Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Mintys
Mums rašo
Ora et labora
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius įšventino naujus kunigus

Popiežius Benediktas XVI ir ką tik įšventintas kunigas iš Irako Žaržis Robertas Saydas Jarjis

Sekmadienio rytą popiežius Benediktas XVI aukojo Mišias Šv. Petro bazilikoje ir jų metu 29 diakonams suteikė kunigystės šventimus. 28 nauji kunigai inkardinuoti Romos vyskupijoje; vienas, kilęs iš Irako, Romoje baigęs Propaganda Fide kolegiją, grįš tarnauti savo gimtosios šalies katalikų bendruomenei.

Mišių metu sakytoje homilijoje Šventasis Tėvas komentavo pirmojo skaitinio iš Apaštalų darbų pasakojimą apie diakono Pilypo veiklą Samarijoje. „Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į sakinį, kuriuo baigiasi pirmoji teksto dalis: „didelis džiaugsmas pasklido po tą miestą“ (Apd 8, 8), – kalbėjo Popiežius. – Čia kalbama ne apie idėją, ne apie teologinę sąvoką, bet apie konkretų įvykį, kuris tame Samarijos mieste pakeitė žmonių gyvenimą.“ Popiežius priminė Apaštalų darbuose pasakojamo įvykio kontekstą. Jeruzalėje prieš krikščionis buvo kilusi žiaurių persekiojimų banga. Buvo nužudytas diakonas Steponas. Kristaus mokiniai išsigandę pasitraukė iš sostinės į aplinkinius miestelius.

Kanados lietuviai pradėjo Šiluvos Švč. Mergelės Marijos jubiliejinius metus

Vyskupas, kunigai ir Kanados lietuviškų parapijų atstovai po šv. Mišių Lietuvos kankinių šventovėje

Balandžio 5 dieną, šeštadienį, Ontarijo provincijos Misisaugos mieste, Anapilio sodyboje, Kanados lietuviai suvažiavimu ir malda pradėjo švęsti Šiluvos Švč. Mergelės Marijos jubiliejinius metus. Dievo Motinos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejus bus švenčiamas ištisai pakaitomis įvairiuose lietuviškuose Kanados telkiniuose, maldingai priimant Šiluvos Marijos keliaujantį paveikslą.

Vyskupas suteikė daug vilties ir džiaugsmo

Vilkaviškio vyskupo vizitacijos Lazdijuose metu. Iš kairės: mons. Arūnas Poniškaitis, vysk. Rimantas Norvila, kun. Gintaras Urbštas ir kan. Valius Zubavičius

LAZDIJAI. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila balandžio mėnesio pirmoje pusėje vizitavo Lazdijų Šv. Onos parapiją. Kartu su generalvikaru mons. Arūnu Poniškaičiu, lydimi Lazdijų parapijos klebono kun. Gintaro Urbšto, jie lankėsi Lazdijų rajono savivaldybėje, Lazdijų M. Gustaičio gimnazijoje ir rajono ligoninėje.

Diskusija dėl Lietuvos himno mokyklose

Kazimieras Dobkevičius

Kauno Sąjūdžio aktyvo diskusija dėl Lietuvos valstybės himno giedojimo vidurinėse mokyklose ir gimnazijose

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus būstinėje įvyko Kauno Sąjūdžio aktyvo diskusija dėl Lietuvos valstybės himno giedojimo vidurinėse mokyklose bei gimnazijose prieš pamokas ir po jų. Iniciatyvos įvesti tokią tradiciją ėmėsi Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas, o panašių tradicijų yra laikomasi Italijoje ir kitose Europos šalyse. Apie šią iniciatyvą rašė ir „XXI amžius“, tačiau kitose žiniasklaidos priemonėse pradėta tirštinti spalvas, ironizuoti – atseit po kiekvienos pamokos bus giedamas Lietuvos himnas ir panašiai.

Paminėti Pranaičiai

Grupė minėjimo dalyvių prie Pranaičių šeimos kapo Griškabūdžio kapinėse

Balandžio 20 dieną istorinis klubas „Prūsa“, viešoji įstaiga Sintautų akademija ir Griškabūdžio kultūros centras surengė iškilios, bet nepelnytai primirštos Zanavykų krašto Pranaičių šeimos paminėjimą Griškabūdyje. Paminėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje. Padėjus gėlių ant Pranaičių šeimos kapo, kuriame, kaip manoma, palaidotas ir Petras Juozas Pranaitis, Griškabūdžio kultūros centre įvyko Pranaičių šeimos paminėjimas.

Kauniečių piligriminė kelionė į Šiluvą

Nors oras nelepino, nuo Katauskių gyvenvietės giedodami keliavo ir vaikai, ir jaunimas

Balandžio 13-ąją, švenčiant Marijos dieną, piligriminę kelionę į Šiluvą surengė Kauno miesto parapijų tikintieji. Daugelyje arkivyskupijos I dekanato parapijų pasirengimas kelionei buvo organizuojamas iš anksto, tad dauguma piligrimų į Šiluvą atvyko bendrai, autobusais. Nuo Katauskių gyvenvietės keliauta pėsčiomis: tam reikėjo didesnio pasiryžimo, nes oras nelepino; lietus lydėjo maldininkus iki pat pamaldų pabaigos. Ištvermingai pėsčiomis, giedodami ir melsdami Rožinį, keliavo ir vaikai bei jaunimas, tądien drauge su mokytojais, katechetais, tėvais išsirengę į kai kuriems pirmą piligrimystę gyvenime. Žygiui vadovavo arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.

Pakirpti erelių sparnaI

Petras KATINAS

Ne tiktai sostinės valdančiąją grupę, paksininkus, Lenkų rinkimų akcijos aktyvistus ir jų prielipas apėmė įniršis ir siaubas, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi kratas Vilniaus savivaldybėje, patupdė į areštinę vieną iš „Tvarkos ir teisingumo“ asų, sostinės vicemerą Evaldą Lementauską, jo kolegą, miesto tarybos narį, irgi aktyvų „tvarkietį“ Gintarą Kazaką. Negana to, teismas (kas retai atsitinka) sutiko su prokurorų reikalavimu uždaryti šiuos du veikėjus mėnesiui į suėmimo kameras. Abu įtariami ne tiktai, kaip įprasta tarp valdininkų, korupcija, kyšininkavimu, bet ir politine korupcija. Tai yra bandymais papirkti Vilniaus tarybos narį, Tėvynės sąjungos atstovą Vidą Urbonavičių. Sakysite, nieko naujo.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių XV suvažiavimas

Kazimieras Dobkevičius

XV Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių suvažiavimo dalyviai

Kaune,Vytauto Didžiojo universiteto salėje (S. Daukanto g. 28) įvyko XV Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių suvažiavimas. Lietuvoje beveik nėra šeimos, kurios gyvenime atmintin nebūtų įsirėžusi 1940 metų birželio 14 diena, kai iš Lietuvos į amžinojo įšalo žemę, atokiausias Sibiro vietas gyvuliniuose vagonuose trėmė nekaltus žmones. Komunistų ideologas, Maskvos emisaras M. Suslovas pagyrūniškai tvirtino, kad bus Lietuva, bet be lietuvių. Komunistai per prievartos struktūras – NKVD, KGB – nuosekliai vykdė genocido politiką. Šiemet gegužės mėnesį sukanka 60 metų nuo to laiko, kai 1948 metais į Sibiro tyrus buvo ištremta penkiasdešimt tūkstančių nekaltų žmonių – vaikų, senelių, moterų. Tremtinius globojo Dievo Apvaizda. Malda padėjo jiems išlaikyti dvasinę pusiausvyrą ir išlikti gyviems, sugrįžti į Tėvynę, paliudyti, kaip žiauriai elgėsi okupantai.