|
Gyvenimo
vingiuose Juozas Keliuotis apie Vincą Mykolaitį-Putiną
(Tęsinys. Pradžia Nr. 2,
4, 6,
8, 10,
12, 14)
Pokalbio su V. Mykolaičiu-Putinu metu aš nieko
neužsirašinėjau, nes tas būtų pašnekovą varžęs ir jis nebūtų galėjęs
visiškai laisvai kalbėtis ir pokalbis būtų per daug oficialus, per
daug dalykiškas ir nuobodus. Aš buvau susidaręs specialų metodą
daryti interviu su intelektualais ir jo griežtai laikiaus. Žmogus
tik visiškai laisvai kalbėdamas gali pasakyti naujų, originalių,
iš jo gelmenų išplaukiančių minčių. Tokiais pokalbiais aš pirmiausia
suvokdavau, kokiais klausimais mano pašnekovas gali pasakyti įdomiausių
ir vertingiausių minčių. O kitą pokalbį jau ir sutelkdavau prie
tų klausimų. Tokiu būdu išvengdavau būdingo tokiems pasikalbėjimams
lėkštumo, plepumo ir nereikšmingumo. Vadovaujantis šiuo metodu man
pasisekė iš V. Mykolaičio-Putino ištraukti tai, kas reikalingiausia,
reikšmingiausia. Po kelių tokių pokalbių aš savo namuose vienas
sau suformulavau visus klausimus ir atsakymus, nors iš tiesų tokia
tvarka mes niekad nebuvome kalbėjęsi. Surašęs tokį pasikalbėjimą
jam nunešiau aprobuoti. Jis atidžiai perskaito, kai kuriuos mano
sakinius truputį kitaip suformuluodamas.
|