|
|
Žmogus,
nurašęs save
Darius Vilimas
...Į politinio gyvenimo užribį. Nespėliokite
kalbame apie mums gerai pažįstamą vienos rytinio Baltijos jūros
pakraščio respublikos vadovą.
Ir tai ne garbaus pareigūno įžeidinėjimas, o tik
akivaizdaus fakto konstatavimas. Turbūt net japonų samurajus nebūtų
sugalvojęs subtilesnio savižudybės būdo, kaip sugalvojo mūsų Prezidentas.
Politinė savižudybė atlikta grakščiai, beveik žaismingai vienu
plunksnos brūkštelėjimu.
|
|
|
Sportiniai
tiesos atsivėrimai
Margarita Ševeliova
Krepšinis mūsų religija. Argi ne toks šiandien
visų lietuvių šūkis? Absurdas, rodantis mūsų visuomenės išsivystymo
lygį. Didžiai klystame, painiodami du savaime labai reikšmingus
ir žmogui gyvybiškai svarbius dalykus kūno ir dvasios lavinimą,
tobulinimą. Tai, ką paveldėjome iš senovės graikų, ką turėtume puoselėti,
kuo vadovautis, siekdami tikslo harmoningos asmenybės. Mes sportuojame
prie televizoriaus ar alaus bare, laikydami alkoholio taurę rankose.
Didis pasišaipymas iš sporto ir iš savo sveikatos. Parodija.
|
|
|
Mums
niekas kitas nepadės
Stasys GENTVILAS,
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys
Neseniai atšventėme Nepriklausomos valstybės 90-ąsias
metines. Matėme, kaip Lietuvos žmonės, ypač mūsų sostinė Vilnius,
gražiai paminėjo šią šventę. Buvo prisiminta, kokie sunkūs buvo
po ilgos carinės priespaudos atgimusiai karo nualintai, neturtingai
valstybei pirmieji jos nepriklausomybės metai. Sugriautas ir apiplėštas
krašto ūkis iš gyventojų pareikalavo ne tik didelių dvasinių ir
fizinių pastangų jį atstatant, bet ir didžiulės meilės savo šaliai.
Tada žmonės laisvę ir nepriklausomybę vertino labiau už sunkumus,
nes tai, kas kraujo ir net gyvybės kaina iškovota, buvo visiems
šventa ir brangu. Mes taip pat suprantame, kad be Vasario 16-osios
nebūtų buvę ir Kovo 11-osios Valstybės atkūrimo šventės.
|
|