Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Memuarai
Nuomonės
Parodos
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Savitos fotografijos pradininkas

Benjaminas ŽULYS

Fotomenininkas Rimgaudas Maleckas su kolegėmis Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

Fotomenininką kaunietį Rimgaudą Malecką jo kolegos, fotografijos žinovai bei mėgėjai vadina lietuviškos meninės fotografijos legenda. Daugiau nei penkiasdešimt metų jis kantriai ir atkakliai darbuojasi šioje srityje, ieškodamas, eksperimentuodamas meno formomis ir už tai ne kartą bartas, kritikuotas, apdovanotas. Nors yra baigęs Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokykloje režisūrą, o vėliau – Vilniaus universitete žurnalistiką, tačiau savo kelią surado tik meninėje fotografijoje, iš jo nenuklydo nė žingsnio ir dabar juo eina.

Neseniai R. Maleckas išleido meninės fotografijos albumą „Fotografika“, į kurią sudėjo pusantro šimto savo darbų. Juose persipina fotografija ir grafika – savitas braižas lietuviškoje fotografijoje – kurio pradininku laikomas R. Maleckas.

Neseniai Kauno „Fujifilm“ galerijoje šis albumas buvo pristatytas visuomenei. Autoriaus kolegos, fotomeno žinovai, kiti meno mylėtojai pasakojo, kad R. Maleckas yra vienas iš XX amžiaus septinto dešimtmečio lietuviškos meninės fotografijos lyderių, su garsiais vyresniosios kartos fotografais Kauno fotoklube kūręs lietuvių fotografijos mokyklos pamatus. Nors už anuomet drąsius ir novatoriškus darbus Rimgaudas 1960-1970 metais oficialiųjų meno vertintojų buvo smarkiai puolamas, tačiau kaip tik tuo metu, 1968-aisiais, autoritetingoje „Gintaro krašto“ parodoje buvo apdovanotas aukso medaliu. Rimgaudo darbai labai skyrėsi nuo tuometinės meninės fotografijos tiek Lietuvoje, tiek apskritai Sovietų Sąjungoje. Tai buvo labai nauja, partinei valdžiai nepriimtina, o gal nesuprantama kūryba. Parodų, apdovanojimų būta ir daugiau. O kur dar publikacijos periodinėje ir kitoje spaudoje. Vos pradėjęs domėtis fotografijos menu, jis po poros metų, 1956–ais, pradėjo dalyvauti Kauno miesto parodose, o dar po trejų metų – ir respublikinėse. Netrukus jis tapo Kauno fotografų klubo pirmininku. Jo darbai buvo eksponuojami ne vien įvairiose Lietuvos galerijose, bet ir Maskvos Lomonosovo universitete, tarptautinėse parodose Ispanijoje, Izraelyje, Belgijoje.

R. Maleckas yra vienas iš tų, kurių laki fantazija, siekimas išplėsti fotografijos galimybes leido jam „išvaikščioti“ eksperimento erdves, rasti savyje vis ką nors nauja. R. Malecką ir jo bendraminčius, eksperimentuojančius su įvairia technika, stiprino sunkumai, kuriuos teko įveikti. Tai ne vien kritika, bet ir nepatogios gyvenimo ir darbo sąlygos, kenksmingai chemikalai, nekokybiškos fotomedžiagos, ilgas, naktimis besitęsiantis darbas, atkaklios kūrybinės paieškos.

R. Malecko darbai mūsų dienomis gali kelti prieš tasingų minčių dėl turinio ir formos santykio, fotografikos bei piešimo technikos panašumų ir skirtumų. Tačiau, kaip savo laiške rašė dabar JAV gyvenantis fotografijos žinovas Mindaugas Kavaliauskas, šiuolaikinės skaitmeninės technologijos išlepintai fotografų kartai derėtų pasimokyti iš Rimgaudo kūrybos nuoseklumo ir užbaigtumo. Apskritai kūryba bei menas gyvuoja ne tam, kad visiems patiktų. R. Malecką savo pirmuoju mokytoju vadina plačiai žinomi fotomenininkai Vitas Luckus, Aleksandras Macijauskas, Vitalijus Butyrinas, Jonas Kalvelis. Ne vieno žinovo nuomone, sprendžiant iš paskutinio laikotarpio parodų, R. Maleckas savo darbais išsiskiria savitu braižu, jo nesupainiosi su jokiu kitu Lietuvos autoriumi.

Meno tyrinėtojus kankina klausimas, kaip sovietiniais laikais menininkus pasiekdavo laisvajame pasaulyje sklandžiusios idėjos bei kryptys. Buvo manoma, kad per intuiciją, išsilavinimą, erudiciją. Bet Rimgaudas (per savo įgimtą smalsumą, kūrybiškumą) ieškojo ir kitų informacijos šaltinių. Kažkada paveldėjęs iš dėdžių, tarpukario žurnalistų, gausią biblioteką, joje aptiko lietuvišką fotografijos žurnalą „Galerija“. Iš jo galėjo pasisemti kūrybos idėjų. Kiti šaltiniai – Lenkijos, Rytų Vokietijos, Čekoslovakijos meninės krypties spauda bei literatūra – ją „chruščiovinio atlydžio“ laikais buvo galima laisvai gauti ir skaityti. Čia pasirodydavo objektyvios informacijos apie įvairius meno judėjimus pasaulyje.

Tačiau R. Maleckas sako: „Jokie fotografai nebuvo mano mokytojai. Įkvėpimo sėmiausi iš dailininkų avangardistų – Pikaso ir kitų“... Rimgaudui įstrigo vieno iš jų posakis, kad „menas ne perteikia regimąjį pasaulį, o kuria jį“.

R. Malecką jo albumo pristatymo proga (gražia lietuvių kalba) pasveikino Čečėnijos atstovė Aminat Saijeva, paraginusi visus šaukti, kalbėti apie gyvenimą. Tokia ir R. Malecko kūryba.

R. Malecko dėka Kauno fotoklubo idėjos pasklido po visą Lietuvą. Jo asmenybė ir kūryba turėjo ir tebeturi didelę reikšmę kitiems fotografams ir fotografijos krypčiai, kuri ėmė formuotis Lietuvoje.

Albumą „Fotografika“ R. Maleckas skiria „savo brangiai žmonai ir geriausiai draugei Dangirutei“. Ji yra ir leidinio sudarytoja.

© 2008 „XXI amžius“