Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Mintys
Mums rašo
Ora et labora
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Mylėjo Dievą, žmones ir gimtinę

Minint kun. Juozo Adomaičio 25-ąsias mirties metines

Algirdas JOKŪBAITIS

Kun. Juozo Adomaičio kunigystės 50-mečio iškilmės Plokščių bažnyčioje. Iš kairės: kun. Juozapas Frainas, vysk. Liudvikas Povilonis, kun. Juozas Adomaitis ir kun. Pranas Adomaitis

Kun. Juozo Adomaičio kapas Plokščių kapinėse

Kunigo Juozą Adomaitį kunigystės 50-mečio proga laimina vyskupas Liudvikas Povilonis

Kunigas, teologijos licenciatas Juozas Adomaitis gimė 1901 m. spalio 26 dieną Pašilių kaime, Plokščių parapijoje (Šakių r.). Baigęs pradžios mokyklą Plokščiuose, įstojo į Šakių „Žiburio“ gimnaziją, o 1923 m. – į Vilkaviškio kunigų seminariją, kuri tuo metu buvo Gižuose, kartu studijavo ir Kauno universitete. 1929 m. birželio 16 dieną buvo įšventintas kunigu. Kaune ėjo Zitiečių ligoninės kapeliono pareigas, rūpinosi ligonių sielovada. 1932 metais baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universitetą gavo teologijos licenciato laipsnį. Kun. J. Adomaitis buvo paskirtas Alytaus parapijos vikaru ir Žemės ūkio mokyklos kapelionu, 1933 m. – Šakių „Žiburio“ gimnazijos kapelionu, o 1935 m. – Vilkaviškio vyskupijos viceoficiolu ir Katalikų veiksmo dvasios vadovu. 1941-1945 m. kun. J. Adomaitis dirbo Marijampolės mergaičių gimnazijos kapelionu, dvasios tėvu ir lotynų kalbos mokytoju, o 1945-1951 m. – Griškabūdžio klebonu ir Kudirkos Naumiesčio dekanu. 1951 metais Griškabūdyje kun. J. Adomaitis buvo suimtas bolševikų ir įkalintas Sibiro lageriuose. 1956 m. grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Marijampolės vikaru, o 1958 m. – Alytaus klebonu ir dekanu. 1960 metais atkeltas į Kauno arkivyskupiją Bazilionų parapiją klebonu, o 1963 m. grįžo į Vilkaviškio vyskupiją ir dirbo gimtosios Plokščių parapijos klebonu, nes iš buvusio Plokščių klebono kun. Juozo Voveraičio (1922-1972), kaip partizanų rėmėjo, bolševikų valdžia buvo atėmusi „kulto tarno“ pažymėjimą ir parapija buvo likusi be klebono. Kun. J. Adomaitis kaip parapijos klebonas sakydamas pirmąjį pamokslą gimtosios parapijos bažnyčioje (kurioje buvo pakrikštytas, priėmė Pirmąją Komuniją) laikė pirmąsias primicijų mišias 1929 metais ir teikė pirmąjį savo Dangiškąjį palaiminimą giminėms ir visiems Mišių dalyviams. Jis sakė, kad jam prisistatyti vyresniesiems nereikia, nes jį ir jo artimuosius visi pažįsta, o jaunesniesiems apie jį papasakos jų tėvai. Klebonas papasakojo, kaip jis pirmąją dieną atsikėlęs į Plokščius gimtinės bažnyčioje Dievui dėkojo už kunigystės pašaukimą. Eidamas lankyti tėvų kapus džiaugėsi galingu nepriklausomybės ąžuolu, augančiu prie klebonijos kūdros ant kalnelio, mokykla, kurioje mokėsi (ji dabar perkelta į Rumšiškių muziejų), o prie tėvų kapų dėkojo už gražų katalikišką auklėjimą ir gimtinės meilę.

Atsimenu, 1965 m. birželio mėnesį, mano tėvams švenčiant sidabrinį vestuvių jubiliejų, Plokščių bažnyčioje klebonas J. Adomaitis su kunigais Antanu Lukošaičiu (1926-2001) ir Vincu Bandza (1926-1997) laikė šv. Mišias, o po to su jubiliatų giminėmis ir svečiais nuoširdžiai ir paprastai bendravo, skleisdamas Gerojo Ganytojo ir tautiškumo dvasią juodos priespaudos metais.

Dar vienas malonus prisiminimas aplankė mane, kai aš, mokydamasis Vilniaus universitete, 1970 m. birželio mėnesį laikiau valstybinius egzaminus ir gyvenau pas Vilniaus Šv. Onos bažnyčios kleboną kun. Joną Morkūną (1918-2004). Vieną rytą po Mišių klebonas atėjo prie pusryčių stalo su Plokščių klebonu kun. J. Adomaičiu. Aš klausiausi šių kunigų – buvusių lagerinių kankinių – istorijų, paskui mačiau, kaip jie džiaugėsi vienas kitu ir dėkojo Dievui, kad dar gali skelbti Gerąją Naujieną ir padėti žmonėms gyvenimo kryžkelėse.

Kun. J. Adomaitis 1979 m. birželio mėnesį Plokščiuose iškilmingai atšventė kunigystės 50-metį. Dėl sveikatos jau būdamas altaristu parašė atsiminimus apie 1941-1956 metus – jų originalas saugomas Vilkaviškio vyskupijos kurijoje.

Kun. J. Adomaitis mirė 1983 m. gegužės 3 dieną. Laidotuvėms gegužės 6 dieną vadovavo vysk. L. Povilionis, dalyvaujant apie 80 kunigų ir gausiai miniai parapijiečių, nors saugumiečiai per kolūkių vadovus komunistus draudė dalyvauti laidotuvėse. Kapinėse per pamokslą Kriokialaukio parapijos klebonas kun. Vaclovas Stakėnas pranešė, kad Vilniuje teismo salėje suimtas liudytojas kun. Sigitas Tamkevičius ir prašė pasimelsti už kunigus – kalinius, kenčiančius dėl Evangelijos skelbimo.

Kun. J. Adomaičio nekrologas, atspausdintas Katalikų kalendoriuje – žinyne 1984 metais, buvo baigtas šiais žodžiais: „Buvo tai šviesus, pavyzdingas kunigas, reto taurumo asmenybė, kupina nuoširdumo ir paprastumo. Mes gėrimės ir didžiuojamės tokiais dvasios vadais“.

Sigito ŽEMAIČIO nuotrauka

© 2008 „XXI amžius“