Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Memuarai
Nuomonės
Parodos
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Bažnyčios durys atvertos visiems

Žymaus musulmono krikštas Vatikane

Mindaugas BUIKA

Kovo 22-ąją per iškilmingą Velyknakčio šv. Mišių liturgiją Šv. Petro bazilikoje kartu su kitais keliais katechumenais iš įvairių šalių krikšto sakramentą iš Šventojo Tėvo priėmė Italijoje gyvenantis 55 metų egiptiečių kilmės publicistas, dienraščio „Corriere della Sera“ redaktoriaus pavaduotojas Magdis Alamas

Naujajam kovertitui popiežius Benediktas XVI suteikė Pirmąją Komuniją

Beprasmiški O. bin Ladeno grasinimai

Pastarojo meto įvykiai patvirtina žinomą faktą, jog katalikų ir musulmonų santykių plėtra gali įgyti ir dramatiškų elementų. Praėjus vos keliems dienoms po to, kai garsiosios teroristinės organizacijos „Al Qaeda“ lyderis Osama bin Ladenas apkaltino popiežių Benediktą XVI dalyvavimu „naujajame kryžiaus žygyje“ prieš islamo tautas, Vatikane buvo pakrikštytas vienas žinomiausių musulmonų žurnalistų. Kovo 22-ąją per iškilmingą Velyknakčio šv. Mišių liturgiją Šv. Petro bazilikoje kartu su kitais keliais katechumenais iš įvairių šalių krikšto sakramentą iš Šventojo Tėvo priėmė Italijoje gyvenantis 55 metų egiptiečių kilmės publicistas, dienraščio „Corriere della Sera“ redaktoriaus pavaduotojas Magdis Alamas.

Abiem atvejais Vatikane stengtasi nepabrėžti aplinkybių išskirtinumo ir sąsajų, nors stebėtojai svarsto galimus naujus iššūkius tarpreliginiams santykiams. Reaguodamas į kovo 19 dieną paskelbtą O. bin Ladeno garsinio įrašo pareiškimą, kad spaudoje vėl pasirodžiusios pranašo Mahometo karikatūros yra antiislamiškos kovos dalis, kurioje „Vatikano popiežius vaidina reikšmingą, nuolatinį vaidmenį“, Šventojo Sosto atstovas atsakė, kad tokie kaltinimai „neturi jokio pagrindo“. Vatikano spaudos tarnybos direktorius jėzuitas kunigas Federikas Lombardis taip pat pažymėjo, kad pasaulinio terorizmo vadeivos grasinimai Romos vyskupui „nėra naujiena ir nieko jau nestebina“.

Kunigas F. Lombardis priminė, kad tiek Popiežius, tiek ir Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba ne kartą yra kritikavę prieš kelerius metus Danijos ir kitų šalių spaudoje prasidėjusią pajuokos kampaniją islamo atžvilgiu. Pačios šios kontraversijos pradžioje 2006 metų vasarį Benediktas XVI pabrėžė „katalikų Bažnyčios įsitikinimą, kad siekiant stiprinti taiką ir supratimą tarp tautų ir žmonių, būtina gerbti jų religinius simbolius“. Tuo pat metu Šventasis Tėvas patvirtino, jog „negali būti pateisintas smurtas ir netolerancijos proveržis, kaip atsakas į tokius (satyrinius) išpuolius, kadangi tai irgi nesiderina su šventais religijos principais“. Per smurto proveržius, kurie pasireiškė musulmonams reaguojant į minėtas karikatūras, Artimuosiuse Rytuose ir kitose islamo daugumos šalyse buvo nužudyta dešimtys krikščionių ir nusiaubtos jų šventovės.

Aiškindamas aplinkybes, kuriomis popiežius Benediktas XVI pakrikštijo musulmoną žurnalistą M. Alamą, kunigas F. Lombardis jokiu būdu nenorėjo parodyti, kad tai buvo Šventojo Tėvo drąsus atsakas į minėtus O. bin Ladeno grasinimus. Tiesiog Katalikų Bažnyčia pripažįsta, jog „kiekvienas asmuo, kuris prašo krikšto, po gilių vidinių paieškų, visiškai laisvo pasirinkimo ir deramo pasirengimo, turi teisę jį gauti“, – sakė Vatikano spaudos tarnybos vadovas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Popiežius visada šventųjų Velykų vigilijoje krikštija „tuos katechumenus, kurie jam yra pristatomi, be kokio nors asmeninio išskyrimo“, kadangi „visi yra vienodai svarbūs Viešpaties meilei ir yra svetingai priimami į Bažnyčios bendruomenę“.

Kaip žinoma, sekant sena katechumenato tradicija ne tik Romoje, bet ir kitose diecezijų katedrose prieš Prisikėlimo liturgiją yra krikštijami suaugę žmonės, atsivertę į katalikybę iš kitų religijų ar visai nepriklausę jokiai religijai, bet praėję tam būtiną dvasinį pasirengimą, paprastai trunkanti ne vienerius metus. Praėjusiose iškilmėse Benediktas XVI pakrikštijo septynis asmenis – du vyrus ir penkias moteris – iš Italijos, Kamerūno, Kinijos, Jungtinių Valstijų ir Peru, kartu jiems suteikdamas ir kitus krikščioniškojo įvedimo (Sutvirtinimo ir Eucharistijos) sakramentus.

Įspūdingas atsivertimo kelias

Be abejonės, M. Alamo pakrikštijimas susilaukė didžiausio dėmesio Italijos ir tarptautinėje žiniasklaidoje jau dėl paties naujojo konvertito asmenybės ir dėl jo pastaruoju metu parašytų tekstų bei pasisakymų, kur griežtai kritikuojamas islamiškasis fundamentalizmas ir ekstremizmas. M. Alamas gimė 1952 metų balandžio 22 dieną Egipto sostinėje Kaire, musulmonų šeimoje. Jau vaikystėje tėvų buvo pasiųstas mokytis į vietos katalikų misionierių mokyklas, kuriose susipažino su Vakarų kultūra ir civilizacija. Su tėvais emigravo į Italiją ir studijavo sociologiją Romos La Sapienza universitete.

Pradėjęs sėkmingą žurnalistinę karjerą jis dirbo įvairiuose italų periodiniuose leidiniuose, o nuo 2003 metų įsijungė į šalies seniausio ir didžiausio dienraščio „Corriere della Sera“ kolektyvą, tapdamas redaktoriaus pavaduotoju. Visada tvirtinęs, jog yra nepraktikuojantis musulmonas (niekada nesimeldė penkis kartus per dieną ir nesilaikė Ramadano pasninko reikalavimų) M. Alamas 1991 metais kartu su savo giliai religinga motina atliko maldingą kelionę į Meką. M. Alamas yra vedęs katalikę moterį, su kuria turi sūnų. (Iš ankstesnės santuokos turi dar du suaugusius vaikus.)

Anksčiau daugiausia rašęs apie imigrantų iš arabiškųjų Šiaurės Afrikos kraštų gyvenimą ir jų integracijos Italijoje problemas, maždaug prieš 5-6 metus M. Alamas ėmė iš esmės keisti savo nuostatas ir publikacijų tematiką. Pradėjo vis aštriau kritikuoti islamiškąjį terorizmą ir perspėjo Vakarų valstybes, kad šios gana abejingai žiūri į besikuriančius radikalių musulmonų židinius ir į vykstančią šalių „visuomenės islamizaciją“. Jo įsitikinimu, Italija, Europa ir Vakarai „daro didelę klaidą, atverdamos duris tokiai daugybei integralistų ir ekstremistų, kurie priversti bėgti iš savo kilmės šalių dėl ryšių su terorizmu. „Mes leidome jiems Europos šalyse paimti į savo kontrolę mečetes“, – rašo jis. – Tokiu būdu dėl savojo naivumo Vakarai faktiškai „maitina savo priešus“.

2007 metais paskelbtoje naujausioje knygoje „Viva Israele“ („Tegyvuoja Izraelis“) M. Alamas žydų valstybę sieja su gyvybės kultūra, tuo tarpu kovingąjį islamą – su mirties kultūra. Pagal teroristus, „visi turi teisę egzistuoti pasaulyje, išskyrus žydų valstybę ir jos gyventojus… Todėl šiandien Izraelis yra teisės gyventi paradigma“, – tvirtina publicistas. Viename pastarųjų savo interviu Izraelio žiniasklaidai, paklaustas, ką jis galvoja apie Irano prezidentą Mahmudą Ahmadinedžadą, kuris siūlo Izraelį „nušluoti nuo žemės paviršiaus“, M. Alamas atsakė – viltį, jog kada nors izraeliečiai „suims Ahmadinedžadą ir privers jį likusį gyvenimą praleisti tarp Jad Vašem (holokausto memorialo Jeruzalėje) sienų“. Dėl tokių pareiškimų islamistinės teroristų organizacijos M. Alamui yra paskelbusios „mirties nuosprendį“, todėl jis jau keleri metai yra ypatingai saugomas italų policijos.

Suartėdamas su Katalikų Bažnyčia, nors ir likdamas „nuosaikiu musulmonu“, M. Alamas įsijungė į pasaulietinį „Bendruomeniškumo ir Išsilaisvinimo“ sąjūdį, garsėjantį Rimini mieste rengiamais kasmetiniais susitikimais, kuriuose dalyvauja iki 700 tūkstančių įvairių profesijų ir įsitikinimų žmonių. Kalbėdamas šiuose susitikimuose publicistas gina Bažnyčios socialinį mokymą, skelbia popiežiaus Benedikto XVI raginimą priešintis „reliatyvizmo diktatūrai“, visa tai siedamas su kova prieš radikalų islamiškąjį ekstremizmą.

„Mes, kurie tikime, kad visa gyvybė yra šventa, turime susiburti į vertybinę koaliciją“, – šį M. Alamo pasisakymą citavo žiniasklaida. – Tik tokiu būdu galėsime įveikti ideologinį nihilizmą (kuris laiko gyvybės vertę santykina) ir pašalinti šaknis, kurios maitina teroristinius karus“.

Konvertitas apie naująsias katakombas

Laikraščio „Corriere della Sera“ velykiniame numeryje paskelbtame laiške, kuriame išdėsto atsivertimo motyvus, M. Alamas pripažįsta, jog tai buvo „ilgo brendimo laikotarpio, išgyvento kančioje ir džiaugsme, sveikas vaisius, kuriame susivienijo dvasiniai svarstymai ir dieviškoji malonė. „Kai priėmiau pirmąjį krikščionišką sakramentą iš paties Šventojo Tėvo rankų, ta diena tapo laimingiausia mano gyvenime – to negalės užtemdyti jokie grasinimai“, – pabrėžė naujasis konvertitas. M. Alamas užsiminė, kad ir laikraščio redaktorius yra jo klausęs, ar jis nebijantis dėl savos gyvybės, nes po atsivertimo ekstremistai jam paskelbs griežtesnę – mirties bausmę už apostazę. Pripažinęs, jog suvokia šį pavojų, M. Alamas, kuris buvo pakrikštytas Kristiano (it. Krikščionio) vardu, paaiškino, kad žino, ką daro, ir kad savo likimą pasirengęs pasitikti „aukštai iškelta galva“ su vidiniu tvirtumu dėl pasirinkto tikėjimo tikrumo.

Krikštą M. Alamas įvertino, kaip Popiežiaus „drąsų ir istorinį poelgį“, kuriuo buvo „pasiųsta aiški ir revoliucinga žinia Bažnyčiai“, jog nereikalingas „perdėtas išmintingumas“ (o gal tikriau bailumas – M. B.) susilaikant nuo musulmonų evangelizacijos. Reikia ne nuo Kristaus tiesos skelbimo musulmonams susilaikyti (bijantis represijų ir smurto), bet kovoti su tokiu religijos laisvės paniekinimu daugelyje islamo šalių, kad tokiam engimui būtų galutinai užkirstas kelias. Jokiu būdu nepateisinama tai, kad netgi Italijoje, kur ramiai ir taikiai gyvena tūkstančiai atsivertėlių į islamą, yra ir tūkstančiai musulmonų, kurie atsivertė į krikščionybę, tačiau yra priversti slėpti savo tikėjimą iš baimės, kad ekstremistai į juos nepasikėsintų.

Tokią situaciją M. Alamas vadina musulmonų konvertitų „naujosiomis katakombomis“, kadangi atsivertimas į krikščionybę iš jų pareikalauja didelio dvasinio tvirtumo ir netgi aukos, nes valstybinės institucijos jų nesaugo, o ir pati Bažnyčia tyli. Naujasis konvertitas kartu reiškia viltį, kad istorinis Popiežiaus žingsnis suteikiant musulmonui krikštą ir jo paties liudijimas paskatins atsivertėlius musulmonus išeiti iš katakombų tamsumos ir pareikšti troškimą būti savimi. „Jeigu Italijoje, mūsų namuose, katalikybės lopšyje mes nesugebame garantuoti religinės laisvės kiekvienam, kaip galima pasitikėti mūsų skelbiamu pasmerkimu, kada pažeidžiama ši laisvė kitur pasaulyje“, – prasmingai klausia M. Alamas.

Prisimindamas savąjį atsivertimo kelią, M. Alamas dėkoja žymiems sielovadininkams ir vienuoliams, – įskaitant Bendruomeniškumo ir Išsilaisvinimo organizacijos vadovą kunigą Julianą Karoną, Saleziečių vienuolijos generalinį vyresnįjį tėvą Paskualį Čavesą Viljanuevą, Vatikano valstybės sekretorių kardinolą Tarcisijų Bertonę – už draugystę ir liudijimus, kurie jam palaipsniui padėjo suprasti krikščioniškų vertybių tiesą ir tvirtumą. M. Alamas ypač išskiria Romos vyskupų augziliarą, Popiežiškojo Laterano universiteto rektorių vyskupą Riną Fizikelą, kuris jį „asmeniškai lydėjo dvasinėje kelionėje į krikščioniškojo tikėjimo priėmimą“.

Tačiau lemiamu faktoriumi, nulėmusiu garsiojo žurnalisto atsivertimą į krikščionybę, buvo susipažinimas su popiežiaus Benedikto XVI mokymu. M. Alamas priminė, kad dar būdamas musulmonu gėrėjosi ir gynė garsiąją Šventojo Tėvo kalbą Rėgensburgo universitete per 2006 metų jo vizitą į Vokietiją, kurioje aiškiai nusakė neatskiriamą tikėjimo ir proto vienybę, kaip autentiškos religijos ir žmogiškosios civilizacijos pagrindą. „Jis mane įkvėpė ir kaip krikščionį naujoje šviesoje atlikti Dievo man paskirtą misiją“, – pabrėžė naujasis konvertitas „Corriere della Sera“ publikuotame atvirame laiške.

Tęsiamas tarpreliginis dialogas

Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Žanas Lui Toranas pabrėžė, jog žymaus musulmono krikštu Šv. Petro bazilikoje nenorėta parodyti jokio priešiškumo islamo religijai, bet tik dar kartą patvirtinti sąžinės laisvės gynimą, įskaitant kiekvieno teisę keisti savo tikėjimą. „Bažnyčia visada laiko atvėrusi duris tiems, kurie į jas beldžiasi“, – nurodė kardinolas Ž. Toranas. Ir šito apsisprendimo negali pakeisti jokie bauginimai, įskaitant O. bin Ladeno fantazijas apie „naująjį kryžiaus karą“. To nepakeis ir žiaurūs teroristiniai išpuoliai, dėl kurių žūsta netgi krikščionių hierarchai (taip atsitiko neseniai Irake pagrobtam chaldėjų katalikų arkivyskupui Pauliui Faražui Rahui, kuris prarado savo gyvybę ekstremistų nelaisvėje).

Šie dramatiški įvykiai nesumažina katalikų ir musulmonų (abiem tikėjimams priklauso daugiau kaip 2 milijardai žmonių!) dialogo aktualumo dėl taikos ir supratimo pasaulyje. Kovo pradžioje dėl to Vatikane buvo (aukščiausiu lygiu) įkurtas naujas Katalikų ir musulmonų forumas Dievo ir artimo meilės įsakymui aptarti. Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba kovo 5 dieną pranešė, kad šis sprendimas priimtas per pasitarimą tarp šios Šventojo Sosto dikasterijos vadovų ir žymių islamo veikėjų, taip atsiliepiant į 138 musulmonų mokslininkų laišką popiežiui Benediktui XVI su siūlymu tęsti šį dialogą.

Įkurtojo Katalikų ir musulmonų forumo, kuriam vadovaus Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas prancūzas kardinolas Ž. Toranas ir Didžiojoje Britanijoje veikiančio Musulmonų akademinio centro pirmininkas šeichas Abdalas Hakimas Muradas, pirmieji užsiėmimai Romoje įvyks lapkričio mėnesį. Po kelių dienų diskusijų, kuriose iš abiejų pusių dalyvaus po 24 religinius veikėjus, mokslininkus ir teologus, numatyta jų audiencija pas popiežių Benediktą XVI. Vienas iš įžymiųjų naujosios diskusijos dalyvių – Jordanijos karališkojo islamo strateginių studijų centro direktorius Arefas Ali Najedas pabrėžė, kad įkurtasis Katalikų ir musulmonų forumas yra „svarus „vilties ženklas“ gerinant santykius tarp abiejų tikybų“. „Norint tęsti taikų dialogą, reikia sugrįžti prie pirminių religijos principų, kurie kalba apie Dievo ir artimo meilę, pagarbą žmogiškajam orumui, o ne klaidžioti painių socialinių, politinių bei teologinių problemų sūkuryje“, – sakė jis.

Panašių nuostatų laikėsi ir vasario pabaigoje Egipto sostinėje Kaire vykęs tradicinių dialogo partnerių – Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos ir seniausio bei įtakingiausio islamo pasaulyje Kairo al Azharo universiteto atstovų metinis susitikimas. Baigiamajame pareiškime teigiama, kad bendru tikėjimu į vieną Dievą ir pareiga mylėti savo artimą katalikai ir musulmonai gali skatinti abipusę tarpusavio pagarbą ir suvienyti pastangas taikos ir teisingumo įtvirtinimui. Susitikimui Kaire vadovavo kardinolas Ž. Toranas ir Al Azharo universiteto nuolatinio komiteto dialogui su monoteistinėmis religijomis pirmininkas šeichas Abdas al Fatahas Alamas.

Susitikimo pareiškime nurodoma, jog yra svarbu vadovautis minėtais principais ypač dabar, kai „stiprėja smurto, ekstremizmo ir terorizmo reiškiniai“, tuo tarpu amžinosios vertybės ir „viskas, kas yra šventa“, vis labiau niekinami. Susitikimo dalyviai, be kita ko, pabrėžė, jog taip pat svarbu, kad žiniasklaidoje būtų gerbiami visų religijų simboliai, todėl „reikia stengtis, kad išraiškos laisvė netaptų pretekstu išpuoliams prieš tikėjimą“.

© 2008 „XXI amžius“