Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Memuarai
Nuomonės
Parodos
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Tarp KGB voratinklių ir ryžtingų STT veiksmų

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Aną savaitę Seime pradėta formuoti komisiją Kirkilo vyriausybės sudarymo aplinkybėms tirti. Komisija turės atsakyti į klausimus, kokį vaidmenį derybose dėl vyriausybės sudarymo, kurios vyko 2006 metų vasarą Seimo nario darbiečio Jono Pinskaus namuose Švenčionių rajone, atliko politologas Raimundas Lopata, kam šiose derybose atstovavo įtakingi šešėlinio pasaulio atstovai Rimantas Stonys ir Gintaras Furmanavičius. Pastarasis lyg ir atstovavo Darbo partijai, tik neaišku, kodėl greta tuometinio partijos pirmininko K. Daukšio ir namų šeimininko J. Pinskaus trečiasis partijos atstovas buvo G. Furmanavičius. Kol kas tik galime daryti prielaidas, kad šis veikėjas, nors ir turi įtakingas pozicijas partijoje, atstovavo ne tik partijai, bet ir įtakingoms Lietuvos ir Rusijos struktūroms. Rimantas Stonys, garsiosios „Dujotekanos“, faktiškai Rusijos žvalgybos priedangos įmonės vadovas, tikrai nėra jokios partijos narys. Tad beveik nėra abejonių, kad jis atstovavo tam tikroms struktūroms. Šios struktūros finansuoja kai kuriuos Lietuvos politikus ir daro įtaką mūsų krašte vykstantiems politiniams ir ekonominiams procesams. Žinant, kad „Dujotekanoje“ artimiausias R. Stonio verslo partneris yra KGB majoras P. Vojeika, o jų pagrindinis rėmėjas Rusijoje yra KGB generolas V. Jakuninas, galime nujausti, kokios tai struktūros. Komisija per nustatytą laiką turės atsakyti į iškeltus klausimus, išsiaiškinti konkrečias G. Kirkilo vyriausybės sudarymo aplinkybes.

Seimo narė R. Juknevičienė, atstovaujanti Tėvynės sąjungai, savo kalboje Seime išdėstė abejones dėl dabartinės valdžios veiksmų ir to, kam ji atstovauja, ir dabartinius procesus susiejo su praeities įvykiais: „Dar prisimename R. Pakso ir J. Borisovo istoriją. Jie atstovavo GRU (rusų karinės žvalgybos) bei rusų karinio pramoninio komplekso interesams. Tie, kurie dabar Lietuvoje turi didelę įtaką – Januška, Stonys, Kirkilas – atstovauja ,,Gazpromui“ ir šiai bendrovei artimiems saugumiečių klanams. Tad kol kas Lietuvoje niekas iš esmės nesikeičia, tik vienus rusų grupuočių vietininkus keičia kitų grupuočių vietininkai – GRU vaikinus pakeitė ,,Gazpromo“ berniukai“. Kalbėdama apie 18 nepriklausomos Lietuvos metų, R. Juknevičienė pastebėjo: „Jei 1990 metais kas nors man būtų pasakęs, kad praėjus 18 nepriklausomybės metų mus valdys buvę komunistų partijos centro komiteto sekretoriai ir instruktoriai, tikrai nebūčiau patikėjusi. Tai, kad valdo „buvusieji“, yra viena pagrindinių mūsų krašto atsilikimo priežasčių“.

Vienas didesnių korupcijos skandalų susijęs su Kauno sklypų istorija. Kauno centre esantys žemės sklypai pakišo koją ne tik verslininkėms B. Jablonskienei ir L. Baranauskienei, bet ir Kauno apskrities viršininko pavaduotojui V. Vizbarui bei Kauno savivaldybės tarnautojui A. Balučiui. Kol kas tyrimas dar vyksta, aišku tik tai, kad ši istorija susijusi su valstybinės žemės privatizavimu ir statybų leidimais. Liberalų ir centro sąjungai atstovaujantis V. Vizbaras, pasirodo, jau seniai buvo teisėsaugos akiratyje. Per paskutinius keletą metų Kaune kilę įvairūs korupcijos skandalai jau tradiciškai susiję su šios partijos atstovais. Šios partijos Kauno skyriaus lyderiai artimai susiję su Kauno darbiečių lyderiais. Juos nuo seno sieja artimi santykiai ir finansiniai interesai.

Galiausiai ryšiai su V. Vizbaru smogė ir Seimo pirmininkui V. Muntianui. Paaiškėjo, kad STT pareigūnų įrengta slapta vaizdo įrašymo technika užfiksavo įdomius piniginius sandorius tarp V. Muntiano ir V. Vizbaro. Seimo pirmininkas davė Vizbarui 2000 litų grynaisiais. Muntianas aiškino, kad šie pinigai skirti bendrovei „Geometra“ už žemės sklypų pertvarkymo projektų darbus. Pats V. Muntianas neva buvo tik tarpininkas tarp savo giminaičių ir V. Vizbaro, kuris turėjo perduoti pinigus „Geometros“ atstovams. Visa ši istorija mįslinga. Aišku tik tai, kad svyruoja Muntiano krėslas, po kilusio triukšmo rengiamasi jį versti iš Seimo pirmininko posto – jau surinkti parašai dėl interpeliacijos. Pirmadienį V. Muntianas pareiškė apie savo atsistatydinimą iš posto. Jau kalbama ir apie naują Seimo pirmininką – šį postą bus siūloma užimti Č. Juršėnui. Visose tokio pobūdžio korupcijos istorijose pagrindinis yra ne verslininkų, o valstybės pareigūnų vaidmuo. Net ir pažvelgus į praeitį, į EBSW laikus, regime, kad EBSW veikėjų veiksmams rankas atrišo konkretūs valstybės pareigūnai – premjeras A. Šleževičius, Lietuvos banko vadovas K. Ratkevičius, prezidento Brazausko patarėjas V. Beriozovas ir kiti politikai ir valstybės įstaigų įtakingi pareigūnai. Kaip liudija vienas iš buvusių teisėsaugos pareigūnų, korupcijos atvejai, valstybės pareigūnų ir EBSW veikėjų pasitarimai buvo stebimi. Buvo fiksuojami netgi konkretūs pinigų perdavimo faktai. EBSW veikėjai perduodavo stambias grynųjų pinigų sumas V. Beriozovui. Tačiau tuometinis vidaus reikalų ministras R.Vaitiekūnas tyrimą nutraukė, o jame dalyvavusius pareigūnus atleido iš darbo. Verslo struktūros visame pasaulyje siekia naudos, o tai, kad šie jų siekiai neperžengtų ribų, turi stebėti valdžios institucijos. Džiugu, kad paskutiniu metu STT imasi vis ryžtingesnių tyrimų. Jei po tokių tyrėjų veiksmų estafetę perimtų ir teismai, gal sulauktume ir laikų, kai korupcija sumažėtų.

Toliau netyla triukšmas dėl nelegalių statybų pajūryje ir Aplinkos ministerijos vadovų pozicijos tuo klausimu. Ministras A. Paulauskas, atsakinėdamas į Seimo narių klausimus, užėmė arogantišką poziciją. Jo atsakymai buvo nekonkretūs, o dėl to, kad pajūryje gausu nelegalių statybų, jis netgi apkaltino konservatorių partiją, kuri neva už tai atsakinga. Iš tiesų tai pigus triukas – savo teiginiams pagristi Paulauskas neturėjo jokių įrodymų, išskyrus tai, kad dabar jau miręs buvęs Neringos meras, vėliau tapęs Seimo nariu S. Mikelis kurį laiką priklausė konservatorių partijai. Tačiau jis buvo ir socialdemokratų partijos narys, o prieš tai ir Komunistų partijos narys, ir Darbo partijos narys, tad gal tiksliau būtų pareikšti pretenzijas ir šioms partijos. Patikrinus Neringos nacionalinio parko direktorės A. Stancikienės veiklą jokių pažeidimų nerasta. Tai patvirtino ir Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų departamento vadovė R. Baškytė. Anot jos, pažeidimų nerasta ir kai kurių Aplinkos ministerijos atstovų pareiškimai apie tariamus pažeidimus yra netiesa.

Buvęs Vilniaus meras, Liberalų ir centro sąjungos lyderis Artūras Zuokas, buvo nuteistas visiems jau gerai žinomoje korupcijos byloje. Ši byla, siejama su paties Zuoko ir jam artimo „Rubicon“ koncerno veikla buvo ilgai tiriama iki teismo ir ilgai nagrinėjama įvairiuose teismuose. A. Zuokas pripažintas kaltu ir sumokėjo 12,5 tūkstančio litų baudą. Tokio paties dydžio baudą turės sumokėti ir „Rubicon“ vadovas A. Janukonis. Be to, A. Zuokas prarado ir Vilniaus tarybos nario mandatą. Gerai, kad, regis, šioje istorijoje jau padėtas taškas, nes šios bylos svarstymas jau priminė begalinę teismų karuselę. A. Zuokas po nuosprendžio pareiškė, kad jis didžiuojasi savo teistumu ir netgi žada nešioti ženkliuką su užrašu „Teistas už gerus darbus“.

Vienas iš pagrindinių plačiai nuskambėjusių Lietuvoje kriminalinių įvykių – šešėlinio oligarcho Žydrūno Buzo pagrobimas. Šis veikėjas, pradėjęs veiklą nuo reketo ir įkūręs ,,Žydriaus“ finansinę piramidę, kuri vėliau staiga žlugo, paskutiniu metu labai pralobo. Jo kartu su bendrais įkurta bendrovė ,,Artapolas“ užvaldė „Marijampolės gelžbetonio“ įmonę, privatizavo „Alytaus tekstilę“, kuri po privatizavimo praėjus keliems mėnesiams, 2007-jų vasarą, bankrutavo. „Artapolas“ ir su ja susiję asmenys ėmė supirkinėti vis daugiau sklypų ir pastatų visoje Lietuvoje – Vilniuje, Kaune, Trakuose, Panevėžyje, Palangoje, Tauragėje. Buzas ir jam artimas įtakingos gaujos vadeiva R. Burba (Raikinas) valdo kelias dešimtis įmonių įvairiose Lietuvos vietose. Manoma, kad Buzas galėjo būti pagrobtas dėl savo aktyvios veiklos. Beje, Buzas priklauso Liberalų ir centro sąjungai, dalyvavo šios partijos sąskrydžiuose. Kriminaliniai karai su galingais sprogimais ir susišaudymais jau praeityje. Tačiau ir dabar kriminalinio pasaulio lyderiai, konkuruodami tarpusavyje, kartais imasi šalinti savo konkurentus. 2004 metais Kaune buvo nušautas įtakingas verslininkas V. Jakutis, siejamas su spirito ir cigarečių kontrabandos organizavimu. V. Jakutis buvo ir vienas iš tuometinio prezidento R. Pakso finansinių rėmėjų. 2006 metų rudenį Vilniuje paslaptingomis aplinkybėmis žuvo oligarchas V. Bieliauskas. Šis buvęs koncerno „Status“ savininkas (1987-1991 metais dirbęs KGB struktūrose) buvo įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių nusikalstamo pasaulio lyderių. Kriminalinės grupuotės ir jų ryšiai su kai kuriais valdžios atstovais egzistuoja visame pasaulyje. Didesnę grėsmę tai kelia tada, kai vyksta kriminalinių struktūrų ir valdžios institucijų susiliejimo procesai. Tokių požymių yra ir Lietuvoje. Tolimesnė įvykių raida priklausys nuo to, kokios politinės jėgos vyraus Lietuvoje, ir nuo to, ar mūsų krašte stiprės pilietinė visuomenė. Nes pagrindiniai garantai, stabdantys kriminalizacijos tendencijas, yra atsakingos ir skaidrios valdžios institucijos bei stipri pilietinė visuomenė. Tolimesnė įvykių raida priklausys nuo to, kokios politinės jėgos vyraus Lietuvoje ir nuo to, ar mūsų krašte stiprės pilietinė visuomenė. Nes pagrindiniai garantai, stabdantys kriminalizacijos tendencijas, yra atsakingos ir skaidrios valdžios institucijos bei stipri pilietinė visuomenė.

© 2008 „XXI amžius“