Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Gyvenimas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Požiūris
Sveikata

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Nužudymas sukėlė krizę

Benazir Bhuto su vaikais, fotografuota prieš keletą metų Reuters nuotrauka

Pakistanas prikaustė viso pasaulio dėmesį – Benazir Bhuto nužudymas gruodžio 27 dieną Ravalpindžio mieste sukėlė krizę šalyje. Bhuto žuvo baigiantis jos rėmėjų mitingui, kai savižudis teroristas paleido kelis šūvius į politikę, o po to susprogdino bombą. Kartu su Bhuto žuvo dar 28 žmonės, virš 100 sužeista. Prasidėjo masinės demonstracijos, kurios vėliau peraugo į demonstrantų susidūrimus su policija, B. Bhuto šalininkų ir priešininkų susirėmimus. Vėliau riaušininkai pradėjo niokoti restoranus, bankus ir kitas įstaigas, įvairiuose miestuose buvo surengti teroro aktai. Haidarabado mieste riaušininkai padegė 25 bankų pastatus, kelis restoranus, apie 100 automobilių.

Karačyje keli tūkstančiai žmonių užpuolė policijos nuovadą ir ją padegė, suniokojo ir šalia buvusius policijos automobilius. Įvairiuose šalies miestuose prasidėjo protestuotojų ir policijos susirėmimai. Nuo gruodžio 28 iki sausio 1 dienos per masinius neramumus žuvo virš 40 žmonių, apie 300 sužeista. Nuo sausio 1-osios vėl tęsiasi masiniai neramumai. Per pirmąsias metų dienas žuvo per 50 žmonių, daug sužeista. Įdomu pastebėti, kad palyginti ramu buvo Pešavaro mieste. Tai aiškinama tuo, kad čia didelę įtaką turi Talibano judėjimas, palaikomas karingų islamo dvasininkų, veikia ir gausios „Al Qaeda“ grupės. Šiems ekstremistiniams judėjimams nusprendus, kad padėtis Pešavare turi būti stabili, didesnių neramumų neužfiksuota.

Vyksta tyrimas dėl Bhuto nužudymo, išsiaiškinta, kad žudikas priklauso ekstremistų grupuotei ,,Lashkar-e-Jhangvi“, artimai susijusiai su ,,Al Qaeda“. Kai kurios žiniasklaidos priemonės gavo ,,Al Qaeda“ pareiškimą, kad grupuotė prisiima atsakomybę dėl politikės nužudymo, bet vėliau „Al Qaedos“ atstovai paskelbė, kad jie neprisidėjo prie Benazir Bhuto nužudymo. Tai jau propagandinis žaidimas – įvairios suinteresuotos pusės keičia savo poziciją, priklausomai nuo to, kaip joms parankiau.

Kokia dabartinė Pakistano situacija? Šalyje gyvena 165 milijonai žmonių. 50 procentų gyventojų – pendžabai, 20 procentų – sindai, 7 procentai – puštūnai, 6 procentai – beludžiai. Yra ir ne tokių gausių tautinių mažumų – uzbekai, tadžikai, chazarai. Sostinėje Islamabade susitelkę pagrindinės valdžios įstaigos, tačiau ekonominis ir kultūrinis šalies centras yra Karačio miestas. Islamą išpažįsta 98 procentai gyventojų: iš jų 78 procentai – sunitai, 20 procentų – šiitai.

Šalies šiaurėje nuo 2006 metų pradžios egzistuoja vadinamasis Vaziristanas – nepripažinta, bet realiai egzistuojanti valstybė. Tai pasienio ruožas prie Afganistano sienos, kuriame gyvena puštūnų gentys. Įvairios Vakarų šalių žvalgybos turi duomenų, kad Vaziristane gyvena kai kurie įtakingi ,,Al Qaeda“ veikėjai. Faktiškai Vaziristaną valdo Talibano judėjimas, perėmęs valdžią šiame regione 2003-2004 metais. Talibano lyderiai susitarė su kai kuriais vietinių ir kitų genčių vadais ir šie, kad ir nenoromis, pakluso jų valiai. 2006 metų pradžioje talibų lyderiai Mochamedas Omaras ir Malula Faizula paskelbė, kad įkuriama Vaziristano valstybė. Šios valstybės niekas nepripažino de jure, bet ji egzistuoja, turi savo valdžią, karinius dalinius, kai kuriose šalyse įkurtos netgi neoficialios Vaziristano atstovybės. 2007 metų rugsėjį Pakistano kariuomenė pradėjo puolimą prieš Vaziristano separatistus, vyko įnirtingi mūšiai, tačiau gruodį buvo paskelbtos paliaubos.

Pakistano istorija buvo dramatiška nuo pat šios valstybės susikūrimo 1948 metais. Per pirmuosius du valstybės egzistavimo dešimtmečius šalyje vyko atkaklios grumtynės dėl valdžios, įvyko daugybė karinių perversmų. Padėtis Pakistane tapo kiek stabilesnė po 1970 metų. 1971 metais įvykusiuose rinkimuose nugalėjo Pakistano Liaudies partija, jos lyderis Zulfikaras Bhuto tapo šalies prezidentu. Z.Bhuto buvo Benazir Bhuto tėvas, politikoje aktyviai dalyvavo ir du jos broliai.

Zulfikaras Bhuto 1973 metais tapo Pakistano premjeru, jam valdant pakeista konstitucija, kurioje įtvirtinta parlamentinė respublika ir sumažinti prezidento įgaliojimai. 1977 metų vasarą šalyje įvyko karinis perversmas, kuriam vadovavo generolas Zija Ul-Hakas. Zulfikaras Bhuto buvo suimtas ir įkalintas, 1979 metais jam įvykdyta mirties bausmė – jis buvo pakartas. Zija Ul-Hakas Pakistane įvedė šariato įstatymus, rėmėsi sau artimais generolais ir islamo fundamentalistais. 1987 metais, matydamas, kad valdžia slysta iš rankų ir karinio režimo nepalaiko didelė dalis visuomenės, Zija Ul-Hakas nusprendė imtis reformų ir perduoti šalies valdymą civilinei vyriausybei. Šie procesai strigo dėl valdančiųjų kariškių prieštaringų veiksmų ir trinties opozicijos gretose. 1988 metų liepą Zija Ul-Hakas žuvo lėktuvo katastrofoje. Nustatyta, kad tai teroro aktas, tačiau organizatoriai ir vykdytojai neišaiškinti. Po jo žūties prasidėjo šalies demokratizacija. Po 1988 metų rudenį įvykusių rinkimų Benazir Bhuto tapo premjere. Iš šio posto ji pasitraukė po dviejų metų – 1990-ųjų rudenį. Vėliau, 1993 metais, ji dar kartą tapo premjere. Šį kartą poste B. Bhuto išbuvo iki 1996 metų pabaigos. Tuo metu šalyje aštrėjo kova tarp demokratinių jėgų ir jiems oponuojančių politinių grupių, pasisakančių už šariato įstatymus ir prieš artimą bendradarbiavimą su Vakarais. Benazir Bhuto buvo apkaltinta korupcija ir pasitraukė iš posto. 1997 metų pradžioje vykusiuose parlamento rinkimuose jos vadovaujama liaudies partija patyrė pralaimėjimą. Vėliau vis stiprėjo kariškių įtaka, galiausiai 1999 metų pabaigoje įvyko karinis perversmas ir prezidentu tapo generolas P. Mušarafas.

Nors prieš Naujuosius metus Pakistano prezidentas Mušarafas užtikrino, kad rinkimai į parlamentą, numatyti sausio 8 dieną, įvyks, tačiau neramumams nerimstant, buvo priimtas sprendimas rinkimus atidėti. Jie įvyks vasario 18 dieną. Tikimasi, kad iki to laiko padėtis šalyje aprims.

Dėl Benazir Bhuto mirties užuojautą pareiškė įvairių šalių lyderiai. Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Braunas pareiškė: ,,Benazir Bhuto buvo drąsi moteris, charizmatiška politikė, atkakliai kovojusi už demokratiją. Ją nužudė bailiai, kurie bijo demokratijos. Reikia padėti demokratinėms jėgoms Pakistane, neleiskime įsigalėti ekstremistams“. Izraelio premjeras Ehudas Olmertas, ne kartą asmeniškai bendravęs su Bhuto, teigė: ,,Ji buvo tarsi tiltas tarp Vakarų pasaulio ir islamiškosios civilizacijos. Tikėjomės, kad ji, drąsi ir turinti autoritetą politikė, aktyviai prisidės prie padėties stabilizavimo šiame regione. Gaila, bet šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti“.

Vietoj žuvusios Benazir Bhuto Liaudies partijos pirmininku išrinktas jos sūnus Bilavalis Zadaris Bhuto, antruoju pirmininku tapo žuvusios politikės vyras Azifas Zadaris. Į Pakistaną buvo atvykusi grupė Skotland Jardo kriminalistų iš Didžiosios Britanijos, kuri norėjo atlikti savarankišką Benazir Bhuto nužudymo tyrimą. Tačiau opozicija pareiškė nepasitikinti britų atliekamu tyrimu ir mano, kad objektyvų tyrimą galėtų atlikti speciali Jungtinių Tautų komisija. Šalies prezidentas Pervezas Mušarafas paskyrė savo tyrėjus, kurie vieną įtariamąjį, prisidėjus prie B. Bhuto nužudymo, jau išaiškino. Ar iš tiesų jis susijęs su „Al Qaeda“, teigti negalima.

Įvykiai Pakistane turi didelę reikšmę visam regionui. Jie artimai susiję su padėtimi Afganistane ir kitose regiono šalyse. Palaikyti ir kurstyti įtampą Pakistane suinteresuoti Afganistano talibai ir narkotikų baronai, o prie padėties eskalavimo tiesiogiai prisideda Pakistane veikiantys Talibano veikėjai ir „Al Qaeda“ atstovai. Vakarų apžvalgininkai būgštauja, kad jei neramumai Pakistane nesiliaus, padėtis gali tapti nekontroliuojama ir šalyje gali prasidėti pilietinis karas. Prancūzijos laikraštis ,,Liberation“ dabartinius įvykius Pakistane vertina kaip ,,dramatišką padėties eskalavimą, keliantį grėsmę pačiam šios valstybės egzistavimui“.

Ar padėtis šalyje prastės, ar krizė bus įveikta – paaiškės artimiausiu metu. Prezidentas P.Mušarafas buvo išvykęs į Briuselį ir aiškino Europos Sąjungos vadovams apie padėtį šalyje, kurioje vos ne kasdien vyksta susišaudymai, įkaitų grobimai. Pakistano krizė yra tipiškas pavyzdys, parodantis, kad tuose kraštuose, kur įsigali skurdas, religinė netolerancija, fanatizmas, kur nėra teisinės valstybės pagrindų, atsiveria keliai destrukcijai, socialiniam nestabilumui, terorizmui. Kuo daugiau tokių valstybių egzistuoja pasaulyje, tuo nestabilesnė bendra pasaulio geopolitinė padėtis. Jei tokių valstybių mažės, pavyks pažaboti skurdą, terorizmą, religinę netoleranciją, padėtis pasaulyje bus stabilesnė.

Giedrius Grabauskas-Karoblis

© 2008 „XXI amžius“