|
Rusijos pietuose padidėjo įtampa
Grabauskas-Karoblis
Rusijos pietuose aštrėja padėtis. Ingušijos respublikoje per paskutinį pusmetį įvyko nemažai sukilėlių susidūrimų su kariuomene ir milicija, buvo jėga išvaikyti taikios demonstracijos dalyviai, persekiojimus patyrė ir žurnalistai.
Sausio 26 dieną Ingušijos sostinėje Nazranėje buvo organizuotas mitingas prieš korupciją ir žmogaus teisių pažeidimus. Iš pradžių vietos valdžia davė leidimą mitingui surengti, bet vėliau jį atšaukė. Žmonės buvo raginami nesirinkti į nesankcionuotą akciją. Į mitingą susirinko apie 300 žmonių. Visi žygiavo į centrinę miesto aikštę, kur jau stovėjo daugiau kaip 200 omonininkų, nemažai Federalinės saugumo tarnybos pareigūnų. Omonininkai pradėjo šaudyti iš automatų, buvo panaudotos ašarinės dujos. Keletas žmonių buvo sužeista. Apsvaiginti ašarinėmis dujomis žmonės buvo tempiami į autobusus ir vežami į areštines. Suimta keliolika žurnalistų, tarp jų ir Rusijos televizijos ,,Vesti grupė, radijo stoties ,,Echo Moskvy reporteriai, radijo ,,Svoboda, ,,Novaja Gazeta, Nezavisimaja gazeta žurnalistai. Jie atskiru autobusu nuvežti į milicijos skyrių, ten pralaikyti kelias valandas, po to nuvežti į prokuratūrą ir apklausti. Po apklausos FSB atstovas pareiškė, kad dabar žurnalistai bus ištremti. Paleidus Rusijos televizijos atstovus, likusius žurnalistus autobusu nuvežė į Šiaurės Osetijos sostinę Vladikaukazą, kur uždarė keliuose viešbučio kambariuose. ,,Novaja Gazeta redaktoriaus pavaduotojui paskambinus į centrinę FSB būstinę Maskvoje ir pasiteiravus, kodėl žurnalistai sulaikyti, jam buvo atsakyta, kad žurnalistai trukdo kovoti su terorizmu. Sausio 27 dienos vakare sulaikytieji žurnalistai buvo paleisti. FSB pareigūnai jiems patarė nevykti į Ingušiją, nes jie vėl bus sulaikyti ir ištremti iš respublikos.
Nazranės ligoninėje gydoma 12 nuo omonininkų veiksmų nukentėjusių išvaikyto mitingo dalyvių, keturi iš jų su šautinėmis žaizdomis. Dalis sulaikytų mitingo dalyvių paleisti, kiti toliau lieka areštinėse, jiems iškeltos baudžiamosios bylos. Paaiškėjo, kad Ingušijos OMONo būriai atsisakė panaudoti jėgą prieš taikią demonstraciją, todėl buvo pasitelkti omonininkai iš kitų Rusijos vietų. Į Ingušiją iš Čečėnijos atvyko tankų kolonos, atsiųsta per 4000 vidaus kariuomenės karių. Anot kariškių, ruošiamasi operacijai prieš teroristus.
Ingušijos respublikoje gyvena 460 tūkstančių gyventojų, apie 80 procentų ingušai, kiti vietos gyventojai daugiausia čečėnai, rusai ir ukrainiečiai. Seniau čia buvo įsikūrusios didelės čečėnų pabėgėlių stovyklos, vėliau dauguma pabėgėlių išvažiavo į kitus regionus ar grižo į Čečėniją. Ingušijos respublikai nuo 1993 iki 2001 metų vadovavo prezidentas Ruslanas Auševas. Šis generolas pasižymėjo kaip demokratiškas politikas, turėjęs autoritetą Ingušijoje, buvo gerbiamas tiek Maskvoje, tiek tarp Ingušijos gyventojų. Kadangi jis gerai pažinojo Čečėnijos prezidentą Džocharą Dudajevą ir kitus čečėnų lyderius pirmojo Čečėnijos karo metu (1994-1996) ne kartą tarpininkavo derybose. Tačiau 2001 metų pavasarį naujoji Kremliaus valdžia organizavo jo atsistatydinimą R. Auševui ir jo giminaičiams buvo grasinama fiziniu susidorojimu, jei jis nepatrauks iš posto. Po kelių mėnesių Ingušijoje buvo surengti rinkimai, kuriuose nugalėjo Kremliaus statytinis, KGB generolas Maratas Ziazikovas. Šiuo metu padėtis Ingušijoje darosi vis nestabilesnė, vietos gyventojai nepatenkinti klestinčia korupcija, žmogaus teisių pažeidimais. Ingušijos opoziciją rėmė Michailas Gucerijevas, Maskvoje gyvenęs garsus ingušų kilmės verslininkas. Už tai jis buvo persekiojamas ir 2007 metų rugpjūtį išvyko į Didžiąją Britaniją ir ten pasiprašė politinio prieglobsčio.
Ingušijos opozicijos lyderis Machometas Javlojevas pareiškė: ,,Valdžia atvirai meluoja apie opoziciją. Nazranėje vykęs mitingas netgi pavadintas smogikų mitingu. Matyt, siekiama kraujo praliejimo, norima dar labiau destabilizuoti padėtį respublikoje.
Bet yra dar viena priežastis, kodėl Ingušijos opozicija užrūstino Kremlių ir federalinę saugumo tarnybą. Šių metų pradžioje opozicija organizavo žmonių apklausas, siekdama išsiaiškinti, kiek vietos gyventojų dalyvavo Valstybės Dūmos rinkimuose. Oficialioji statistika skelbia, kad Ingušijoje prie rinkimų urnų atėjo 90 procentų turinčių balso teisę vietos gyventojų. Po apklausų paaiškėjo, kad balsavo kur kas mažiau žmonių gal tik 50-60 procentų. Apklausų rezultatai paskelbti Rusijos nepriklausomoje žiniasklaidoje ir sukėlė valdžios nepasitenkinimą. Politinės ir karinės analizės instituto skyriaus vedėjas Sergejus Markedonovas teigia: ,,Ingušijos žmonių, nepatenkintų valdžios politika, tikrai negalima vadinti teroristais. Kai Ingušijos prezidento pareigas ėjo R. Auševas, padėtis respublikoje buvo stabili. Nuo 2001 metų, kai prezidentu tapo M. Ziazikovas, vietos valdžia itin lojali Kremliui, tačiau respublikoje nėra tvarkos, daugelis gyventojų vietos valdžia nepasitiki.
Padėtis pietiniuose Rusijos regionuose išlieka nestabili. Tai tenkina Rusijos valdančiuosius sluoksnius, nes prisidengiant kova su terorizmu priimami palankūs valdžiai įstatymai, vis labiau ribojantys žiniasklaidos teises. Priimti įstatymai, griežtai ribojantys susirinkimų laisvę. Generolai ir aukšti FSB pareigūnai patenkinti, kadangi gauna įvairias privilegijas, priedus prie algų, prisidengdami kova su terorizmu dažnai naudojasi tarnybine padėtimi savo tikslams įgyvendinti. Kaip parodė įvykiai Ingušijoje, žiniasklaidos atstovai gali būti atvirai persekiojami ir tai vadinama kova su terorizmu.
Brutalūs Rusijos kariuomenės ir Federalinės saugumo tarnybos veiksmai pietiniuose Rusijos regionuose kelia vietos žmonių nepasitenkinimą. Susikūrusios pogrindinės grupės, vadinamieji džamatai, siekia regionų autonomijos. Represijos prieš džamatų narius ar šiaip kuo nors valdžiai neįtikusius žmones tik sukelia pasipiktinimą, kuris kartais pasireiškia mitingais ir kitomis protesto akcijomis. Bet ,,buldozerinė Kremliaus politika Rusijos viduje tęsiasi. Po nedemokratinių Dūmos rinkimų rengiamas ir prezidentinių rinkimų farsas. Neleidus opozicijos lyderiui Gariui Kasparovui registruotis kandidatu prezidento rinkimuose, Rusijos Centrinė rinkimų komisija priėmė sprendimą pašalinti iš kandidatų sąrašo ir Michailą Kasjanovą. Taigi, jau tirpsta ir paskutiniai demokratijos likučiai. Pietuose esantys Rusijos regionai Ingušija, Čečėnija, Kabarda-Balkarija naudojami kaip tam tikri svertai Kremliaus žaidimuose ir poligonas įvairioms propagandinėms akcijos rengti.
© 2008 XXI amžius
|