| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Kosovas: padėtis nestabili Giedrius Grabauskas-Karoblis
Vasario 17-ąją nepriklausomybę paskelbusiame Kosove padėtis išlieka nestabili: vyksta serbų išpuoliai prieš NATO taikdarių pajėgas. Pačioje Serbijoje nesiliauja gausios protesto demonstracijos prieš Kosovo nepriklausomybės paskelbimą. Praėjusį ketvirtadienį Belgrade vykę masiniai mitingai peraugo į smurtinius išpuolius. Protestuotojų minia užpuolė JAV ambasadą, ją nusiaubė ir padegė. Vėliau buvo užpultos ir netoliese esančios Kroatijos, Slovėnijos ir Turkijos ambasados, išdaužyti langai. Įniršusi minia įsiveržė į Turkijos ambasados teritoriją, nuplėšė Turkijos vėliavą, ją sudegino ir vietoj jos iškėlė Serbijos vėliavą. Nukentėjo ir nemažai serbų policijos automobilių, kurie buvo niokojami ir deginami. Minia pabūgo tik sustiprintų policijos pajėgų, kurios jėga išsklaidė protestuotojus. Kai kurie karingi serbų nacionalistai buvo suimti. JAV valstybės departamentas pareiškė griežtą protestą dėl JAV ambasados Belgrade suniokojimo. Europos Sąjunga evakuoja savo misijų darbuotojus iš Kosovo šiaurės. Šiame regione gyvenantys serbai aktyviai protestuoja prieš Kosovo nepriklausomybės paskelbimą. Ypač nerami padėtis Mitrovicos mieste. Čia susitelkusi didesnioji Kosovo serbų dalis. Miestas padalintas į dvi dalis vienoje gyvena serbai, kitoje albanai. Nuolat patruliuoja gausios NATO taikdarių pajėgos, tik jos užkerta kelią smurtui... Praėjusį trečiadienį ir ketvirtadienį ginkluotos serbų grupės užpuolė kelis pasienio punktus KosovoSerbijos pasienyje, juos nusiaubė ir padegė. Paskutiniu metu skleidžiami mitai apie neva galimą ,,didžiosios Albanijos sukūrimą. Šią valstybę sudarytų dabartinė Albanijos respublika, Kosovas ir dalis albanų gyvenamų Makedonijos teritorijų. Vėl imta spekuliuoti albanų mafijos tema. Albanų nusikalstamos struktūros veikia įvairiose Europos šalyse, tačiau iš patirties žinome, kad ir lietuvių nusikaltėliai yra įleidę šaknis Europoje, garsėja tiek prekyba narkotikais, tiek automobilių vagystėmis bei įvairiais kitais nusikaltimais. Taigi, tam tikros tautos kaltinimas ar sutapatinimas su viena ar kita visuomenei iškilusia problema yra tiesiog propagandinis triukas. Rusijos valdžios pareigūnai paskutiniu metu skelbia įvairius prieštaringus pareiškimus dėl Kosovo nepriklausomybės paskelbimo. Rusijos atstovas prie NATO Dmitrijus Ragozinas pareiškė, kad Kosovo nepriklausomybės paskelbimą inspiravo narkomafija. Anot Ragozino, narkotikų pinigais finansuojami tiek Kosovo politikai, tiek įvairių Europos šalių politikai, aktyviai palaikantys Kosovo nepriklausomybę. JAV administracija pareikalavo Rusijos vadovų pasiaiškinimo dėl tokių Ragozino pareiškimų. JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Nikolas Bernsas pareiškė: ,,Tokie neatsakingi Rusijos atstovų pareiškimai skatina destruktyvius veiksmus, kursto aistras tuo metu, kai padėtis Kosovo regione ir šiaip nestabili. Reikalaujame paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius. Po Kosovo nepriklausomybės paskelbimo kilęs savarankiškumo vajus tęsiasi. Po Abchazijos, Pietų Osetijos, Padnestrės pareiškimų apie ketinimus skelbti nepriklausomybę, tokį ketinimą pareiškė ir Bosnijos Serbų respublikos atstovai. Padėtis šioje autonominėje Bosnijos respublikos dalyje paskutiniu metu buvo gana rami, joje nevyko jokių didesnių karinių konfliktų, tik NATO taikdarių pajėgos surengdavo reidus, ieškodamos čia besislapstančių serbų karinių nusikaltėlių, pasižymėjusių kruvinais žygiais Bosnijos karo metu. Kai kuriuos ieškomus serbų veikėjus pavyko rasti, bet iki šiol dar ieškomi du pagarsėję kariniai nusikaltėliai buvęs Bosnijos serbų lyderis R. Karadžičius ir serbų karinių pajėgų generolas R. Mladičius. Serbų nacionalistų pareiškimai apie tai, kad Kosovo kraštas istoriškai priklauso serbams ir albanai čia apsigyveno tik vėlyvaisiais viduramžiais, laužti iš piršto. Albanai čia gyveno dar Romos imperijos laikais. Tokie tvirtinimai primena palestiniečių ekstremistų ,,argumentus, kad Jeruzalė yra Palestinos arabų žemė. Kosovo albanai šiuo metu laikosi gana vieningos pozicijos siekiant Kosovo nepriklausomybės pripažinimo. Išimtis milijonierius politikas J. Sorajus ir neseniai įkurta jo partija, kol kas dar visai negausi. J. Sorajus teigia, kad reikia lankstesnės pozicijos santykiuose su Serbija ir siūlo vesti derybas su serbų valdžios atstovais. Tarptautinėje erdvėje tęsiasi Kosovo nepriklausomybės pripažinimo procesas. Vis daugiau šalių užmezga diplomatinius santykius su Kosovu. Šio krašto nepriklausomybę jau pripažįsta ir kai kurios tolimos šalys Argentina, Urugvajus, Taivanas. Kandidatas į JAV prezidentus nuo Respublikonų partijos senatorius Džonas Makeinas apkaltino Rusiją serbų kurstymu ir siekiais destabilizuoti padėtį Balkanų regione: ,,Gaila, tačiau Rusija, kuri galėtų šioje situacijoje dalyvauti kaip sutaikančioji pusė, tik kursto aistras ir palaiko kraštutinius serbų nacionalistus. Makeinas pabrėžė, kad palaiko Kosovo nepriklausomybę ir tikisi taikaus konflikto sprendimo. Rusija ir toliau tęsia propagandinį karą su Vakarais. Bet vargu ar Kremliaus lyderiai norėtų didesnio konflikto Balkanų regione. Šiame regione ir ypač Serbijoje giliai įleidusios šaknis stambios ir Kremliui artimos Rusijos bendrovės, ypač ,,Gazpromas. Konfliktų eskalavimas gresia šioms bendrovėms dideliais nuostoliais. O Kremliaus lyderiai, iš esmės ir kontroliuojantys šias bendroves, dabar yra susitelkę į finansinės galios stiprinimą. Yra ir antra priežastis, dėl kurios vargu ar ilgai išliks dabartinė įtempta padėtis SerbijosKosovo regione. Serbų Kosovo krašte liko nedaug tik 120 tūkstančių, ne visi iš jų yra karingai nusiteikę. Nors tam tikros serbų grupės ir vykdo išpuolius prieš taikdarių pajėgas ir Europos Sąjungos misijas, šiems išpuoliams dažnai užkertamas kelias. Kosovo siena su Serbija vis geriau kontroliuojama ir ginklai bei serbų nacionalistų būriai turi mažai galimybių patekti į Kosovą. Tad tikėtina, kad konflikto židiniai silpnės, karingoms Kosovo serbų grupėms negaunant didesnės paramos. Serbijos lyderiai, iš karto po Kosovo nepriklausomybės paskelbimo pasižymėję karinga retorika, jau šiek tiek švelnina toną. Nes šimtatūkstantinė minia, šluojanti iš kelio policijos automobilius ir niokojanti užsienio valstybių ambasadas, gali atsisukti ir į dabartinių Serbijos lyderių pusę. Tarp protestuotojų buvo daug Radikalų partijos aktyvistų. Serbijos prezidentas Borisas Tadičius, neseniai perrinktas antrajai kadencijai, du kartus kreipėsi į Serbijos gyventojus, kviesdamas juos atsisakyti smurto išpuolių, apraminti aistras ir nesukelti daugiau sumaišties jau ir taip įtemptoje situacijoje. Padėtis Serbijoje ir Kosove, nepaisant kai kurių smurto proveržių, turėtų normalizuotis.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |