Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Memuarai
Nuomonės
Parodos
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Bažnyčios durys atvertos visiems

Žymaus musulmono krikštas Vatikane

Mindaugas BUIKA

Kovo 22-ąją per iškilmingą Velyknakčio šv. Mišių liturgiją Šv. Petro bazilikoje kartu su kitais keliais katechumenais iš įvairių šalių krikšto sakramentą iš Šventojo Tėvo priėmė Italijoje gyvenantis 55 metų egiptiečių kilmės publicistas, dienraščio „Corriere della Sera“ redaktoriaus pavaduotojas Magdis Alamas

Beprasmiški O. bin Ladeno grasinimai

Pastarojo meto įvykiai patvirtina žinomą faktą, jog katalikų ir musulmonų santykių plėtra gali įgyti ir dramatiškų elementų. Praėjus vos keliems dienoms po to, kai garsiosios teroristinės organizacijos „Al Qaeda“ lyderis Osama bin Ladenas apkaltino popiežių Benediktą XVI dalyvavimu „naujajame kryžiaus žygyje“ prieš islamo tautas, Vatikane buvo pakrikštytas vienas žinomiausių musulmonų žurnalistų. Kovo 22-ąją per iškilmingą Velyknakčio šv. Mišių liturgiją Šv. Petro bazilikoje kartu su kitais keliais katechumenais iš įvairių šalių krikšto sakramentą iš Šventojo Tėvo priėmė Italijoje gyvenantis 55 metų egiptiečių kilmės publicistas, dienraščio „Corriere della Sera“ redaktoriaus pavaduotojas Magdis Alamas.

Dėl reakcijos į atsivertusio musulmono krikštą

Jordanijos Karališkojo islamiškojo strateginių studijų centro vadovas prof. Arefas Ali Nayedas

Vatikano spaudos tarnybos (taip pat ir Vatikano radijo) direktorius kun. Federikas Lombardis, SJ, paskelbė pareiškimą, komentuojantį reakcijas, kurių, pirmiausia islamo pasaulyje, sulaukė iš islamo į katalikybę atsivertusio egiptiečių kilmės italų žurnalisto Magdžio Alamo krikštas Šv. Petro bazilikoje Velyknakčio pamaldų metu. Daugiausia dėmesio skiriama kritikai, kurios sulaukta iš 138 islamo atstovų, pernai paskelbusių atvirą laišką, kuriuo buvo pradėtas vienas rimčiausių pastaruoju metu krikščionių ir musulmonų religinio ir kultūrinio dialogo bandymų.

Krikščioniškai socialiai galvoti ir veikti

Prof. dr. Antonas Raušeris, SJ, supažindino su Bažnyčios socialinio mokymo istorija

Kovo 15 dieną įvyko pirmoji „Socialinių seminarų“ ciklo tarptautinė konferencija „Įvadas į katalikų socialinį mokymą: krikščioniškai socialiai galvoti ir veikti“.

Bendradarbiaujant su kolegomis vokiečiais Lietuvos „Caritas“ inicijuoti „Socialiniai seminarai“ sulaukė nemažo būrio susidomėjusiųjų. Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje vykusioje konferencijoje pranešimus skaitė prof. dr. Antonas Raušeris (Anton Rauscher), SJ, ir dr. Kristofas Bioras (Christoph Boehr) iš Vokietijos.

Lietuvos kariuomenės ąžuolas

Kazimieras Dobkevičius

Kazimierą Baršauską sveikino garsus publicistas, dimisijos leitenantas Vilius Bražėnas

Visagalis Dievas ir likimas lėmė, kad Lietuvos kariuomenės karininkas Kazimieras Baršauskas Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 m. liepos 12 dieną su grupe karininkų buvo suimtas Panevėžyje, vėliau kalinamas Ukmergės, Panevėžio, Kauno kalėjimuose, IX forte. Paskui buvo išvežtas į Rygos bei Maskvos kalėjimus. Sovietų NKVD ypatingojo pasitarimo nuteisiamas aštuonerius metus kalėti. Kalėjo Pečioros ir Vorkutos lageriuose, Komijoje, dirbo katorgininko darbą akmens karjere, miške, tiesė geležinkelį. Visiškai išsekintas 1947 m. sausio 9 dieną paleistas į laisvę, grįžo į Lietuvą.

Jubiliejaus proga – 40 paveikslų

Bronius VERTELKA

Dailininkas Vladislovas Vaišvila

Didįjį penktadienį į Panevėžio dailės galeriją rinkosi meno mėgėjai pagerbti 75-erių metų sulaukusį dailininką Vladislovą Vaišvilą. Gyvenimo jubiliejui pažymėti žinomas menininkas skyrė parodą, kurioje eksponavo 40 paveikslų, sukurtų per pastaruosius aštuonetą metų. Tai 37-oji V. Vaišvilos personalinė paroda, žyminti jo nugyventus tris ketvirtadalius amžiaus ir beveik penkių dešimčių metų kūrybos tarpsnį. Įvairiu laiku jo darbai buvo eksponuoti daugelyje Lietuvos miestų, taip pat Maskvoje, Minske, Gardine, Daugpilyje. Panevėžiečio kūrinius mielai perka privatūs asmenys ir įvairios įstaigos bei organizacijos. Keletą tapybos darbų nupirko viena Norvegijos paveikslų galerija. V. Vaišvila nesitenkina pensininko duona – dėsto skulptūrą Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakulteto pedagogikos katedroje dailės ir technologijos studentams bei vadovauja suaugusiųjų dailės studijai „Paletė“.

Šventojoje skamba daina ir muzika

Gediminas Griškevičius

Palangiškių kaimo kapela „Atgaja“ 1988 m. Visuose Juozo Tubino (sėdi dešinėje) gyvenimo keliuose, takeliuose palaimingai daug lietuviškos muzikos... Iš asmeninio autoriaus archyvo

Retai kur pajūryje šitaip ramu, kaip Šventojoje. Dabar, kai atsivėrė Šengeno erdvės, gali ramiai pajūriu eiti nors iki Ventspilio...

O pačioje Šventojoje ramumą sutrikdo tik muzika, aidinti kultūros centre, kur repeticijai vadovauja muzikos instrumentais virtuoziškai grojantis centro meno vadovas Juozas Tubinas. Su juo ne tik aš, su juo liūdniausią kasdienybę pamiršta moterų ir merginų vokalinių ansamblių ir gausios kaimo kapelos dalyviai.

Savitos fotografijos pradininkas

Benjaminas ŽULYS

Fotomenininkas Rimgaudas Maleckas su kolegėmis Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

Fotomenininką kaunietį Rimgaudą Malecką jo kolegos, fotografijos žinovai bei mėgėjai vadina lietuviškos meninės fotografijos legenda. Daugiau nei penkiasdešimt metų jis kantriai ir atkakliai darbuojasi šioje srityje, ieškodamas, eksperimentuodamas meno formomis ir už tai ne kartą bartas, kritikuotas, apdovanotas. Nors yra baigęs Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokykloje režisūrą, o vėliau – Vilniaus universitete žurnalistiką, tačiau savo kelią surado tik meninėje fotografijoje, iš jo nenuklydo nė žingsnio ir dabar juo eina.

Kazio Šimonio poetinės kūrybos lobius paviešinus

Kazimieras Dobkevičius

Kazys Šimonis (1887 08 25 – 1978 05 05)

Kad Kazys Šimonis (1887 08 25 – 1978 05 05) yra įžymus dailininkas, visą laiką buvo žinoma, tačiau apie jo literatūrinį palikimą ir kūrybą niekas nėra girdėjęs. Po dailininko mirties marti Janina Šimonienė paslėpė nuo specialiųjų tarnybų visą kūrybinį archyvą ir rankraščius, kad juos išsaugotų ir sulaukus šviesesnių laikų paviešintų. Atkūrus nepriklausomybę Janina Šimėnienė kreipėsi į Lietuvos kultūros ministrus, švietimo ministrus, kurie labai dažnai keitėsi, kad būtų išleista dalis K. Šimonio literatūrinio palikimo. Pažadų buvo labai daug, bet rezultatų jokių. Likimas lėmė, jog šį archyvą išvydo koncerno „Achemos grupė“ skyriaus viršininkas Juozas Sagatauskas, kurio devizas – mažiau kalbų, daugiau darbų. Labai greitai buvo aptarti leidybos reikalai ir rankraščiai atsidūrė ant poeto Roberto Keturakio redakcinio darbo stalo.

Vaiskios spalvos

Rūta Averkienė

Tautodailininkė Irena Žukauskienė

Prieš didžiąsias pavasario šventes Varėnos kultūros centro parodų salėje atidaryta Varėnos krašto tautodailininkės Irenos Žukauskienės darbų paroda spindi vaiskiomis spalvomis ir kvepia bundančiu pavasariu. Meilę gamtai teigiantys Irenos tapyti paveikslai, kuriuose – menančios vasarą įvairiausių gėlių kompozicijos, moteriškai subtilūs, akiai mieli papuošalai – sagės, vėriniai. Maloni staigmena tautodailininkės kūryboje – prieš šv. Velykas parodoje įvairiausių spalvų iš vilnos sukurti kiaušiniai.

Politinės valios stoka

Seimo narys Audronius Ažubalis

Su parlamentaru, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) atstovu, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariu Audroniumi AŽUBALIU kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Praėjusių metų spalio pabaigoje jūs ir dar keli parlamentarai kreipėtės į Lietuvos Ypatingąjį archyvą prašydami pateikti žinių apie galimus Lietuvos diplomatų ryšius su SSRS specialiosiomis tarnybomis. Kartu pateikėte sąrašą pavardžių, dėl kurių kyla klausimų.

Tarp KGB voratinklių ir ryžtingų STT veiksmų

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Aną savaitę Seime pradėta formuoti komisiją Kirkilo vyriausybės sudarymo aplinkybėms tirti. Komisija turės atsakyti į klausimus, kokį vaidmenį derybose dėl vyriausybės sudarymo, kurios vyko 2006 metų vasarą Seimo nario darbiečio Jono Pinskaus namuose Švenčionių rajone, atliko politologas Raimundas Lopata, kam šiose derybose atstovavo įtakingi šešėlinio pasaulio atstovai Rimantas Stonys ir Gintaras Furmanavičius.