|
Partizanų
motina
Algimantas ir Mindaugas Černiauskai
Skaičiuojame antrą nepriklausomos Lietuvos valstybės
dešimtmetį. Mūsų akyse, aktyviai ar pasyviai kiekvienam iš mūsų
dalyvaujant, vyksta drama. Kyla įtarimas, kad esame tauta, kuri
nesugeba sukurti valstybės. Mūsų yra apie keturi milijonai žmonių,
mokančių kalbėti lietuviškai, bet ne visada suprantančių, kokia
atsakomybė slegia kiekvieno iš mūsų pečius, kuriant saugų lizdą
tautai valstybę... Mus jungia bendra kalba, kultūra, gyvenimo
Dievo dovanotoje erdvėje patirtis. Esame turtingi, nes pakankamai
turime molio, žvyro, medžių ir geriamojo vandens. Tačiau pasaulio
istorija pilna pavyzdžių, kai daug didesnės tautos praranda savo
veidą valstybę.
|
|
Iš
praeities
Iš anapus miško atplaukė graudus gegutės balsas
ir su didžiausiu atgarsiu suvirpėjo nuvargusio lietuvio širdyje.
Kodėl, kodėl pavasaris ateina, žadindamas gyvybę
ir drauge sėdamas juodą mirtį? Kodėl gegutė liūdna gaida skaito
mūsų sunkius metus?
Ak, dienos! Jos karčios kaip neregio ašaros; liūdnos,
kaip pamotės nuskriaustos našlaitės rauda.
|