Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Memuarai
Nuomonės
Parodos
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Krikščioniškai socialiai galvoti ir veikti

Prof. dr. Antonas Raušeris, SJ, supažindino su Bažnyčios socialinio mokymo istorija

VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje susirinko daug svečių

Kovo 15 dieną įvyko pirmoji „Socialinių seminarų“ ciklo tarptautinė konferencija „Įvadas į katalikų socialinį mokymą: krikščioniškai socialiai galvoti ir veikti“.

Bendradarbiaujant su kolegomis vokiečiais Lietuvos „Caritas“ inicijuoti „Socialiniai seminarai“ sulaukė nemažo būrio susidomėjusiųjų. Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje vykusioje konferencijoje pranešimus skaitė prof. dr. Antonas Raušeris (Anton Rauscher), SJ, ir dr. Kristofas Bioras (Christoph Boehr) iš Vokietijos.

Lietuvos „Caritas“ generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, sveikindamas dalyvius ne tik trumpai pristatė Lietuvos „Caritas“ veiklą, bet ir pabrėžė, jog norint pakeisti dabartinę socialinę situaciją Lietuvoje, pirmiausia reikia skatinti pozityvią visuomenės mąstymo kaitą.

„Norime tapti įgalūs paveikti politinį, ekonominį, socialinį gyvenimą. Tačiau nesame visai naivūs ir žinome, kad dideli pokyčiai susidaro iš mažyčių dalykų kasdieniame žmogaus gyvenime“, – susirinkusiesiems kalbėjo kun. R. Grigas. „Iš mažo garstyčios grūdelio gali išaugti didelis medis“, – Šv. Raštą citavo kunigas.

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, sveikindamas svečius, pabrėžė, jog neužtenka vargstančiam žmogui kažką duoti – reikia keisti ir mąstymą. Galiausiai iškėlė mintį, kad vertėtų persvarstyti visą „Caritas“ politiką, nes tai nebėra vien tik labdaros dalijimas vargstantiesiems, kaip buvo anksčiau. „Politikams Bažnyčios paprastai prireikia prieš rinkimus. Bet neviltis yra nuodėmė, todėl turime palaikyti viltį. Gyvenimą reikia statyti ne ant iliuzijos, nuodėmių, o ant tvirto Evangelijos vertybių pagrindo“, – kalbėjo arkivyskupas metropolitas.

Konferencijos svečius sveikino Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas, Kauno savivaldybės Socialinių, šeimos ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė Loreta Kudarienė, LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Prof. dr. Antonas Raušeris, SJ, pirmuoju pranešimu „Bažnyčios socialinis liudijimas kaip įnašas į konkrečių problemų sprendimą“ dalyvius supažindino su Bažnyčios socialinio mokymo istorija. Tačiau kartu pabrėžė, jog Bažnyčios socialinis mokymas nėra vadovėlis, o mokslas, kuris prasideda ten, kur yra žmogus, kuris atsiliepia į konkrečius vargo iššūkius.

Bažnyčia viena iš pirmųjų pastebėjo socialines problemas pasaulyje ir ėmėsi jas spręsti. Profesorius, kalbėdamas apie platesnių grupių socialinį judėjimą, komentavo dar XIX amžiuje iškeltus teisingo atlygio, socialinės apsaugos, darbo teisės klausimus. „Vokietijos patirtis rodo, kad negalima laukti, kol valdžia tuos klausimus išspręs, būtina telktis ir patiems bandyti atstovauti savo interesams“, – ragino prof. dr. A. Raušeris.

Darbininkų gyvenimas visais laikais buvo sudėtingas ne tik ekonominiu, bet ir politiniu, socialiniu požiūriu. Vokietijoje darbininkų klasė įgijo teisę balsuoti tik 1917 metais, Lietuvoje – 1918-aisiais. Šis istorinis kontekstas, pasak profesoriaus, turėtų paskatinti spręsti socialinius klausimus Lietuvoje.

Taip pat buvo minimas popiežius Jonas Paulius II ir jo viešnagė Lietuvoje 1993-siais. „Popiežius siekė Evangeliją priartinti prie žmogaus, taip pat atkreipė dėmesį į Bažnyčios socialinio mokymo, kuris akcentuoja asmens orumą, teisingumą, solidarumą, svarbą“, – susirinkusiesiems priminė prof. dr. A. Raušeris.

Dr. Kristofas Bioras, skirtingai nei jėzuitas prof. A. Raušeris, pranešime „Žmogaus samprata ir visuomenės santvarka“ apie Bažnyčios socialinio mokymo taikymą praktikoje kalbėjo iš politinės pusės.

Pranešimą pradėjęs klausimu, koks mūsų santykis su valdžia: ar mes, kaip rinkėjai, esame tik vertintojai, ar ir aktyvūs procesų dalyviai, jis bandė išskirti piliečių poreikius valdžios atžvilgiu ir būtiną abipusių poreikių derinimą. Tačiau visais atvejais pabrėžė, kad turi būti paisoma asmens orumo, teisingumo, nes būtent tokiu pagrindu konstruojama žmonėms tarnaujanti šalies ekonomika ir socialinė aplinka.

Pasak pranešėjo, Bažnyčios socialinio mokymo užduotis politikoje ir jos vykdomoje šalies ekonomikoje turėtų būti žmogaus orumo išlaikymas, kurių vienas svarbiausių veiksnių – teisingo minimalaus atlyginimo nustatymas. „Tai nėra vien tik Bažnyčios ar „Caritas“ uždavinys. Tai, visų pirma, politikų uždavinys“, – akcentavo dr. K. Bioras.

Dr. K. Bioro mintis apie žmonių lygybę, socialinį teisingumą antruoju savo pranešimu „Socialinis teisingumas – globalizacija – sociali Europa?“ papildė prof. dr. A. Raušeris.

Globalizaciją pažadinę žmonės pamatė ne vien tik gerąją jos pusę. Ieškodami socialinio teisingumo išvyko ir dalis Lietuvos jaunimo. Tačiau vienodo atlyginimo klausimas, kaip ir vienos Europos vizija, yra neįmanomas. „Socialinis teisingumas nėra vien tik atlyginimas, bet ir atidumas mažiau uždirbančiam, pagarba jam“, – pabrėžė profesorius. Pasak jo, būtent tai reikia ugdyti pirmiausia.

Lektorių skaitytos paskaitos klausytojams sukėlė daug minčių, kuriomis jie galėjo pasidalinti konferencijos pabaigoje dar gerą valandą vykusioje diskusijoje. Lietuvoje Bažnyčios socialinis mokymas dar mažai pažįstamas ir beveik netaikomas socialinėje politikoje. Tačiau jo svarbą ir būtinybę suvokė visi susirinkusieji. „Sieksimme, kad visi būsimieji Bažnyčios socialinio mokymo multiplikatoriai būtų įtraukti į socialinių sprendimų priėmimą“, – pažadėjo LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė ir pasidžiaugė, jog saugant žmogaus orumą, jau yra priimtas nutarimas visus pradinukus mokyklose maitinti neatlygintinai. „Socialiai remtinas vaikas neturi jaustis prastesniu už kitus“, – pabrėžė Seimo narė.

Projekto tikslas – suinteresuotų bendrapiliečių jautrumo socialiniams klausimams žadinimas, perteikiant Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo žinias bei supažindinant su krikščionių socialiniu politiniu angažavimusi, buvo įgyvendintas. Būsimaisiais multiplikatoriais – kursuose perteikiamų žinių skleidėjais savojoje aplinkoje – panoro būti 37 dalyviai. Belieka tikėtis, kad jie vėliau sugebės ugdyti teisingesnę visuomenę.

Lietuvos „Caritas“ informacija

© 2008 „XXI amžius“