Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Mintys
Mums rašo
Ora et labora
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Būti vilties įrankiu tiesai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI kalbasi su Popiežiškosios visuomenės komunikavimo tarybos vadovu arkivyskupu Klaudijumi Čeliu

Teigiamas komunikavimo vaidmuo

Būsimąją Pasaulinę visuomenės komunikavimo dieną popiežius Benediktas XVI siūlo susitelkti į žiniasklaidos teisingo tikrovės atspindėjimo aptarimą. Šiai dienai, kuri Bažnyčioje jau 42-ą kartą bus celebruojama sekmadienį prieš Sekmines (šiemet tai bus gegužės 4-oji), Šventasis Tėvas parinko temą „Žiniasklaidos atsidūrimas kryžkelėje tarp savęs aukštinimo, atstovavimo interesams ir tarnavimo tiesai“. Tai progai skirtame tradiciniame kreipimesi jis pabrėžia, kad dabartinėmis sąlygomis, kai komunikavimo priemonės dažnai iškraipo faktus ir stengiasi manipuliuoti žmonių mintimis bei jausmais, visuomenė turi reikalauti jų didesnės etinės kontrolės.

Minėti pasaulinės visuomenės komunikavimo dieną diecezijose ir surengti rinkliavą katalikiškai žiniasklaidai paremti paragino Vatikano II Susirinkimas 1963 metų gruodžio 4 dieną priimtame dekrete „Inter Mirifika“. Sielovadinį veikimą šioje srityje koordinuoja Popiežiškoji visuomenės komunikavimo taryba, vadovaujama italo arkivyskupo Klaudijo Čelio. „Katalikų Bažnyčia, Viešpaties Kristaus įsteigta nešti išganymą visiems žmonėms ir skelbti Evangeliją, laiko savo pašaukimo uždaviniu skelbti išganymo mokslą ir visuomenės komunikavimo priemonėmis mokyti žmones tinkamai jomis naudotis, – rašoma dekrete „Inter Mirifica“. Be to, pasauliečiams tenka atsakomybė už šių priemonių humanišką krikščionišką dvasią, kad jos atitiktų darnaus žmonių sambūvio lūkesčius ir Dievo planus“.

Pristatydamas naująjį popiežiaus Benedikto XVI kreipimąsi – jis visada paskelbiamas sausio 24 dieną, žurnalistų dangiškojo globėjo šv. Pranciškaus Salezo šventėje – arkivyskupas K. Čelis aiškino, kad dokumente patvirtinama, jog žiniasklaida „gali būti mūsų vilties įrankis“. Kartu ji gali ir turi tarnauti teisingesniam ir vieningesniam pasauliui. Tai atspindi ir komunikavimo priemonių dabartinis vaidmuo, kai jos tapo „esminiu tarpasmeninių santykių bei socialinių, ekonominių, politinių ir religinių procesų elementu“. Prie pozityvių šiuolaikinės žiniasklaidos nuopelnų Šventasis Tėvas nurodo neraštingumo likvidavimą, aktyvesnį žmonių įtraukimą į visuomeninį gyvenimą, tarpusavio supratimo gerinimą, bendravimo tarp tautų plėtrą, laisvus nuomonių mainus, ypač solidarumo ir socialinio teisingumo įgyvendinimo srityje.

Štai, pavyzdžiui, Bažnyčios vadovai nuolat pripažindavo, kad aktyvi žiniasklaidos pozicija paskatino kovą už žmogaus teises, atkreipė visuomenės dėmesį į stichines nelaimes ir jų padarinių likvidavimą. Ir atvirkščiai, jeigu totalitariniai režimai stengiasi suvaržyti demokratiją bei laisvės siekius, tai pirmiausia stengiamasi drakoniškais įstatymais „užčiaupti burną“ komunikavimo priemonėms. Taigi, žiniasklaida, perteikdama informaciją, nušviesdama faktus ir procesus, skelbdama idėjas, neginčytinai lieka vienu esminių bendrosios gerovės faktorių.

Nurodomi interesų įtakos pavojai

Pripažinęs šiuos teigiamus dalykus komunikavimo priemonių veikloje, popiežius Benediktas XVI kartu atkreipia dėmesį į nerimą keliančias tendencijas. „Deja, žiniasklaidai kyla pavojus virsti sistemomis, siekiančiomis palenkti žmones tuo momentu vyraujančių interesų diktuojamiems požiūriams, – rašo Šventasis Tėvas. – Taip atsitinka, kai komunikavimas naudojamas ideologiniais tikslais ar įkyria reklama stengiasi įpiršti vartojimo produktus. Iš tikrųjų tikrovės vaizdavimo dingstimi stengiamasi pateisinti arba primesti iškreiptus asmeninio, šeimyninio ar visuomeninio gyvenimo modelius“. Popiežiaus kreipimesi nenurodomi konkretūs faktai, tačiau jie visiems yra gerai žinomi: „taurių“ ir „tyrų“ alkoholinių gėrimų reklama, faktiškai tapusi girtavimo propaganda; tradicinės šeimos ir santuokinės ištikimybės nuostatas ardantis ir palaidumą skatinantis „laisvo sekso“, homoseksualizmo ir transseksualizmo pozityvus vaizdavimas.

Štai Benediktui XVI neseniai lankantis Jungtinėse Amerikos valstijose, nepaisant apaštališkojo vizito daugiaplanės programos, laicistinėje žiniasklaidoje didelė dalis tos kelionės aprašymo ar transliacijos laiko buvo skirta diskusijai apie kai kurių dvasininkų seksualinį piktnaudžiavimą bei vadinamąją pedofilijos problemą. Nors pats Šventasis Tėvas be užuolankų pasmerkė tokias apraiškas, pabrėždamas, jog „geriau turėti gerą kunigą, nei daug kunigų“, tačiau komunikavimo priemonėse atkakliai buvo raginama pedofilijos klausimą, artimai susietą su homoseksualizmu, spręsti atsisakant celibato. Štai viename tarptautiniame televizijos žinių kanale netgi tiesiogiai perduodant popiežiaus Benedikto XVI pranešimą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje komentatoriai studijoje vis tiek užsiminė apie pedofiliją. Šioje diskusijoje, kaip „teigiamas liudijimas“, kalbėjo buvusi vienuolė ir buvęs kunigas, kurie, išdavę sakramentinius įžadus, jau kelerius metus gyvena kaip „šeima“.

Stengdamosi patraukti klausytojus, žiūrovus ir skaitytojus, išplėsti vartotojų auditoriją, komunikavimo priemonės kartais nesidrovi pasibjaurėtino smurto ir vulgarumo, peržengia visas padorumo ribas. „Žiniasklaida taip pat gali pateikti ir palaikyti tokius modelius, kurie, užuot mažinę, tik didina technologinį atotrūkį tarp turtingų ir vargingų šalių“, – pripažįsta savo kreipimesi Šventasis Tėvas. Tai atsitinka tada, kai propaguojami „laukinio kapitalizmo“ rinkos principai ir telkiamas dėmesys į gavybą, o ne gamybą, Trečiojo pasaulio ar pokomunistinėms šalims paliekant tik nuo Vakarų Europos bei Jungtinių Valstijų pirmaujančios ekonomikos priklausomo papildinio bei pigios darbo jėgos statusą.

„Žmonija šiandien stovi kryžkelėje ir komunikavimo priemonių atžvilgiu galioja tai, ką enciklikoje „Spe salvi“ parašiau apie pažangos dviveidiškumą: ji neabejotinai teikia naujų galimybių gėriui, bet sykiu atveria bauginančias galimybes blogiui, kurios iki tol neegzistavo“, – pabrėžia Šventasis Tėvas. Jis pagrįstai kelia klausimą, ar tokioje situacijoje yra išmintinga leisti, kad žiniasklaida liktų rankose tų, kurie per ją stengiasi nesąžiningai „manipuliuoti sąžinėmis“. Tuo labiau kad komunikavimo priemonės „šiandien, regis, kartais vis aiškiau rodo pretenziją tikrovę ne tik pavaizduoti, bet ir nulemti, naudojantis turima įtaiga“.

Arkivyskupas K. Čelis, pristatydamas kreipimąsi Pasaulinei visuomenės komunikavimo dienai, atkreipia dėmesį į aiškų popiežiaus Benedikto XVI perspėjimą, jog kartais žiniasklaida, užuot pateikusi objektyvią informaciją, pati ima „kurti“ nebūtus įvykius. Žinant, kad toks pavojingas veikimas ir manipuliavimas gali turėti neigiamų pasekmių atskirų žmonių ar visos visuomenės gyvenimo įvairioms sferoms (moralinei, intelektinei, emocinei, kultūrinei) neatidėliotinai reikia aptarti šiuos klausimus ir priimti atitinkamus sprendimus. Jų prioritetu turi būti užtikrinimas, kad komunikavimo priemonės tarnautų žmogaus asmeniui ir gėriui, kad jos skatintų žmonių etinę formaciją ir vidinį augimą.

Infoetikos ir visuomenės kontrolės svarba

„Vaidmuo, visuomenėje tekęs komunikavimo priemonėms, šiandien turi būti vertinamas kaip integrali dalis „antropologinio“ klausimo, kuris yra trečiojo tūkstantmečio esminis iššūkis“, – pabrėžia Šventasis Tėvas. Kaip gyvybės, šeimos ir santuokos srityse, didžiuosiuose taikos, teisingumo bei gamtosaugos klausimuose, taip ir žiniasklaidos sektoriuje dabar iškilo pavojus tiesos apie žmogų priėmimui ir patvirtinimui. „Kada žiniasklaida praranda savo etinį pagrindą ir ištrūksta iš visuomenės kontrolės, jos centre nebelieka nei žmogaus asmens, nei jo nepažeidžiamo orumo“, – aiškinama Popiežiaus kreipimesi. Tada komunikavimo priemonės daro neigiamą poveikį žmonių sąžinei ir sprendimams ir netgi kelia sąlygas jų laisvei bei gyvybei.

„Štai kodėl būtina, kad visuomenės komunikavimo priemonės uoliausiai gintų žmogų kaip asmenį ir be išlygų gerbtų jo orumą, – nurodo Benediktas XVI. – Daugelis žmonių dabar pagrįstai galvoja, kad šioje srityje būtina „infoetika“, lygiai taip pat kaip ir bioetika medicinos bei su gyvybe susijusių mokslinių tyrimų srityje“. Šios pastangos yra svarbios, kad žiniasklaida netaptų ekonominio materializmo ir etinio reliatyvizmo skelbėja. Deja, laicistinėse komunikavimo priemonėse, bent jau didelėje dalyje, šis reiškinys jau pastebimas. Ypač tai pasakytina apie tas priemones, kurios turi aiškų komercinį pobūdį ir dėl pelno „nevaržo“ savęs jokiomis moralinėmis nuostatomis. Kartais iki absurdiškumo jos „verčiasi per galvą“, stengdamosi pristatyti turtingų ir įtakingų jėgų užsakytą kontraversinę „produkciją“.

Šventasis Tėvas nurodo kitą kelią žiniasklaidos turimo potencialo panaudojimui: „Komunikavimo priemonės gali ir turi padėti supažindinti su tiesa apie žmogų bei ginti šią tiesą nuo linkstančių ją neigti ar griauti. Galima netgi sakyti, kad tiesos apie žmogų ieškojimas ir jos perteikimas yra iškiliausias visuomenės komunikavimo pašaukimas“. Tokiu būdu, kaip paaiškino Popiežiaus dokumento pristatyme taip pat dalyvavęs Popiežiškosios visuomenės komunikavimo tarybos sekretorius airis monsinjoras Polas Tigas, žiniasklaidos pažangos vertinimą turi nulemti ne tik turimų technologijų efektyvumas, „bet ir tikslas, kuriam ji tarnauja“.

Šis tikslas yra pirmiausia užduotis komunikavimo priemonių vadovams ir darbuotojams. „Tačiau ši užduotis tam tikru būdu yra mūsų visų, nes globalizacijos amžiuje visi esame visuomenės komunikavimo vartotojai bei operatoriai“, – pažymi popiežius Benediktas XVI. Ir kaip tik naujų komunikacijos formų – interneto, mobiliojo telefono ryšio – vystymasis suteikia gerą progą jų etiniam atsinaujinimui, kad būtų labiau išryškinti „esminiai ir neatskiriami elementai tiesos apie žmogų“. Juk žmogus savo prigimtimi jaučia tiesos troškulį, ir tai patvirtina sėkmė kokybiškų publikacijų bei programų, kuriose palankiai parodoma tiesa apie žmogaus, sukurto pagal Dievo paveikslą ir panašumą, nepralenkiamą kilnumą, įskaitant jo religinį dėmesį.

Raginimas remti katalikišką žiniasklaidą

Baigdamas savo kreipimąsi popiežius Benediktas XVI primena evangelinį mokymą apie glaudų tiesos ir laisvės santykį, kas ypač svarbu žiniasklaidos darbuotojams, kurie tiesiog adoruoja kūrybinės laisvės „altoriui“. „Tiesa, padaranti mus laisvus, yra Kristus, nes tik Jis gali visiškai numalšinti žmogaus širdies jaučiamą gyvenimo bei meilės troškulį, – pažymi Šventasis Tėvas. – Kas Kristų sutinka ir Jo žinia užsidega, tas pajunta nesulaikomą troškimą šia tiesa pasidalyti su kitais“. Jis ragino melsti Šventąją Dvasią, kad žiniasklaidai netrūktų drąsių ir autentiškų tiesos liudytojų. Popiežius priminė savo pirmtako Dievo tarno Jono Pauliaus II apibūdinimą, kad savo misijai atsidavę darbuotojai „stengiasi išgyventi šią epochą ne kaip susvetimėjimo ir sumaišties laiką, bet kaip brangų tiesos ieškojimo ir bendrystės tarp žmonių bei tarp tautų plėtojimo metą“.

Šios paskatos pirmiausia liečia būtent katalikišką žiniasklaidą, kuri, kaip teigė pristatydamas Benedikto XVI kreipimąsi arkivyskupas K. Čelis, turi likti ištikima etiniams reikalavimams ir išsaugoti žmogaus orumą. Katalikiška žiniasklaida turi pabrėžti, „kad mums tiesa yra Asmuo – ji yra Jėzus Kristus“, – nurodė Popiežiškosios visuomenės komunikavimo tarybos pirmininkas. Tačiau padėdama žmonėms suvokti tiesą katalikiška žiniasklaida neturi tapti kultūrinio šovinizmo arba „religinio fundamentalizmo įrankiu“, – aiškino arkivyskupas K. Čelis. Jis tvirtino, jog katalikiška žiniasklaida turi tarnauti platesnei kultūrai ir aiškinti, „ką reiškia dialogas ir ką reiškia būti žmonėmis, kurie gerbia kitų užimamą poziciją, kurie žino kaip priimti ir suprasti kitus“.

Kaip minėta, Vatikano II Susirinkimas žiniasklaidai skirtame dekrete „Inter Mirifica“ pranašišku būdu kviečia Pasaulinę visuomenės komunikavimo priemonių dieną aukomis paremti katalikišką spaudą ir kitas bažnytines informacijos priemones. Apie šios paramos būtinybę dokumente pabrėžtinai užsimenama keletą kartų ir apie tas paskatas norėtųsi dar kartą prabilti.

„Kad skaitytojai visiškai persiimtų krikščionybės dvasia, tebūna kuriama ir tobulinama tikrai katalikiška spauda, tiek pavaldi pačiai bažnytinei vyresnybei, tiek katalikų veikėjams. Tebūna ji leidžiama aiškia katalikų dvasia, kad formuotų, stiprintų ir keltų pažiūras, atitinkančias prigimties teisę, katalikų mokymą ir nuostatas, kad perduotų ir teisingai aiškintų Bažnyčios gyvenimą liečiančius dalykus. Tikintieji tebūna raginami skaityti ir platinti katalikišką spaudą, kad per ją susiformuotų į visus reikalus krikščionišką požiūrį“. („Inter Mirifica“, 12)

Vatikano II Susirinkimo dokumente taip pat raginama remti katalikiškas radijo ir televizijos stotis bei laidas (dabar tai, žinoma, liečia ir internetą). „Nedera, kad išganymo skelbimas būtų stabdomas dėl technologinių sunkumų ar didelių išlaidų, kurių reikalauja šios priemonės. Todėl šis Šventasis Sinodas pabrėžtinai nurodo, kad tikintieji turi pareigą palaikyti ir remti katalikiškus žurnalus, periodinę spaudą, kiną, radiją, televizijos stotis bei jų laidas, kurių pagrindinis tikslas yra skelbti ir ginti tiesą bei rūpintis krikščioniškuoju žmonių ugdymu. Jis pabrėžtinai kviečia draugijas ir atskirus asmenis, turinčius įtakos ekonominėje ar techninėje srityse, savo turtu ir žiniomis noriai ir gausiai remti šias priemones, kad jos tarnautų tikrajai kultūrai ir apaštalavimui“. („Inter Mirifica“ 17)

© 2008 „XXI amžius“