Atnaujintas 2008 balandžio 2 d.
Nr.25
(1618)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kur uždegti atminimo žiburėlį?

Vydūno ir Adomo Brako bičiulystė

Bernardas ALEKNAVIČIUS

Vydūnas-Vilius Storasta
(1868-1953)

Prieš dvejus metus paminėjome Adomo Brako 120-ąsias gimimo metines. Šiemet kovo 22 dieną minėjome Vydūno 140-ąjį gimtadienį. Judviejų gyvenimas ir visuomeninė veikla skirta lietuviškumo išsaugojimui Mažojoje Lietuvoje. Glaudūs bičiulystės ryšiai siejo šiuos du Mažosios Lietuvos ąžuolus.

Jausdamas kartų kaitos reikšmę Vydūnas puikiai suvokė, jog kiekviena žmonių karta turi ne tik dvasinius vadovus, bet ir atliktų darbų bei tradicijų tęsėjus. Neoficialiai perėmęs iš Jurgio Zauerveino–Girėno tautos švietėjo darbą, Vydūnas stropiai ieškojo ir savo įpėdinio. Tai truko neilgai. XX amžiaus pirmajame dešimtmetyje toks žmogus, tarsi meteoras, pasirodė Tilžėje. Tai buvo nuo Klaipėdos kilęs Adomas Brakas (1886–1952), už Vydūną jaunesnis 18 metų. Jis domėjosi tautiniu atgimimu, bendravo su poetu Fridrichu


Tautos žadintojas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Šiais metais sueina 140 metų, kai gimė Vydūnas (Vilius Storasta) – švietėjas, rašytojas, filosofas. Jį greta A. Maceinos ir S. Šalkauskio galime įvardinti kaip vieną ryškiausių Lietuvos filosofų.

Vilius Storasta gimė 1868 metų kovo 22 dieną Jonaičių kaime, Šilutės rajone, tuometinėje Vokietijos teritorijoje. Jo tėvas Ansas Storasta buvo pradinės mokyklos mokytojas, išsilavinęs, plataus akiračio žmogus. Dar vaikystėje būsimasis filosofas skaitė knygas iš tėvo bibliotekos. Mokėsi Ragainės mokytojų seminarijoje, ją baigęs nuo 1888 metų dirbo Kintų pradinėje mokykloje mokytoju. 1892 metais Vydūnas persikėlė į Tilžę, čia tapo naujai atsidariusios berniukų mokyklos mokytoju. Domėjosi filosofija, meno istorija ir įvairiais kitais mokslais, jautė poreikį toliau mokytis ir tobulėti. Studijavo Greifsvaldo (1896-1898), Halės (1899), Leipcigo (1900-1902) universitetuose filosofiją, sociologiją, literatūros, meno, religijos istoriją.


Poetas, kompozitorius...

Kovo 28 dieną mirė Antanas Paulavičius, poetas, prozininkas, dramaturgas ir kompozitorius. Jis buvo gimęs 1924 m. sausio 2 d. Anykščiuose. Ten baigė gimnaziją. 1944-aisiais, generolui P. Plechavičiui pakvietus jaunuolius į vietinę rinktinę, įstojo į tos rinktinės Karo mokyklą Marijampolėje. 1945-1948 metais Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Tuo pat metu mokėsi muzikos mokykloje smuiko klasėje. 1948 metais buvo ištremtas į Krasnajarsko kraštą. Būdamas tremtyje, mokytojavo. Nuo 1956 metų dirbo pedagoginį darbą Viduklėje, Raseiniuose. 1960 metais neakivaizdžiai baigė universitetą. Dėstė lietuvių ir vokiečių kalbas, muziką, dirbo Raseinių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju, vėliau – Raseinių vaikų muzikos mokyklos direktoriumi. Vadovavo įvairiems muzikos kolektyvams: chorams, vokaliniams ansambliams, dūdų orkestrams. Nuo 2002-ųjų – LRS narys.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija