas 2008 vasario 1 d.
Nr.9
(1602)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Samprotavimai

1. Keistas tas „liberalus“ teigimas, kad į privatų gyvenimą niekam nevalia kištis. Ką daryti, jei privatus gyvenimas amoralus: nori girtuokliauti, prievartauti, vogti, žudyti ir t.t.? Negi niekas neturi teisės kištis? Gal dėl to tiek daug yra nusikaltimų, net Seime. Dažnai nusikaltėliai išteisinami ar sulaikomi kelioms dienoms, nusikaltimas ilgai tiriamas, sulaukia senaties ar nerandama „nusikaltimo sudėties“. Negalima skelbti nusikaltėlių pavardžių, kad nepažeistum jų orumo, nebūtų jiems gėda, todėl rašomi inicialai. Sakoma, kad nėra žmogaus, nebijančio gėdos, nors daug ko jie nebijo. Tai kam slėpti nusikaltėlių pavardes? Tegu bent susigėsta. Kas kita, jei atsitinka žmogui nelaimė, tuomet galima rašyti inicialus.

2. Sakoma, jei nori liaudį valdyti, atimk iš jos duoną, paskui parodyk – ir viskas bus gerai. Ar ne taip buvo sovietmečiu: talonais, paskyromis, majonezu, tirpia kava, žirneliais valdė liaudį…

3. Rusija skelbia, kad Baltijos valstybės buvo didžiausios nacistinės Vokietijos pakalikės. Tačiau jei jos būtų prie Vakarų valstybių sienos, būtų Vokietijos nerėmę, nes ir ji turėjo okupacinių tikslų. Tačiau Vokietija kultūringesnė už SSRS, todėl iš dviejų blogybių rinkosi mažesnę: labiau linko prie Vokietijos, o ne Rusijos. Tačiau už savo laisvę kovojo ne tik su Rusija, bet ir su Vokietija.

4. Kai kas sako, jog sovietų okupacijos neprisimena, o vokiečių prisimena. Matyt, priespaudos metais sovietinė okupacija buvo įteisinta, prie jos pratino, todėl ji lyg geresnė. Tačiau kas padarė daugiau blogio Baltijos valstybėms – vokiečiai ar sovietai? Negerai, kad vokiečiai žudė žydus. Bet ką darė rusai? Pavyzdžiui, mūsų kaimo du vyrai savanoriais buvo išvykę Saksonijon dirbti. Po karo grįžo. Dar vienas buvo policininkas, kitas Rytų fronte kovojo su bolševikais. Po karo apsigyveno Austrijoje ir Australijoje. Nieko vokiečiai neišvežė. Rusai ištrėmė per 20 žmonių, negrįžo apie dešimt, partizanaudami žuvo penki. O kiek sėdėjo kalėjime, ką iškentė tremtiniai! Todėl aišku, nuo ko daugiau Lietuva nukentėjo.

5. Sovietmečiu nors kiek „susitepusiems“ žmonėms neleido užimti pareigų, dirbti mokyklose – toks esąs nepatikimas. Šiandien buvę komunistai – jau seimūnai, užima aukštas pareigas, mokytojauja, mokykloms vadovauja, buvę ateistai dirba… katechetais. Stebuklas! Buvę komunistai, dabar esantys valdžioje, verda tokią „košę“, kad tik žmonės laisvos Lietuvos nemylėtų, ilgėtųsi sovietmečio, todėl grobsto, nusikaltėlius išteisina. Daryk ir toliau taip. Nebijok. Jei pakliūsi – išteisinsim. Todėl tiek daug blogio.

6. Rumunų dramaturgas Jonesku savo pjesėje „Raganosiai“ vaizduoja, kaip viename mieste žmonės ėmė virsti raganosiais. Kol žmonių buvo daugiau negu raganosių, jie bijojo jais virsti. Bet kai žmonių buvo mažiau nei tų gyvūnų, visi norėjo kuo greičiau būti raganosiais. Taip yra ir gyvenime: kai blogio pasidaro daugiau negu gėrio, kai hedonizmas būna vertingesnis už dvasinius turtus, gėris netenka prasmės, pasidaro nemadingas, nepatrauklus, moralė, dora nenaudinga, o žiaurumas, nusikaltimai, nesvarbu, kokiu būdu įgytas turtas, net nedoras apsukrumas įgauna vertę, sugestijuoja, tampa įdomus. Bet kas mūsų laukia, kur mes einame?

7. Kyšiai, korupcija klestėjo ir sovietmečiu, tik viską reguliavo partija, giminės, pažintys. Lygybės nebuvo, bet viskas buvo slepiama. Kai technikai važiavo į Rusijos gamyklas kokių nors detalių, vežė skilandžius, dešras, kumpius, mėsą, rinktinį alkoholį – be jų nieko negausi. Net sargui už vartų atidarymą reikėjo duoti kyšį. Tomis gėrybėmis naudojosi partiniai nomenklatūrininkai, viršininkai. Lygybės nebuvo tarp lygių „lygiausioje“ šalyje...

8. Sako, sovietmečiu buvo geriau, žmonės turėjo pinigų. Aišku, kodėl turėjo pinigų: parduotuvėse – gerų prekių stoka, prastos – pigios, todėl jie pinigų neišleido, nebent pragerdavo. Tačiau kai pradėjo labai gerti, pritrūko ir alkoholio, važinėjo kitur pirkti normuoto alkoholio. Dabar parduotuvės pilnos gerų prekių, todėl jos brangesnės, bet jas kažkaip „bepinigiai“ išperka. Vadinasi, žmonės (ne visi) turi pinigų. Kiti nedirba, o geria – jiems pinigų trūksta. Tiesa, okupacijos metais telefonas, elektra, pirtis, kuras, šiluma, viešbučiai, sanatorijos, kurortai, kelionės buvo pigesni nei dabar. Nebrangūs buvo ir vaistai, bet gerų nebuvo. Jei gavai gerų nusipirkti, turėjai nemažą sumą pakloti. Sužinoję, kad kažkur „išmetė“ užsienietiškų prekių net ir darbo metu (darbininkų šalyje darbo negerbė ir jo neprarado, nes atlyginimai maži), žmonės bėgo, važiavo sausakimšuose autobusuose, stovėdami ant vienos kojos, gal pavyks gauti (ne nusipirkti, nors mokėjai su priedais už tą prekę). Ne visada pavykdavo „gauti“. Net knygų „brandaus socializmo“ metais dažnai galėjai nusipirkti tik per pažintį ar „Knygos bičiulių“ draugiją (reikėjo mokėti nario mokestį), tik ne kokių norėjai, o kokių buvo. Knygas „leido“ dideliais tiražais, bet tie tiražai buvo popieriuje, ne tikrovėje. Net lietuviškų laikraščių prenumeratą limitavo. Rusiškų – ne. Tai kur galėjai išleisti pinigus? Lengvąjį automobilį retas kas turėjo. Jei turėjo, tai valdininkai, partiečiai, patikimi valdžiai. O kiek dabar yra mašinėlių! Kai kas jų turi ne po vieną; taip ir išleidžia pinigus.

9. Sovietmečiu buvo teigiama, kad mokytojas, gydytojas turi dirbti iš idėjos, o ne dėl pinigų, jei pasirinko tokią profesiją: jiems turi rūpėti Tėvynės ateitis, jaunimo auklėjimas, žmonių sveikata, partijos uždavinių įgyvendinimas, bet ne alga. O kaip dabar žiūrima į jaunimo auklėjimą, žmonių sveikatą, tėvynės ateitį, algą?

10. Pagal įstatymus Seimo nariai turi neliečiamybę. Ar ta neliečiamybė nesudaro sąlygų nesąžiningiems nusikalsti ir būti nebaudžiamiems? Todėl jie nusikalsta nieko nebijodami. Kam to reikia – būk doras ir tavęs niekas nelies. Toks įstatymas nereikalingas.

Jurgis AŠMENA

Panevėžio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija