Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Memuarai
Nuomonės
Parodos
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Lietuvos kariuomenės ąžuolas

Kazimieras Dobkevičius

Lietuvos kariuomenės karininkų dviems kartoms atstovaujantys majorai – Gediminas Reutas ir žvalusis jubiliatas Kazimieras Baršauskas

Kazimierą Baršauską sveikina Lietuvos atsargos karininkų grupė

Kazimierą Baršauską sveikino garsus publicistas, dimisijos leitenantas Vilius Bražėnas

Visagalis Dievas ir likimas lėmė, kad Lietuvos kariuomenės karininkas Kazimieras Baršauskas Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 m. liepos 12 dieną su grupe karininkų buvo suimtas Panevėžyje, vėliau kalinamas Ukmergės, Panevėžio, Kauno kalėjimuose, IX forte. Paskui buvo išvežtas į Rygos bei Maskvos kalėjimus. Sovietų NKVD ypatingojo pasitarimo nuteisiamas aštuonerius metus kalėti. Kalėjo Pečioros ir Vorkutos lageriuose, Komijoje, dirbo katorgininko darbą akmens karjere, miške, tiesė geležinkelį. Visiškai išsekintas 1947 m. sausio 9 dieną paleistas į laisvę, grįžo į Lietuvą.

Kovo 4 dieną dimisijos majorui Kazimierui Baršauskui sukako 100 metų. Pažvelgus į jubiliatą nepasakytum, kad šis žmogus po septynių konclagerių liko gyvas, grįžo į Lietuvą, o dabar sulaukė tokio garbingo jubiliejaus.

Dim. majoras K. Baršauskas gimė 1908 m. kovo 4 dieną Gižuose, Vilkaviškio apskrityje, ūkininkų Andriaus Baršausko ir Uršulės Mičiulytės šeimoje. 1919 metais baigė Gižų pradinę mokyklą, ūkininkavo tėvų ūkyje. 1925 metais baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos 4 klases, įstojo į Marijampolės mokytojų seminariją. 1927 metais įstojo į Lietuvos Šaulių sąjungą. Baigęs seminariją 1929 metais mokytojavo Alytaus apskrities Balninkų pradžios mokykloje. 1930 metais pašaukiamas į Lietuvos kariuomenę, o tų pačių metų pabaigoje priimamas į Karo mokyklą kariūnu aspirantu. 1931 m. spalio 29 dieną ją baigė – tai buvo šeštoji mokyklos laida. K. Baršauskui buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis ir jis paleistas į atsargą.

1932-1936 metais mokytojavo Ukmergės apskrities Pašilės pradžios mokykloje, vadovavo Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) Pašilės šaulių būriui, vėliau – kuopai. Beveik tuo pačiu metu buvo Rytų Lietuvos sporto apygardos („Sporutos“) valdybos narys. 1934 metais įstojo į Tautininkų sąjungą. Dėstė Širvintų pradžios mokykloje, mokė karinio parengimo Širvintų progimnazijoje. Kartu buvo LŠS Širvintų būrio vadas, o nuo 1937 metų – LŠS Pasienio bataliono vadas. Be to, buvo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ narys bei tos sąjungos Širvintų valsčiaus drausmės ir karinio parengimo vadovas. Dalyvavo karo pratybose pirmajame pėstininkų DLK Gedimino pulke. 1937 m. lapkričio 23 dieną K. Baršauskas pakeliamas į atsargos leitenantus, o 1938 metais – perkeliamas į Panevėžį, ėjo šio miesto 1-os mokyklos vedėjo pareigas, buvo „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos Panevėžio miesto karinio parengimo vadovu. 1939 metų rudenį mobilizuotas, dalyvavo ypatingose karo pratybose 4-ame Lietuvos karaliaus Mindaugo pėstininkų pulke, ėjo mobilizuotų karių kuopos vado pareigas. Panevėžyje ir buvo suimtas.

Grįžęs iš lagerių iki 1956 metų dirbo įvairiose Jonavos organizacijose buhalteriu. Kauno buitiniame kombinate, o 1965-1971 metais – Kauno nerūdinių statybinių medžiagų gamykloje planavimo skyriaus viršininku.

Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą, ėjo Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Kauno skyriaus grandies vado pavaduotojo pareigas. 1992 m. liepos 7 dieną jam suteiktas dimisijos majoro laipsnis. Apdovanotas daugybe ordinų ir medalių, padėkų. Žmona Natalija Misevičiūtė, su kuria susituokė 1934 metais, jau mirusi (1909 – 1983). Sūnus Kazimieras Antanas gimė 1934 metais.

Kovo 7 dieną Kauno karininkų ramovės didžiojoje salėje gausiai susirinkusių garbingų Lietuvos valstybės vyrų ir moterų, didelio giminių rato Kazimieras Baršauskas buvo iškilmingai pagerbtas ir apdovanotas. Jam koncertavo garsus Kauno ansamblis „Ainiai“, Jaunieji karininkų ramovės meninio kolektyvo nariai, ansamblio „Indraja“ solistai, Kauno muzikinio teatro solistas Juozas Jonušaitis ir dar daug kitų atlikėjų. Sveikinimų ir linkėjimų ceremonija užtruko pusketvirtos valandos. Galingu choru suskambo „Ilgiausių metų...“ Taip buvo pagerbtas Lietuvos karininkas, dimisijos majoras Kazimieras Baršauskas, sulaukęs linkėjimų iš visos Lietuvos: Krašto apsaugos ministerijos, Šaulių sąjungos, Seimo narių, Atsargos karininkų sąjungos, Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos. Visi linkėjo jubiliatui sveikatos ir ilgiausių gyvenimo metų.

Autoriaus nuotraukos

© 2008 „XXI amžius“