Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Likimai
Literatūra
Memuarai
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Rusijoje artėja nulemtų rinkimų diena

Giedrius Grabauskas–Karoblis

Rusijoje artėja prezidento rinkimai, kurie vyks kovo 2 dieną. Juose dalyvaus keturi kandidatai – Kremliaus remiamas vicepremjeras Dmitrijus Medvedevas, Liberalų demokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis, komunistų partijos vadovas Genadijus Ziuganovas ir Andrejus Bagdanovas, atstovaujantis Kremliui lojaliai Demokratų partijai. Deja, rinkimuose nedalyvauja nė vienas opozicijos atstovas. Valdančiajam režimui pasirodė pavojinga, kad opozicijos kandidatai dalyvautų prezidento rinkimuose.

Šių rinkimų favoritas – Dmitrijus Medvedevas, Rusijos vyriausybės vicepremjeras – remiamas asmeniškai Vladimiro Putino, valdžios partijų ,,Vieningoji Rusija“ ir ,,Teisingoji Rusija“. Jis kilęs iš Peterburgo, su V. Putinu pažįstamas nuo 1991 metų. Medvedevas nuo 2001 metų yra ,,Gazpromo“ direktorių tarybos pirmininkas. Nuo 2000 metų ėjo Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojo pareigas, 2003 metais tapo administracijos vadovu. 2005 metų rudenį paskirtas Rusijos vyriausybės pirmuoju vicepremjeru. Dar 2006 metų pabaigoje ir 2007 metais minimas tarp kelių pagrindinių galimų Putino įpėdinių. Kurį laiką buvo manoma, kad daugiau šansų tapti įpėdiniu turi kitas vicepremjeras, KGB generolas Sergejus Ivanovas, tačiau buvo pasirinkta D. Medvedevo kandidatūra. Manoma, kad nemažą įtaką šiam sprendimui turėjo Vladislavo Surkovo nuomonė. Šis Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojas, praeityje GRU (karinės žvalgybos) karininkas ir bankininkas, dabar vadinamas ,,Kremliaus pilkuoju kardinolu“, yra vienas pagrindinių dabartinės Rusijos sistemos ideologų. Paskutiniu metu, V. Surkovas ir politologas G. Pavlovskis vadinami artimiausiais V. Putino politiniais patarėjais.

Kitas kandidatas – Vladimiras Žirinovskis. Jis Rusijos prezidento rinkimuose dalyvauja jau ketvirtą kartą. Rusijos Liberalų demokratų partijos lyderis siejamas su KGB dar nuo savo politinės karjeros pradžios, 1990 metų. Kai Žirinovskis dalyvavo 1991 metais vykusiuose Rusijos prezidento rinkimuose, atvykęs į bet kurį šalies miestą pirmiausia užeidavo į vietos KGB būstinę. Dar 1973-1976 metais V. Žirinovskis dirbo Tarybiniame taikos gynimo komitete, faktiškai ši įstaiga buvo KGB filialas. Vienas pagrindinių jo finansinių rėmėjų yra Suleimanas Kerimovas, Kremliui artimas milijardierius. Vienas artimiausių Žirinovskio patarėjų – Vladislavas Švedas, kurio ieško Lietuvos teisėsauga už dalyvavimą kruvinuose 1991 metų sausio įvykiuose. (Tuo metu V. Švedas ėjo LKP antrojo sekretoriaus pareigas ir kartu su generolu A. Naudžiūnu, pulkininku E. Kasperavičiumi ir kitais vadinamojo Nacionalinio gelbėjimo komiteto veikėjais organizavo pasipriešinimą teisėtai Lietuvos valdžiai).

Rusijos komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas prezidento rinkimuose dalyvauja jau trečią kartą. Manoma, kad jis gali užimti antrą vietą po D. Medvedevo. G. Ziuganovo populiarumas paskutiniu metu blėsta. Jis toli gražu neprilygsta jo buvusiam populiarumui 1996 metais, kai G. Ziuganovas antrajame prezidento rinkimų ture, varžydamasis su B. Jelcinu, surinko 41 procentą rinkėjų balsų. Tam nemažą reikšmę turi Komunistų partijos ,,atjungimas“ nuo pagrindinių televizijos kanalų ir kitų žiniasklaidos priemonių. Informacija apie G. Ziuganovo ir kitų komunistų veikėjų veiklą pasirodo tik tada, kai tai atrodo naudinga valdančiajam režimui. Kartais FSB aktyviai trukdo G. Ziuganovo veiklai. Vasario 13 dieną Penzoje ir Kazanėje saugumiečiai sustabdė automobilius, vežančius agitacinę medžiagą už G. Ziuganovą, ir visą rastą agitacinę medžiagą konfiskavo.

Ketvirtasis kandidatas Andrejus Bogdanovas – pati paslaptingiausia figūra. Šis 37 metų politikas kol kas mažai žinomas, nors politinėje veikloje reiškėsi nuo 1991 metų. Tuomet jis aktyviai dalyvavo protesto akcijose, kuriose buvo pasisakoma prieš Sovietų Sąjungos subyrėjimą. 1995 metais A. Bogdanovas kartu su skandalingai pagarsėjusiu bendrovės MMM savininku Sergejumi Mavrodžiu įkūrė partiją ,,Darbo Rusija“. Ši partija egzistavo neilgai. 2000 metais A. Bogdanovas įstojo į ,,Vieningosios Rusijos“ partiją, iš kurios pašalintas 2003 metais. Tada jis perėjo į mažai įtakingą Demokratų partiją ir 2005 metais buvo išrinktas šios partijos pirmininku.

Rusijoje įsigalėjusios KGB–FSB šleifas velkasi netgi paskui tuos politinius veikėjus, kurie nėra buvę kadriniai KGB darbuotojai. Premjeras Viktoras Zubkovas, kaip teigia kai kurie nepriklausomi Rusijos politikos apžvalgininkai, sovietmečiu buvo slaptasis KGB bendradarbis. Nuo 1991 metų dirbdamas Peterburgo merijoje jis suartėjo su V. Putinu, V. Smirnovu ir kitais KGB karininkais, kurie vėliau išvyko į Maskvą, o vėliau, kildami karjeros laiptais, 1998 metais pasikvietė į sostinę savo ištikimą bičiulį.

Opozicija kėlė keturias kandidatūras į prezidento postą – Gario Kasparovo, Michailo Kasjanovo, Grigorijaus Javlinskio, Boriso Nemcovo. ,,Kitos Rusijos“ iškeltas kandidatas G. Kasparovas negalėjo užregistruoti savo kandidatūros, nes kiekvieną kartą, kai jo šalininkai sukviesdavo susirinkimą dėl Kasparovo iškėlimo, būdavo atsisakoma suteikti patalpas susirinkimui. ,,Jabloko“ lyderis G. Javlinskis nusprendė nekelti savo kandidatūros, pareikšdamas, kad jis remia kitą opozicijos kandidatą – M. Kasjanovą. Dešiniųjų jėgų sąjungos lyderis B. Nemcovas buvo užregistruotas kandidatu į prezidentus, bet atsisakė dalyvauti rinkimų kovoje, teigdamas, kad opozicijai reikia suvienyti jėgas ir kad jis palaiko M. Kasjanovo, kaip vienintelio bendro opozicijos kandidato, kandidatūrą. M. Kasjanovas surinko reikiamą parašų skaičių – iš viso 2,2 milijono parašų. Deja, Vyriausioji rinkimų komisija, patikrinusi parašus, pareiškė, kad 15 procentų parašų yra negaliojantys ir atsisakė įregistruoti jo kandidatūrą rinkimams. Kasjanovas pareiškė, kad taip elgdamasi valdžia visiškai eliminuoja opoziciją iš rinkimų ir paragino rinkimus boikotuoti.

Padėtis Rusijos regionuose vis labiau primena sovietmetį, brežnevinius laikus. Žmonės jau neturi galimybės rinkti gubernatorių ir autonominių respublikų prezidentų – jie skiriami iš Kremliaus. Kai kuriuose regionuose nepriklausomos žiniasklaidos jau nėra, kituose dar yra išlikę nepriklausomų spaudos leidinių, radijo stočių. Deja, tokių žiniasklaidos priemonių žurnalistai yra persekiojami, nužudomi ar patiria grasinimus, šantažą, dažnai įkalinami. Kemerovo žurnalistas Jurijus Kosovcevas savo straipsniuose ne kartą rašė apie regione klestinčią korupciją, jam buvo grasinama, sudegintas jo automobilis. 2006 metų vasarą jis ėmė vadovauti opozicinio judėjimo ,,Kita Rusija“ Kemerovo skyriui. Nuo tada J. Kosovcevas patyrė dar didesnį spaudimą, kelis kartus buvo kviečiamas į FSB būstinę, po vieno tokio vizito jis buvo areštuotas ir kalėjime praleido tris savaites. 2007 metų vasario mėnesį J. Kosovcevas išvyko į Ukrainą ir paprašė politinio prieglobsčio, šių metų vasarį prieglobstis jam suteiktas. Per paskutinį pusmetį Rusijoje neužfiksuota garsesnių politikų nužudymų, bet tolimesniuose šalies kampeliuose įvyko ne vienas politinis nužudymas ar pasikėsinimas nužudyti. 2007 metų lapkričio 21 dieną Dagestano sostinėje Machačkaloje ,,Jabloko“ partijos vietos skyriaus lyderis Faridas Babajevas buvo apšaudytas iš pravažiuojančio automobilio. Sunkiai sužeistas F. Babajevas buvo nugabentas į ligoninę, kurioje lapkričio 24 dieną mirė. „Jabloko“ pirmininkas G. Javlinskis pareiškė, kad tai yra „politinis nužudymas. Babajevas pasižymėjo kovoje su korupcija, rengė įvairias akcijas protestuodamas prieš neteisėtus Dagestano valdžios veiksmus, apie situaciją respublikoje rašė straipsnius į nepriklausomus Maskvos laikraščius“. Vasario 13 dieną Saratove buvo nušautas šios srities prokuroras Jevgenijus Grigorjevas. Jis aktyviai kovojo su korupcija, tyrė bylas, kuriose figūravo korumpuoti politikai ir vietos oligarchai. Jam vadovaujant neseniai buvo išaiškinta ,,juodųjų reiderių“ grupė, organizavusi įmonių ir žemės sklypų grobimus. J. Grigorjevas išaiškino ir daugybę korumpuotų kolegų prokurorų, kai kurie iš jų buvo įkalinti. Manoma, kad jis tapo gerai organizuoto sąmokslo auka ir jo nužudymą galėjo užsakyti didelė asmenų grupė, nepatenkinta J. Grigorjevo veikla.

Kadangi būsimųjų rinkimų nugalėtojas jau aiškus (niekam beveik nekyla abejonių, kad rinkimuose nugalės D.Medvedevas), pagrindinės diskusijos vyksta tik dėl postų pasidalijimo po rinkimų ir įtakos sferų. Konkuruojantys valdžios klanai rengiasi naujai situacijai, kuri susidarys po rinkimų. Medvedevas laikomas artimu V. Ivanovo (Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojo) ir V. Čerkesovo (Valstybinės narkotikų kontrolės komisijos vadovo) vadovaujamam klanui. Tad kita įtakinga grupuotė, vadovaujama I. Sečino (kito Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojo) ir N. Patruševo (Federalinės saugumo tarnybos direktoriaus), tikisi gauti ,,kompensaciją“ ir pretenduoja deleguoti savo atstovą į atsilaisvinantį ,,Gazpromo“ direktorių tarybos pirmininko postą. V. Putinas jau rengiasi persėsti į premjero kėdę. Tikriausiai bus didinami ir premjero įgaliojimai, o tam pritars Valstybės Dūma, kurioje apskritai nebeliko opozicijos atstovų.

Nuo 2000 metų, pasikeitus politiniam kursui, Kremlius ir specialiosios tarnybos ėmėsi represijų prieš tris piliečių grupes – turtingus verslininkus, nepritariančius karui Čečėnijoje, žmogaus teisių pažeidimams ir valdančius žiniasklaidos priemones – televizijos ir radijo stotis, laikraščius ir žurnalus. Antra tokia grupė – demokratiški politikai ir buvę specialiųjų tarnybų darbuotojai, palaikantys ryšius su šiais politikais. Trečia grupė – nepriklausomi žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai. Įdomu pastebėti tai, kad paskutiniu metu, paaštrėjus valdžios grupuočių kovai dėl valdžios, į teisėsaugos nemalonę patenka ir su Kremliumi artimai susiję asmenys. 2007 metų rugsėjį Peterburge buvo areštuotas garsus verslininkas V. Kumarinas–Barsukovas, žinomas kaip įtakingos ,,tamboviečių“ grupuotės lyderis. V. Kumarinas artimai susijęs su V. Putinu, jis dažnai bendraudavo ir su FSB direktoriaus pavaduotoju V. Smirnovu. Šių metų sausio 23 dieną Maskvoje suimtas verslininkas S. Mogilevičius, siejamas su ,,Gazprom“ ir kai kuriais įtakingais valdžios veikėjais. Valdžios klanai areštus ėmė naudoti kaip efektyvų kovos būdą. Vienus klanus dangsto Federalinė saugumo tarnyba, kitus – Vidaus reikalų ministerija ir karinė prokuratūra. ,,Juoduosiuose sąrašuose“ atsidūrė ,,Memorialo“ organizacija, ginanti piliečių teises ir laisves ir panašia veikla užsiimanti organizacija ,,Peterburgo žmogaus teisių gynimo taryba“, vadovaujama J. Rybakovo. Žinomas disidentas, politikas Sergejus Kovaliovas, kalbėdamas judėjimo ,,Kita Rusija“ konferencijoje, pasisakė apie dabartinę Rusijos valdžią, kurioje vyrauja kagėbistinės praeities žmonės: ,,Kovinis partijos būrys, pamynęs pačią partiją, pats tapo valdžia ir valdo Rusiją remdamasis stalininiais principais ir tamsiais slaptųjų tarnybų metodais“. Remdamas ,,Kitos Rusijos“ tikslus, jis pasakė: ,,Kita Rusija“ yra kitokia savo pozicija, ji priešinga Kremliaus Rusijai, melo ir smurto Rusijai. Šalis tempiama atgal, į niūrią praeitį. Darysime viską, kad vėl judėtume į priekį laisvės ir tiesos keliu“.

Rusijos opozicijos veikėjai G. Kasparovas, I. Chakamada ir kiti mano, kad jokie rinkimai, vykstantys šalyje dabartinėmis sąlygomis, nėra laisvi ir nieko iš esmės pakeisti negali. Tai tik toliau palaiko dabartinio režimo egzistavimą. Panašios nuomonės laikosi nepriklausomi Rusijos apžvalgininkai ir Vakarų apžvalgininkai bei politologai. Dmitrijus Medvedevas pasirinktas neatsitiktinai. Tai tarpinė figūra, tarsi šydas, už kurio galima tęsti dabartinę politiką ir demonstruoti ,,gražų“ naujojo lyderio įvaizdį. Realiai valdžia priklausys tiems patiems KGB-FSB klanams, konkuruojantiems tarpusavyje. Žinomas Rusijos politologas S. Belkovskis taip komentuoja D. Medvedevo parinkimą į prezidento postą ir jo perspektyvas: ,,Medvedevas yra minkšto charakterio, greitai paveikiamas kitų nuomonės. Jis psichologiškai labai priklausomas nuo Putino. Eidamas prezidento pareigas, Medvedevas bus tik įrankis kitų, labiau patyrusių ir įtakingų valdžios veikėjų rankose“. G. Kasparovas, komentuodamas Rusijoje susiklosčiusią situaciją, teigia: ,,Per paskutinius keletą metų prieš opoziciją imamasi vis griežtesnių represijų. Politinių kalinių vis daugėja, opozicijos aktyvistai dažnai sulaikomi 5-15 parų, uždaromi į psichiatrines ligonines ir netgi žudomi. „Valdžios vertikalė“ laikosi, palaikydama šalyje baimės atmosferą. Prezidentinių rinkimų farsas – tai žaidimas į vienus vartus pagal Kremliaus taisykles. Tai dar vienas žingsnis dabartinam kriminaliniam režimui transformuojantis į diktatūrą. Ir vis dėlto putinizmo sistema pasmerkta žlugti, kaip žlunga kiti tironiški režimai“.

Rusijos prezidento rinkimų nestebės Europos Sąjungos ir kitų stambesnių tarptautinių organizacijų stebėtojai. Rusijos valdžia faktiškai užkirto kelią stebėtojų atvykimui, iškeldama daugybę išankstinių sąlygų ir visai apribodama jų skaičių. Rinkimų ,,demokratija“ yra tokia, kad iš jos televizijos ekranuose šaiposi netgi kai kurie dabartinės valdžios veikėjai ir Kremliui artimi apžvalgininkai. Žinoma, tai dažnai užmaskuotas humoras. Kad situacija Rusijoje pasikeistų iš esmės, turėtų būti dvi prielaidos. Viena – kad kiltų masinis judėjimas prieš dabartinį režimą. Bet ši galimybė kol kas mažai tikėtina. Antra prielaida – jei valdžios grupuočių kovos išprovokuotų ryškius konfliktus, tai galėtų turėti įtakos kai kurias permainoms šalies viduje, gal net Rusijos subyrėjimui. Ir ši prielaida kur kas labiau įtikinama. Prognozės apie Rusijos ateitį – miglotas dalykas. Ne veltui dabar dažnai prisimenami garsaus poeto žodžiai: ,,Rusijos protu nesuprasi“ (umom Rosiju ne poniat). Šie žodžiai pranašingi žvelgiant į labai banguotą paskutinių dvidešimties metų Rusijos istoriją.

© 2008 „XXI amžius“