Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Likimai
Literatūra
Memuarai
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Visą gyvenimą krovė sau lobį danguje

A†A Profesorius, psichologijos ir filosofijos mokslų daktaras, kunigas Antanas PAŠKUS
(1922 01 14 – 2008 02 14)

Vyskupas Jonas Kauneckas

Kun. prof. dr. Antanas Paškus

Užgeso Lietuvos šviesulys, švietęs mums savo išmintimi, savo giliomis įžvalgomis padėjęs mums šio gyvenimo painiavose, teorijų įvairovėje rasti tikrąją tiesą. Jo moksliniai darbai nepaprastai vertingi. Jie visada turtins lietuvių mokslą bei dvasią. Tie darbai tiesiog amžini, todėl mes neliūdime, netekę profesoriaus ir kunigo A. Paškaus, nes jo darbai pasilieka su mumis. Savo kilniais darbais ir savo geradarybėmis jis nusipelnė dangaus Tėvo gausių malonių. Ir iš ten jis dar daugiau gali mums padėti ir mus remti.

Pagerbtas jauniausias signataras

Vasario 16-osios akto signataro Kazio Bizausko 115-osioms gimimo metinėms

Kazimieras Dobkevičius

Jauniausias Vasario 16-osios akto signataras Kazys Bizauskas

Jaukiuose M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose Kaune, Vydūno al. 2, kuriuose 1933–1940 metais gyveno Kazys Bizauskas (1893 – 1941) su šeima, įrengtas memorialinis kambarys. Nuotraukos, dokumentai, knygos, daiktai pasakoja apie tragiško likimo 1918 m. vasario 16 dienos akto jauniausio signataro K. Bizausko gyvenimą ir darbus.

Vasario 13 dienos popietę į Galaunių namų jaukią svetainę rinkosi miesto kultūrinė inteligentija, jaunimo atstovai paminėti 115-ųjų signataro gimimo metinių. Šių namų šeimininkė Kazimiera Galaunienė pristatė profesorių Stanislovą Sajauską, kuris padarė pranešimą „K. Bizausko įnašas į Lietuvos nepriklausomybę“.

Ties ąžuolo laja...

Uršulę Urniežiūtę–Starkienę prisiminus

Marija MACIJAUSKIENĖ

Vincas Mykolaitis-Putinas su būreliu bendrakeleivių 1917 metais Stokholme. Dešinėje – Uršulė Urniežiūtė

Noriu ateinančioms kartoms papasakoti apie 1997 metų kovo 13 dieną Kaune gyvenimą šioje žemėje palikusią Uršulę Urniežiūtę–Starkienę.

Prieš keliolika metų man paskambino mano lotynų kalbos mokytojas (mokęs mergaičių gimnazijoje) Juozas Starkus ir paprašė parašyti apie Uršulę Urniežiūtę–Starkienę (1942 m. Sverdlovske sušaudyto brolio Zigmo žmoną). Deja, tada sunkiai sirgau ir negalėjau imtis šios atsakingos misijos, todėl pasiūliau jam kreiptis į „Kauno dienoje“ dirbusią žurnalistę Birutę Garbaravičienę. Apybraiža tada pasirodė. Tačiau iki šiol jaučiausi kalta, kad nepapasakojau apie Uršulę Starkienę to, ką žinau ir kas būtų įdomu žinoti kitiems.