Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Memuarai
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Nerami padangė

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Praėjusios savaitės pradžioje prasidėjęs neterminuotas mokytojų streikas žadamas tęsti tol, kol Vyriausybė atsižvelgs į mokytojų reikalavimus žymiai pakelti mokytojų atlyginimus. Nuo pirmadienio streikai vyko daugiau nei 200 mokyklų, antradienį ir trečiadienį streikuojančiųjų gretas papildė dar daugelio mokyklų pedagogai. Prie streiko jau prisideda ir pedagogai, priklausantys Rūtos Osipavičiūtės vadovaujamai profsąjungai. Šiai profsąjungai priklausantys Baltupių mokyklos pedagogai antradienį nubalsavo už dalyvavimą streike ir nuo ketvirtadienio pradėjo streikuoti. Į streiką įsijungė dauguma Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Telšių, Tauragės, Mažeikų, Marijampolės, Palangos mokyklų. Pirmadienį Klaipėdos mokytojai surengė mitingą miesto centre – jame dalyvavo apie 200 mokytojų iš įvairių mokyklų. Jie drąsino vieni kitus, teigdami, kad kovos iki pergalės. Nors Švietimo ministerijos vadovai įtikinėjo mokytojus nestreikuoti ir grasino sankcijomis, dauguma Klaipėdos mokyklų dalyvauja streike. Simono Dacho mokyklos direktorė E.Blažienė barė streike dalyvaujančius pavaldinius, kaltindama juos kenkiant bendram reikalui. Streike dalyvauja ir dauguma Panevėžio mokyklų, išskyrus G. Žemkalnio gimnaziją ir ,,Vyturio“ vidurinę mokyklą. G. Žemkalnio gimnazijos mokytojai, nors ir nestreikuoja, pirmadienį surengė streikuojančius kolegas palaikančią akciją. Pamokas jie vedė surištomis rankomis, taip simboliškai vaizduodami sunkią mokytojų padėtį. Streike nedalyvauja Alytaus mokytojai. Nors dalis pedagogų iš įvairių mokyklų norėjo dalyvauti streike, tačiau skirtingoms profsąjungoms priklausantys mokytojai nepajėgė susitarti dėl streiko.

Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Jesinas teigia, kad švietimo ministrės Romos Žakaitienės išvykos į Lietuvos rajonus, kurių metu mėginta įtikinti pedagogus atsisakyti streikų, naudos nedavė. Anot jo, prie streiko prisijungia ir kai kurios mokyklos, anksčiau neketinusios jame dalyvauti. Didelė dalis moksleivių tėvų palaiko streikuojančius mokytojus, matydami nesprendžiamas švietimo sistemos problemas. Moksleivių tėvai supranta ir tai, kad norint suformuoti neigiamą viešąją nuomonę apie streikus, nesibodima ir juodųjų technologijų – net ir pasikvietus profsąjungos lyderį A. Bružą į televizijos laidas, jo klausiama ne apie mokytojų reikalus, o apie asmeninio pobūdžio dalykus.

Iš to, kad kai kurios mokyklos ir bent viena švietimo darbuotojų profsąjunga streike nedalyvauja ir vienašališkai pasirašo sutartis su švietimo ministre R. Žakaitiene, galima suprasti, kad yra specialiai sukurtas „derybininkas“, leidęs Vyriausybei pasiekti sau palankių sprendimų. Tikriausiai profsąjungų skilimas ir Vyriausybės derybos su nuosaikiaisiais profsąjungininkais yra suplanuota Vyriausybės viešųjų ryšių akcija, sugalvota socialdemokratų strategų. Svarbiausios „derybininkės“ vaidmens ėmėsi R. Osipavičiūtė. A. Bružas sako žinąs esmines atskilusios grupės atsiradimo priežastis, tačiau viešai apie jas nekalba. Skilimą, jo nuomone, sugalvojo valdžia, bet ne Premjeras. A. Bružas žada apie visa tai papasakoti plačiau, kai „triukšmas liausis“. Jo nuomone, teisiniu požiūriu atskilusioji profsąjunga neegzistuoja, todėl Premjeras neturėjo teisės su ja pasirašyti susitarimo dėl ilgalaikės mokytojų atlyginimų programos. Kažkada, iki ateidamas į Seimą, visų skriaudžiamųjų „gynėju“ dėjęsis ir kartu prieš valdančiąją Tėvynės sąjungą įvairiausius mitingus ir eitynes profsąjungų vardu organizavęs socialdemokratas A. Sysas sugalvojo versiją, kad A. Bružas, pasinaudodamas ES pinigais, sumanė užvaldyti profsąjungai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Be to, pagal prie visų aplinkybių prisitaikantį parlamentarą, profsąjungos skilimui pasitarnavo ir „karštas, valdingas“ A. Bružo būdas. Tuo tarpu apie R. Osipavičiūtės iškilimo į „derybininkes“ aplinkybes buvęs aršus skriaudžiamųjų gynėjas sako nežinąs, spėja, kad dėl „geresnės jos iškalbos“ ar charizmos. Apie tai, kad Vyriausybė buvo suinteresuota profsąjungos skilimu, socialdemokratas irgi teigė nežinąs. Prielaidas, kad prie mokytojų supriešinimo prisidėjo valdžia, R. Osipavičiūtė vadino nesąmone. Jos nuomone, tokias prielaidas paneigia ir „už Bružo nugaros stovinti“ Rolando Pakso partija. O pati asmeniškai Premjero net nepažįstanti. Versija apie „paksininkų“ suinteresuotumą streiku, atrodo, atsiradusi socialdemokratų vadovybėje – ją gana stipriai eskaluoja pats Premjeras.

Darbo partijos byloje jau yra pirmas nuteistas asmuo.Vilniaus apygardos teismas patenkino Generalinės prokuratūros skundą – panaikino 1-ojo Vilniaus apylinkės teismo sprendimą ir pripažino Mažeikių tarybos narį Paulių Perminą kaltu dėl melagingų parodymų davimo Darbo partijos byloje. P. Perminas, Darbo partijos tarybos narys, davė akivaizdžiai neteisingus parodymus, neigdamas savo parašus kai kuriuose dokumentuose. Teismas skyrė P. Perminui sumokėti 6,5 tūkstančio litų baudą, be to, jis praranda ir Mažeikų tarybos nario mandatą, nes nuosprendis jau įsiteisėjo. Visa Darbo partijos šešėlinio finansavimo byla bus perduodama teismui kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje.V. Uspaskichas, V. Vonžutaitė ir kiti įtariamieji Darbo partijos nariai dar turi galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tyrimo eigoje nustatyta, kad Darbo partija gavo virš 25 milijonų litų nedeklaruotą paramą. Sėkmingam tyrimui padėjo dokumentai, įvairūs ,,juodosios buhalterijos“ užrašai, rasti Darbo partijos būstinėje ir R. Ruškulio įmonėse bei namuose. Šis Darbo partijos narys buvo vadinamas tikruoju partijos iždininku. R. Ruškulis yra ,,Kartono“ bendrovės savininkas, valdo kelis procentus ,,Dujotekanos“ akcijų, dirba A. Boso kontroliuojamoje bendrovėje ,,Suskystintos dujos“. Kažkada R. Ruškulis buvo V. Uspaskicho ir A. Boso derybų su pagrindiniais ,,Dujotekanos“ savininkais R. Stoniu ir P. Vojeika tarpininkas. Deja, derybos buvo nesėkmingos. Užvirusio konflikto pasekmes ilgai jautė politikos ir verslo pasaulis. Abi konfliktuojančios pusės yra remiamos skirtingų Rusijos saugumiečių klanų.

Antradienį Vilniaus apygardos teismas priėmė nutarimą, kad Trakų vadovai V. Petkevičius ir S. Raščiauskas teisėtai nušalinti nuo pareigų. Jie ir toliau negalės eiti savo pareigų, jiems skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nutartyje pažymima, kad eidami savo pareigas jie turėtų galimybę trukdyti tyrimui. Praėjusią savaitę pasklidę gandai, kad V. Petkevičius paspruko į užsienį, nepasitvirtino. Trakų savivaldybės administracijos direktorius L. Karnila tebėra suimtas. Aiškėja naujos šio korupcijos skandalo detalės. Kyšininkavimas Trakuose buvo įgavęs masinį pobūdį. Dalis pinigų, sudarius tamsius sandėrius tarp valdininkų ir verslo atstovų, buvo tiesiogiai pervedama į Liberalų ir Centro sąjungos bei Naujosios sąjungos sąskaitas. Šių partijų nariai yra Trakų rajono vadovai. Bylos tyrimas tik įsibėgėja, tad čia dar galima tikėtis įvairių naujų faktų.

Dabar daug strėlių laužoma dėl nepaprastojo ambasadoriaus statusą gaunančio Aleksandro Abišalos, kuris turėtų derėtis Briuselyje, kad būtų pratęstas IAE darbas. Buvo įsiliepsnojęs ginčas, ar A. Abišala gali atstovauti svarbiose derybose, juo labiau kad jis jau iš anksto pareiškė, kad tikimybė išsiderėti neuždaryti IAE po dvejų metų tėra lygi 5 proc. Dar daugiau, prieš išvykdamas deryboms A. Abišala pareiškė, kad jam asmeniškai IAE nereikalinga, jis gali apsieiti ir be jos, pavyzdžiui, naudodamasis vėjo energija ar pan. Gerai tiems visagaliams verslininkams, „padarantiems“ milijonus ir galintiems bet ką už juos įsigyti. „XXI amžiaus“ redakcija, kaip ir daugelis ūkinių subjektų, įsirengti savo vėjinį „malūną“ galimybių neturi. Matyt, ponas Abišala labiau linkęs „pašaldyti“ mus be elektros, kaip jis tą buvo daręs per 1992 metų Seimo rinkimus, kai būdamas Premjeru sugebėjo išjungti šildymą miesto žmonėms ir taip nuteikti rinkėjus prieš dešiniuosius, kuriems jis tada neva atstovavo. Dabar ekskomunistas Premjeras, matyt, nusprendė, kad Abišala tinka ir šioms paslaugoms – įtikinėti (ar neįtikinėti) Europos Komisiją apie IAE reikalingumą (ar nereikalingumą) po dvejų metų. Dar daugiau, A. Abišala pradėjo gąsdinti, kad Lietuvai gali tekti sugrąžinti gautą Europos Sąjungos paramą, jei ji vienašališkai atsisakys sutartu laiku uždaryti antrąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką. Abišala, matyt, galvoje turėjo ir kai kurių politikų, konkrečiai R. Pakso, pažadus, laimėjus Seimo rinkimus, neuždaryti elektrinės. A. Abišala ketina su EK derėtis iki šių metų gruodžio. Jis neteikia jokių vilčių dėl galimo referendumo dėl IAE uždarymo – esą žmonių išsakyta nuomonė padėtų derybose, tačiau Briuselio geriau net nebandyti apgaudinėti: „Visuomenės balsas Briuselyje yra girdimas, tačiau jis privalo būti autentiškas. Ten sėdi ne kvailiai ir puikiai atskiria rinkimų kampanijas nuo tikro liaudies balso. (...) Referendumas, jei bus rengiamas, turi būti kruopščiai suformuluotas, puikiai organizuotas ir būtinai sėkmingas. Priešingu atveju būtų katastrofa“. Nesėkmės atveju derybose su ES A. Abišala sakė nebijąs tapti valdančiųjų partijų atpirkimo ožiu (atpirkimo ožiu konsultantui tenka tapti dažnai), taip pat, kad jis neplanuoja grįžti į politiką. Uždarius IAE Lietuva neliks be elektros energijos, tačiau elektra gali tapti „aukso“ vertės, t.y. paprastiems vartotojams kainuoti 0,7 Lt/kw – beveik dvigubai daugiau nei šiuo metu.

© 2008 „XXI amžius“