|
Pakirpti erelių sparnaI
Petras KATINAS
Ne tiktai sostinės valdančiąją grupę, paksininkus, Lenkų rinkimų akcijos aktyvistus ir jų prielipas apėmė įniršis ir siaubas, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi kratas Vilniaus savivaldybėje, patupdė į areštinę vieną iš Tvarkos ir teisingumo asų, sostinės vicemerą Evaldą Lementauską, jo kolegą, miesto tarybos narį, irgi aktyvų tvarkietį Gintarą Kazaką. Negana to, teismas (kas retai atsitinka) sutiko su prokurorų reikalavimu uždaryti šiuos du veikėjus mėnesiui į suėmimo kameras. Abu įtariami ne tiktai, kaip įprasta tarp valdininkų, korupcija, kyšininkavimu, bet ir politine korupcija. Tai yra bandymais papirkti Vilniaus tarybos narį, Tėvynės sąjungos atstovą Vidą Urbonavičių. Sakysite, nieko naujo. Žinoma, perbėgėlių ir nupirktų ne tiktai savivaldybių tarybose, bet ir tarp tautos išrinktųjų Seime, netrūksta. Užtat kaip išaugo parlamente valdančioji socdemų frakcija vos spėja priiminėti perbėgėlius. Netgi iš Tvarkos ir teisingumo frakcijos. Politikos apžvalgininkai dargi ėmė samprotauti, jog atsitiko neregėtas dalykas STT pagaliau iš peties ėmėsi jai priklausančio darbo ir pradės tramdyti įsisenėjusį, valstybės kūną graužiantį korupcijos vėžį. Juk kaip buvo smagu anksčiau. Na, kad ir tada, kai STT vadovavo dabartinis Valstybės saugumo vadovas Povilas Malakauskas. Pastarasis tą korupcijos irštvą bandė gydyti aiškindamas valdininkams, kad jie nevogtų, neimtų kyšių ir t. t. Kitaip tariant, dalijo lankstinukus ir panašią literatūrą. Vargu ar tikėjosi valdantysis klanas ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas, kad naujasis STT direktorius Žymantas Pacevičius imsis darbo kaip pridera. Tai iš tiesų retas atvejis, kad tarp valdančiojo elito atsiranda žmonių, drįstančių mesti pirštinę korupcijos slibinui. Tiesa, ir pats premjeras G. Kirkilas savo premjeravimo pradžioje žadėjo per metus nukirsti bent vieną galvą tam slibinui, bet taip ir nesugebėjo net kepštelti jam. Nesvarbu, jog viską puikiai matė. Todėl vos tik Ž. Pacevičiaus žinyba ėmėsi konkrečių veiksmų, kai klanas, netgi prezidentūra, paskutiniuoju metu aklai šokanti pagal to klano muziką, ėmė sukti galvas, kaip uždėti apynasrį naujajam STT vadovui.
Jau paskelbta, kad į STT direktoriaus pavaduotojo postą numatyta skirti dabartinę Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų departamento direktorę Gitaną Jurgelaitienę. Kadras iš tiesų neeilinis. Kaip teigia šios damos bendradarbiai, jos specializacija griauti jai patikėtą veiklos sritį. Kaip pažymėjo profesorius Vytautas Daujotis, G. Jurgelaitienei vadovaujant Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų departamentui, nebeliko nei mokslo, nei studijų
Užtat Lietuvoje priviso daugybė nelegalių aukštųjų mokyklų. Aišku, daugiausia rusiškų, į kurias veržėsi ne tik Vidaus reikalų ministerijos kadrai. Tad visai nenuostabu, kad ši specialistė turėtų ir STT padaryti neveiksminga bei neveiklia. Ne pirmas kartas, kai tokiu principu parenkami kadrai į tvarkos institucijas. Juk ne juokas STT drįso užkabinti netgi R. Pakso strategą, buvusį krašto apsaugos ministrą Audrių Butkevičių. Tą patį, kuris žadėjo Tvarkos ir teisingumo ereliui tokią tvarką, kurią jis neva įvedė blaškydamasis po pasaulį kaip konsultantas. Pasirodo, netgi Jordanijoje buvo įkūręs kažkokią firmą. Nesvarbu, jog netgi Anglijos politologai nustatė, kad šis strategas, neva Gruzijos politikų konsultantas, tebuvo tiktai vietinės narkomafijos kunigaikštukas.
Visai kitas dalykas, ar STT užkabinusi kyšininkus, tiksliau pasakius, valstybės ir visų mokesčių mokėtojų pinigų vagis, neatsidurs tarp kūjo ir priekalo. Iš vienos pusės sovietmečio veteranų teisėjų uždaroji sekta juos visus išteisins, paskelbs neteisėtai represuotais ir išlydės su solidžiomis išeitinėmis premijomis ir gėlių puokštėmis, kaip tai atsitiko su Trakų meru ir jo sėbrais, demaskuotais STT, ar valdančioji koalicija paskirs vadovauti dar pelningesnėms institucijoms.
Ir visai nesvarbu, kad Tvarkos ir teisingumo ereliai vaizduoja opoziciją. Iš dalies taip ir yra. Juk sprendžiant iš darbiečių ir paksininkų pasisakymų, abi šios gelbėtojų kompanijos jaučiasi nuskriaustos. Todėl Rusijos Chantų-mansių biznierius, neteisėtai nušalintas už priesaikos sulaužymą, buvęs sovietinės armijos majoras bei DOSAAF vadovas, išparceliavęs šios struktūros turtą, vis dar tituluojantis save prezidentu R. Paksas, ir Kėdainių politinis kalinys Viktoras Uspaskichas po rinkimų sumes skudurus ir padarys tvarką Lietuvoje. Kitaip tariant, pavers ją Rusijos gubernija. Todėl visiškai neatsitiktinai buvęs Seimo narys, pagarsėjusios aferistės Renatos Smailytės draugas ar bičiulis Skarbalius įkūrė Žemaičių partiją. Tą pačią, kuri reikalauja įteisinti žemaičių tautybę ir pilietybė. Nieko nuostabaus. Jeigu Lietuvos Vyriausybė, kad ir kokia ji būtų, ir toliau elgsis neva nedraugiškai Rusijos Lukoilo ar Gazpromo atžvilgiu, tas Skarbalius paskelbs Žemaičių autonomiją ar net nepriklausomybę su prezidentu Rolandu Paksu priešakyje, o vėliau gal ir Kėdainių kraštas atsiskirs su prezidentu ar karaliumi Viktoru I priešakyje.
Kad ir kaip ten būtų, Jurginių dienomis prasidėję įvykiai nėra tiktai aršios priešrinkiminės kampanijos triukai. Bus dar ne tokių dalykų. Pavyzdžiui, tokių, kaip įvykęs A. Paulausko pionierių draugovės Naujosios sąjungos socialliberalų suvažiavimas. Jis priminė geriausias SSKP sjezdų tradicijas, paįvairintas šou elementais ir pasamdytų šoumenų išsidirbinėjimais. Ir nereikia nurašyti šios buvusio Seimo pirmininko gvardijos. Kaip rodo tas pompastiškai surengtas neva suvažiavimas ir apklausų duomenys, tai trečioji jėga, kuri ateis į Lietuvos Seimą po paksininkų ir uspaskichininkų. Tam netrūks ne tik druskos ar degtukų, bet ir alaus bambalių papirkti elektoratui. Bus išmesta ir pažadų krūva. Tuo labiau kad artėjant katastrofiškam brangymečiui, daugelis naivuolių pasirengę pulti į glėbį bet kokiam politiniam avantiūristui. Ir kodėl gi ne. Juk kolchozinės baudžiavos žlugimas apraudamas ar okupacinių laikų nostalgija kurstoma nuolat. Štai buvusi Utenos raštinės vadovė, dabar parlamentarė ir vadinamųjų socialdemokratų vicepirmininkė Milda Petrauskienė savo biuro atidaryme Utenoje pirmiausia prisistatė kaip buvusi SSKP sekretorė.
Aišku, galima pagirti Lietuvos užsienio reikalų ministro P. Vaitiekūno poziciją dėl to, kad bando pasipriešinti ES ir Rusijos glaudaus bendradarbiavimo sutarčiai, į kurią stumia senosios Europos lyderiai. Vadinamoji Europos partnerystės sutartis, kurią planuojama pasirašyti, tebūtų tiktai reveransas Maskvai. Tad, duok Dieve, kad visokių tvarkos ir teisingumo, darbiečių ar kažkokių žemaičių muilo burbulų pūtimas galutinai neapsuktų galvų tam vadinamajam elektoratui, į balsadėžes naiviai metančiam savo balsus už sukčius ir demagogus. Nors šiomis dienomis ir buvo pakirpti šių erelių sparneliai, vilčių, žinoma, nedaug, bet atsikvošėjimas vis tiek turi ateiti.
© 2008 XXI amžius
|