Atnaujintas 2008 vasario 27 d.
Nr.16
(1609)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Prie Anykščių bus „Pasakų parkas“?

Vytautas Bagdonas

Anykščių priemiestyje, šalia kelio, jungiančio Anykščius su Troškūnais, Kupiškiu, Viešintomis ir Panevėžiu, stūkso didžiulė gili dauba. Ilgus metus toje vietoje buvo kasamas kvarcinis smėlis. Kai jo ištekliai čia pasibaigė ir AB „Anykščių kvarcas“ pradėjo naudoti kitą karjerą, senasis kvarcinio smėlio karjeras liko nebereikalingas. Retkarčiais rajono vadovų, vietinių politikų žvilgsniai vis užkliūdavo už to nebenaudojamo karjero, kildavo įvairių sumanymų dėl jo panaudojimo, pritaikymo visuomenės poreikiams, bet kalbos ir likdavo kalbomis. Buvo svajonių užlieti karjerą vandeniu, įrengti dirbtinį ežerą, kalbėta apie motociklų ar automobilių lenktynių trasos įruošimą, būta ir kitokių minčių.

Tačiau pastaruoju metu jau visai rimtai kalbama apie „Pasakų miesto“ sukūrimą. Rajono merui Sigučiui Obelevičiui ir kitiems vadovams tokį sumanymą „įpiršo“ iš Švedijos sugrįžęs rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis, daug laiko praleidžiantis savo namuose Anykščiuose ir anykštėnams ne kartą pasiūlęs neblogų idėjų. Stokholme Vytautas V. Landsbergis liko sužavėtas Junibakeno vaikų muziejumi, todėl atsivežė į Anykščius dėmesio vertų sumanymų. Gilų įspūdį paliko ir anksčiau aplankytas Olandijoje esantis Eftelingo vaikų atrakcionų parkas.

Taigi, Anykščiuose „Pasakų parkas“ būtų kuriamas pasiremiant jau veikiančių vaikams skirtų objektų patyrimu, tačiau tai būtų ir savitas, nacionalinis parkas. Tiek pasakų muziejus, tiek atrakcionai būtų sukurti lietuviškų pasakų, sakmių ir padavimų motyvais. Čia veiktų mini botanikos ir zoologijos sodas, vaikų teatras, vaikams skirtas restoranas, suvenyrų parduotuvė, vaikų kino teatras, vaikų estetinio lavinimo mokyklėlė ir kiti panašūs dalykai.

O šalia „Pasakų parko“ turėtų atsirasti automobilių stovėjimo aikštelės, nakvynės namai vaikų turizmo grupėms, viešbučiai atvykstančioms šeimoms, kiti infrastruktūros objektai. Be abejo, bus įrengtas ir dirbtinis vandens telkinys.

Tačiau visa tai kol kas dar tik yra anykštėnų svajonėse. Joms bus lemta išsipildyti tiktai tuomet, kai atsiras turtingų investuotojų. Pirmiausia turėtų būti parengta galimybių studija, iš kurios paaiškėtų visos konkrečios „Pasakų parko“ kūrimo detalės. Galimybių studiją, kuri kainuotų apie 100 tūkstančių litų, taip pat galėtų parengti tuo suinteresuoti investuotojai. Žinoma, visko atiduoti į privačių struktūrų rankas anykštėnai nenorėtų, be abejo, rajono savivaldybė irgi finansiškai prisidėtų prie „Pasakų parko“ steigimo. Tačiau rajonui visą naštą ant savo pečių užsikrauti pernelyg sunku…

Beje, su anykštėnais, kuriant „Pasakų parką“, geranoriškai žada bendradarbiauti ir Eftelingo vaikų atrakcionų parkas, ir Stokholmo Junibakeno vaikų muziejus.

Prekybos centre bus anykštietiški motyvai

Anykščiuose, Vilniaus gatvėje, buvusios pieninės teritorijoje kaip ant mielių kyla didžiulis „Norfos“ prekybos centras. Iš išorės jis mažai kuo skirsis nuo panašių prekybos centrų, veikiančių daugelyje šalies vietovių, užtat viduje bus galima pamatyti daug ko neįprasto – tiesiog anykštietiško.

Idėją pasiūlyti „Norfos“ prekybos tinklo vadovams būsimajame prekybos centre atkurti kai kuriuos senųjų Anykščių vaizdus kilo tuomet, kai anykštėnai sužinojo, jog planuojama įrengti antikinio stiliaus interjerą. Anykštėnai muziejininkai, miesto bendruomenės aktyvistai, nuvyko su pasiūlymais pas „Norfos“ prekybos tinklo generalinį direktorių Dainių Dundulį. Direktorius susidomėjęs apžiūrėjo anykštėnų atvežtas prieškario laikų fotografijas, išklausė pasiūlymų. Taigi, naujajame prekybos centre daug kas primins prieškario Anykščių senamiestį, ten buvusias parduotuvėles. Ketinama atkurti netgi Senamiestyje buvusį šulinį su svirtimi… Anykščių rajono merui S. Obelevičiui pavyko susitarti su „Norfos“ vadovais, kad keletas patalpų naujajame prekybos centre būtų perduotos naudoti savivaldybei. Tose patalpose ketinama įrengti anykštietišką „Kultūros salelꓠ– ten galėtų veikti knygynas, prekiaujantis Anykščių krašto rašytojų knygomis, tautodailės dirbtuvės su anykštietiškų suvenyrų parduotuve, „arbatos klubas“, meno galerija . Pasak rajono mero, kurortinės teritorijos statusą gavusiems ir gausiai turistų lankomiems Anykščiams tokie dalykai labai svarbūs. Prekybos centrų, visokiausių parduotuvių mieste yra apsčiai, o štai vietų, kur būtų galima nusipirkti suvenyrų, pabendrauti, pailsėti „kultūrinėje erdvėje“ trūksta…

Kas įsikurs anykštėnų šventovės kaimynystėje?

Anykščių Ramybės mikrorajone pradėjus veikti naujajai ligoninei, senosios ligoninės pastatai miesto centre ištuštėjo. Senosios ligoninės kompleksas ir pusantro hektaro užimanti žemė ribojasi su Anykščių Šv. Mato bažnyčia, klebonija, gaisrine, į tą teritoriją įeina ir apie 100 metrų Šventosios upės paupio. Anykščių rajono savivaldybės vadovai, rajono Taryba neseniai nusprendė statinius ir žemę paskelbti privatizuotinais. Tačiau prieš paskelbiant privatizavimo konkursą, žadama pasitarti su miesto bendruomene, išklausyti visuomenės nuomonę, kad galima būtų į konkurso sąlygas įrašyti kai kuriuos „saugiklius“. Kaip teigė į rajono savivaldybės salę susirinkusiems anykštėnams vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė, norėtųsi matyti toje vietoje 2-4 aukštų (tokio aukščio statinių yra ir šiuo metu) rekreacinės-kultūrinės paskirties kompleksą. Pasak rajono mero S. Obelevičiaus, labai svarbu, kad tą objektą įsigytų turtingi žmonės, nes „ubagas“ nieko nedarys, tik metų metais laikys griuvenas. „Reikia turtingo investuotojo, kuris ką nors darytų, kurtų, statytų, rekonstruotų. Savaime aišku, kokios nors daržinės ar dar vieno prekybos centro tikrai nereikia“, – tvirtino meras.

Daug vertingų minčių susitikime išsakė verslininkas, dizaineris Kęstutis Indriūnas, rajono Tarybos nariai: bankininkas Alvydas Gervinskas, pedagogė Aldona Daugilytė, Anykščių Šv. Mato bažnyčios vikaras kun. Justas Jasėnas, anykštėnė Rima Lesnikauskienė. Anykštėnai senosios ligoninės vietoje norėtų matyti ir senjorų namus, ir senelių globos įstaigą, ir laidojimo namus bei kitokios paskirties objektus. Vis dėlto buvo prieita prie nuomonės, kad toje vietoje galėtų įsikurti rekreacinės-kultūrinės paskirties pastatų kompleksas, o ką tame komplekse įrengti – jau turėtų spręsti naujieji šeimininkai.

Rajono vadovai žada negailėti pastangų, kad tokioje gražioje vietoje neatsirastų griuvenų ar kitokių vaizdą darkančių statinių.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija