| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Mažiau valgysi ilgiau gyvensi Valgis yra pilvui, ir pilvas yra valgiui, bet Dievas išvaduos mus ir nuo vieno, ir nuo kito. (1 Kor 6, 13)
Pasninkas tam tikrą laiko tarpą trunkantis savavalis susilaikymas nuo kai kurių gėrimų bei maisto produktų. Priklausomai nuo papročių, pasninko metu nevalgoma vienos ar kelių maisto rūšių. Pasninkas nėra kažkoks kvailas išmistas žmonėms kankinti. Medicinoje pasninkas naudojamas kaip detoksikacijos priemonė, apvalanti kūną nuo susikaupusių žalingų elementų. Religijoje tai žmogaus noras susitaikyti su Dievu. Pasninkavo jau pirmykščiai žmonės. Žinoma, tada, kai iš tikrųjų neturėdavo ką valgyti. Tačiau kurį laiką badaudami žmonės nemirdavo, o atvirkščiai tapdavo energingesni ir budresni. Pati gamta pasirūpino, kad trumpalaikis badavimas nepakenktų jų sveikatai, bet atvirkščiai ją atgaivintų, suteiktų jėgų ir dvasinės stiprybės. Šito labiausiai ir stinga niūriausiu metų laiku. Todėl ne veltui šį laikotarpį pasninkui ir pasirinko mūsų senoliai. Taip jie apsisaugodavo ne vien tik nuo liūdesio, bet ir nuo kitų ligų, kurios šiandien labai kankina sotų ir šiltai apsirengusį tautietį. Kuo pasninkas naudingas Pasninkas naudingas turintiems antsvorio, mažai judantiems, dirbantiems protinį darbą, vyresnio amžiaus žmonėms. Šiandien mokslas išsiaiškino, kad pasninkaujant organizmas išskiria toksinus ir į jį patenka mažiau naujų toksinų. Trūkstant maisto organizme pasikeičia ir metabolizmo procesai. Organizmas pradeda tausoti baltymus ir pašalina ketonus (organinius junginius, turinčius karbonato grupės cheminių medžiagų, pvz., acetono). Pasninkaujant vyksta ir kiti reguliaciniai procesai, kurie padeda išsaugoti energiją ir palaiko mūsų sveikatą tol, kol gausime normalų maisto kiekį. Tad, savaime suprantama, kad pasninko periodas neturi trukti labai ilgai. Kadangi į organizmą patekę toksinai yra įvairių ligų atsiradimo priežastis, todėl trumpalaikis pasninkavimas yra geras būdas pasveikti. Šį gydymo būdą žmonės žinojo jau prieš tūkstantį metų sergančiam žmogui kurį laiką buvo neduodama valgyti. Pasninkavimas buvo daugelio ankstyvųjų civilizacijų neišvengiama gyvenimo dalis. Žmonės nuo senų senovės remdamiesi daugiamečiais stebėjimais kūrė tradicijas, padedančias saugoti sveikatą. Egiptiečiai, graikai, romėnai, kiniečiai tikėjo pasninkavimo nauda sveikatai. Graikų filosofas Sokratas ir Platonas teigė, kad pasninkavimas skaidrina mintis, todėl jie pirmiausiai savaitę ar ilgiau pasninkaudavo, o tik po to sėsdavo rašyti traktatų. Amerikos senbuviai pasninkavo irgi tam, kad apsivalytų ir atsinaujintų. Taigi, apžvelgę žmonijos egzistavimo istoriją, dar kartą įsitikiname, kad įvairiausių įsitikinimų žmonės pasninkaudami demonstravo savikontrolę, siekdavo šitaip apvalyti sielą, praskaidrinti mintis ir išvalyti kūną, sumažinti svorį. Šias šimtmečiais sukauptas sveikos gyvensenos nuostatas geriausiai sutvirtino religija. Mozė teigė, kad jis pasninkavo keturiasdešimt dienų, o po to jam apsireiškė Dievas ir padiktavo Dešimt įsakymų. Biblija pasakoja, kad keturiasdešimt dienų pasninkavo ir Jėzus. Pasninkavimo tradicijų daug Tiek krikščionys, tiek žydai, tiek kitų religijų atstovai turi savas pasninkavimo tradicijas atėjusias iš žilos senovės. Judėjai žydai pasninko metu susilaikydavo nuo maisto bei vandens nuo saulėtekio iki saulėlydžio, taip pat susilaikydavo nuo linksmybių. Žydų bei musulmonų šventieji raštai ir šiandien draudžia valgyti kiaulieną, nes tai sunkiai virškinamas ir riebus maistas. Šiauriau esančiose šalyse, išplitus krikščionybei, tokio draudimo nėra, mat kūnas daug geriau saugo šilumą, kai žmogus sočiai pavalgo. Be to, grįžusiam iš laukų valstiečiui pilvo neužkiši vien daržovėmis. Būtent todėl lietuvių patiekalai tokie sotūs ir kaloringi. Visgi ir mūsų tautiečiai ilgainiui suprato, jog kuriam laikui būtina pakeisti mitybos racioną. Tam geriausiai ir tiko niūrus ruduo ir gūdus žiemos periodas, kai nedirbami jokie sunkūs darbai. Krikščionys šį laikotarpį susilaiko nuo sočių riebių patiekalų ir jį vadina Adventu, nes šiuo periodu laukiama Kristaus gimimo ir saulės sugrįžtuvių. Adventas tai ir susikaupimo, ir apmąstymų, ir apsivalymo laikas. Jis naudingas ne tik sielai, bet ir kūnui. Pasninkas šiuo laikotarpiu organizmui suteikia galimybę išsivalyti, tuo pačiu susimąstoma apie dvasinius dalykus, žmogaus būtį žemėje. Po to vėl ateina linksmybių metas, švenčiamos Kalėdos ir galiausiai grįžtama prie kasdieniškų darbų. Nuo seno tikėta, kad Advento laikotarpiu aplinkui slankioja piktosios dvasios, lankosi vėlės, todėl įvairiais draudimais stengtasi jų nesupykdyti. Prieš pasninką nepersivalgykime Nors ir stengiamės laikytis senųjų tradicijų, bet jas suvokiame iškreiptai. Ganėtinai prisivalgome per paskutinę pasninko dieną Kūčias, o per Kalėdas dar labiau prisišveičiame riebaus maisto ir saldumynų. Taip, seniau lietuviai paragaudavo visų dvylikos patiekalų (bet tik paragaudavo). Kūčių vakarienė jiems buvo sakralinis aktas, šeimos ritualas, o maistas tik priemonė užmegzti ryšius su išėjusių protėvių vėlėmis, sustiprinti gyvųjų šeimos narių ryšius. Duona, kviečiai, avižinis kisielius buvo tėvo, žemdirbio dalis; rauginti kopūstai, baršteliai, daržovės namų šeimininkės, motinos; grybai, riešutai, uogos vaikų ir senelių dalis Kūčių stalui. Taigi maistas nebuvo vien priemonė pilvui prikišti. Žmogui kasdien būtina suvalgyti penkių grupių maisto produktų: grūdų ir duonos gaminių, daržovių, vaisių, pieno ir jo produktų, mėsos ir jos produktų, žuvies. Kadangi Advento metu ir per Kūčių vakarienę nevalgome pieno ir mėsos, kiaušinių produktų, juos reikia pakeisti atitinkamu sojų, pupelių, riešutų kiekiu. Suprantama, sunku susilaikyti neprikimšus pilvo, kai akys mato pilną patiekalų stalą. Todėl per šventes reikėtų gerti daug skysčių, o maistą kramtyti neskubant ir daug kartų. Tada greičiau pajusime sotumą, seilės suskaidys daugiau maisto dar iki jam patenkant į skrandį. Stenkimės prieš pasninką nepersivalgyti, kad organizmui netektų didelis krūvis. Mat įpratęs prie mažesnio maisto kiekio organizmas sunkiau susidoroja su didesne maisto gausa. Jei organizmas kelis kartus pajunta alkį, kitą sykį stengiasi kaupti riebalų atsargas, ir paradoksas po pasninko antsvoris gali dar labiau padidėti. Seniau per Kalėdas prisikirtę mėsos ir pyragų, lietuviai nedrybsodavo prie televizoriaus, kaip kad daro dabar, o lankydavo kaimynus, žaisdavo judrius žaidimus, dainuodavo, šokdavo. Kokį būdą pasirinkti Nors pasninkavimo būdų yra žinoma daug ir įvairių, tačiau jie visi yra labai panašūs. Visų organizme vykstančių procesų energijos versmė yra gliukozė. Jeigu iš maisto negausime kalorijų, kraujyje sumažės cukraus kiekis ir organizmas negalės efektyviai dirbti. Idealiausias laikas pasninkavimui mūsų sąlygomis yra savaitgalis, tada galima pailsėti, atsipalaiduoti, šiek tiek pasimankštinti. Kol nuspręsime, kokį būdą pasirinkti, galime iš pradžių pabandyti papasninkauti tik vieną dieną (katalikai tą daro penktadieniais). Pasninkavimas terapine prasme nėra badavimas ar nenormalus valgymas. Nutukusiam žmogui ilgalaikis badavimas yra vienas iš metodų sėkmingai sumažinti svorį. Tačiau bet toks ilgalaikis badavimas kenkia sveikatai. Tačiau, kadangi pasninkas nėra badavimas, todėl vien tik pasninkavimas storuliui neduos norimų rezultatų nesumažins jo kūno svorio. Tam reikia iš esmės pakeisti mitybą bei derinti ją su reguliariomis pratybomis ir reguliariu pasninkavimu. Jei pasninkavimo tikslas numesti svorio ar pagyti, tai pirmiausia būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris įvertins mūsų fizinę būklę ir patars, kokį pasninkavimo būdą (gerti vandenį, sultis ar kitus skysčius) ir kokį pasninkavimo laikotarpį pasirinkti. Gydytojas pasninko metu gali patarti papildomai vartoti vitaminus ir mineralus. Be to, yra atvejų, kai negalima pasninkauti, pavyzdžiui, žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, nėščioms bei krūtimi maitinančioms moterims, sergantiems epilepsija, inkstų ligomis, sunkia bronchine astma, tuberkulioze ir opiniu kolitu, patiriant stresą, išsekus organizmui, dirbant sunkų fizinį darbą. Jeigu jums tai negresia, galite pradėti pasninkauti, atsisakydami riebių ir sočių patiekalų, kaip moko mūsų pasninko tradicijos, arba kurį laiką vartoti tik skysčius. Vieni specialistai, propaguojantys pasninkavimą kaip organizmo apsivalymo būdą, siūlo gerti tik distiliuotą vandenį, kiti sultis ar žolelių arbatas, dar kiti siūlo modifikuotą pasninką, kurio metu galima šiek tiek valgyti. Kaip pasninkauti teisingai Jeigu nusprendėme pasninkaudami valgyti šiek tiek maisto, tai pagrindinę jo dalį turi sudaryti angliavandeniai. Be to, privalome gerti daug skysčių, bet nevartoti kofeino turinčių produktų ir alkoholinių gėrimų. Jeigu pasninkaudami gersime tik vandenį, tai jo reikėtų išgerti mažiausiai tris stiklines. Jeigu vartosime kitus skysčius, tai juos reikia gerti tik tada, kai jaučiame troškulį. Pasirinktus skysčius reikia gerti lėtai, mažais gurkšneliais. Vandens ir sulčių (šviežiai išspaustų, galima vienų ar maišytų) daugiausiai reikia gerti ryte ir priešpiečių metu, todėl vieną stiklinę būtinai išgerkite ryte, o kitą priešpiečių metu. Trečiąją stiklinę išgerkite vakare prieš miegą. Jeigu pasninkausime dvi dienas, antrąją darykime tą patį, ką ir pirmąją. Po labai ilgo pasninkavimo iš karto pulti valgyti yra labai pavojinga. Todėl, baigus pasninkauti, reikia pradėti valgyti po nedaug, pavyzdžiui, šiek tiek vaisių ar daržovių, truputį ryžių, virtų garuose. Jeigu vis tiek jaučiamas alkis, teks pakentėti, žinant, kad vėliau galima bus valgyti daugiau. Kitą rytą dar papusryčiaukime silpnai ir tik tada pradėkime jau normaliai maitintis. Jeigu pasninkauti bandėme tik gerdami vandenį, tai kitą dieną po pasninko galima išgerti stiklinę vaisių ar daržovių sulčių. Jeigu pasninko metu gėrėme sultis, tai kitą dieną galima užvalgyti pačių vaisių ar daržovių. Prie normalaus maitinimosi visais atvejais teks grįžti palaipsniui. Tačiau jei pasninkauti teks ilgiau, tai gydytojo konsultacija ir pagalba būtina. Teigiama, kad daugiausiai rezultatų duoda trijų savaičių pasninkas. Per pirmas 14 dienų kūnas atsikrato visų šiukšlių, nuodų ir viso kito šlamšto, kurį organizmas sukaupė per nesveiką maistą, gėrimus ir visa kita. Tuo tarpu trečią savaitę vyksta atsinaujinimo procesas, kurio metu kūnas gydosi atnaujindamas sužalotas ląsteles. Taigi, tinkamas pasninkas padeda apvalyti organizmą ir pajaunėti be ypatingų kosmetinių priemonių. Pasiruoškime ir nemalonumams Pasninkavimo metu svarbu laikytis dienos režimo. Ryte atsipalaiduoti, eiti pasivaikščioti, skaityti, medituoti ir pasimankštinti atlikti kvėpavimo ir raumenis atpalaiduojančius pratimus. Jeigu jaučiamas nuovargis, nusnausti. Žmonės, kurie vartoja kofeino turinčius gėrimus, gali jausti ir stipresnį galvos skausmą (po kelių dienų jis paprastai išnyksta), šleikštulį ar pykinimą. Pogulis tokiu atveju irgi padės. Per pietus taip pat patartina atlikti relaksuojančius pratimus. Antrąją dieną gali kamuoti alkis (paprastai alkis kamuoja dvi ar tris pirmąsias pasninkavimo dienas), todėl reikia užsiimti įdomia veikla. Pasninkaujant gali būti ir daugiau nemalonumų, pvz., apsivėlęs liežuvis. Tokiu atveju reikia dantų šepetėliu gerai nuvalyti liežuvį ir gerai išskalauti burną. Pasninkaujant iš burnos ir kvėpavimo takų gali sklisti nemalonus kvapas. Jis atsiranda dėl padidėjusio ketonų kiekio (acetono) ir pagreitėjusio toksinų išsiskyrimo. Tinkama asmens higiena pasninkaujant gali šiek tiek padėti, bet kosmetinės priemonės ir dezodorantai tik trukdys nešvarumams pasišalinti per odą. Pasninkas ugdo saiko jausmą Žmogų maitina ne tai, ką jis su pasimėgimu valgo, bet ką ir kaip įsisavina jo organizmas. Žmogus, neturintis saiko, įgauna apetitą ne tik maistui, bet ir tabakui, alkoholiui, narkotikams... Nors šis, įgytas, apetitas nieko bendra neturi su gyvybinių procesų išsaugojimu, bet tampa stipresniu už bet kokį maisto pareikalavimą. Žmonės, apakinti tokio apetito, parduoda artimųjų daiktus, vaikų drabužius, kad tik galėtų nusipirkti degtinės, plėšia ir žudo. Iš tikrųjų šie jų nenormalūs polinkiai nieko bendra neturi su badu ir troškuliu. Pasninkas ir yra būdas įveikti tokį apetitą, įveikti nuodėmę, išmokti drausmės ir saiko, išmokti susilaikyti nuo vieno ar kito dalyko. Ir ne tik: jei norime prailginti gyvenimą trumpinkime valgymą. Mat nesuvirškintas maistas suėda tą, kuris jį suvalgė. Parengė Genovaitė Baliukonytė
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |