Poetas, kompozitorius...
Kovo 28 dieną mirė Antanas Paulavičius, poetas, prozininkas, dramaturgas ir kompozitorius. Jis buvo gimęs 1924 m. sausio 2 d. Anykščiuose. Ten baigė gimnaziją. 1944-aisiais, generolui P. Plechavičiui pakvietus jaunuolius į vietinę rinktinę, įstojo į tos rinktinės Karo mokyklą Marijampolėje. 1945-1948 metais Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Tuo pat metu mokėsi muzikos mokykloje smuiko klasėje. 1948 metais buvo ištremtas į Krasnajarsko kraštą. Būdamas tremtyje, mokytojavo. Nuo 1956 metų dirbo pedagoginį darbą Viduklėje, Raseiniuose. 1960 metais neakivaizdžiai baigė universitetą. Dėstė lietuvių ir vokiečių kalbas, muziką, dirbo Raseinių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju, vėliau Raseinių vaikų muzikos mokyklos direktoriumi. Vadovavo įvairiems muzikos kolektyvams: chorams, vokaliniams ansambliams, dūdų orkestrams. Nuo 2002-ųjų LRS narys.
Savo kūrybinius bandymus literatūroje pradėjo besimokydamas gimnazijoje. Studijuodamas universitete, įsijungė į aktyvią literatūrinę veiklą: buvo Jaunųjų rašytojų sekcijos prie Rašytojų sąjungos narys, Vilniaus universiteto literatūros būrelio pirmininkas. Spaudoje pasirodė pirmieji jo eilėraščiai. Tremtis nutraukė kūrybinę veiklą. Išbarstęs daug laiko ir energijos, tik prasidėjus Atgimimui, A. Paulavičius vėl nusitvėrė plunksnos.
1989 metais išėjo jo pirmoji apysaka Leiskit į tėvynę, 1990 metais knyga apie Lietuvos rezistencijos kovas Kraujo upeliai tekėjo. Po to buvo išleista dar keletas knygų: Malda už tėvynę (eilėraščiai, drama, dainos) (1992), Tėviškės varpai (eilėraščiai, dainos) (1994), Aš palieku jums ramybę (proza) (1995), romanas Dievas vaikšto (1996), Už jūrių marių (koncertinių kelionių įspūdžiai) (2000) ir kt. A. Paulavičius taip pat kūrė muziką savo ir kitų poetų eilėms, buvo Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos pirmininkas.
Sekmadienį A. Paulavičius palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
© 2008 XXI amžius
|