Atnaujintas 2008 gegužės 23 d.
Nr.39
(1632)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Apie alkoholį, tabaką, narkotikus, tvirkinimą ir globalinę politiką

Vladimiras ŽDANOVAS

(Tęsinys. Pradžia Nr. 30, 33, 35)

Vladimiras Ždanovas

Vaikų debilumas – alkoholizmo pasekmė

Stebina mokyklų debilams skaičiaus augimo tempai. 1960 metais Vologdos srityje buvo tik dvi mokyklos debilams. 1980-aisiais – jau devynis kartus daugiau – 18. Donecko srityje 1960 metais buvo keturios mokyklos debilams, o 1980 – 38. Leningrade 1985 metais buvo 64 mokyklos, kurios mokė tiktai debilus. Omsko srityje 1960 metais buvo tik viena mokykla debilams visoje srityje, dabar – 19. Visus savo debilus jie veža į Novosibirsko sritį, nes Novosibirsko srityje tokių mokyklų yra 58. Novosibirsko akademiniame miestelyje, – mūsų didžiausiai gėdai, juk akademinis miestelis – labiausiai išsilavinęs rajonas Rusijoje, – jau atidaryta antra mokykla debilams, kuri nebesutalpina visų norinčiųjų. Tie pusiau nenormalūs vaikai sėdi įprastinėse klasėse ir reikalauja žemesnio lygio vidurinio išsilavinimo.

95 proc. akademinio miestelio debilų yra vadinamųjų kultūringai ir saikingai geriančiųjų tėvų vaikai. Ne girtuoklių ar alkoholikų, bet „kultūringai ir saikingai geriančių“, kaip jie save vadina. Tėvų tamsumas virsta baisia tragedija ir šeimoje, ir visuomenėje.

Kuznecko miesto TV rodė laidą Beglobiai vaikai. Diktorius pranešė, kad šiandien Rusijoje yra daugiau kaip milijonas beglobių vaikų. Tai maždaug keturis kartus daugiau negu po pilietinio karo. Jis kalbėjo: Tai problema, kurią reikia suvokti, iškelti, įtraukti sociologus, psichologus, pedagogus ir kitokius „gogus“. Ir parodė siužetą apie beglobius vaikus Novokuznecke: šalia geležinkelio stoties didelė šiluminė trasa – žiema, šalta, o šiluminėje trasoje šilta, jie ten ir gyvena. Kitą dieną nusipirkau saldainių ir nuėjau prie tos šiluminės trasos. Pabeldžiau koja: Išlįskit saldainių valgyti. Išlindo trys vaikai: 5, 8 ir 10 metų. Purvini, apiplyšę. Paties mažiausio klausiu: Kodėl į namus neini? – Tėvo nėra, motina geria. Kito klausiu: O tu kodėl į namus neini? – Tėvas ir motina geria. Klausiu trečiojo: O tu kodėl į namus neini? – Tėvo nėra, motina geria. Visiems trims ta pati ir vienintelė priežastis: namuose geria. Nežinau, ką čia reikia tyrinėti, suvokti? Nejaugi kažkam dar neaišku, kad šeimas griauna alkoholis? O ką siūlo šitie ponai: tyrinėkime problemą. Namuose gaisras, o jie sako: pamatuokime liepsnos temperatūrą, patyrinėkime kur dega geriau, kur blogiau. Gesinti reikia, gelbėti vaikus reikia kuo greičiau, o ne tyrinėti.

Blaivybė ar kultūringas gėrimas?

Yra du, vienas kitą neigiantys kovos su alkoholiu metodai. Pirmas – tai kova už blaivybę. Tuo užsiima mokslas apie blaivybę, vadinamas sobriologija (sobrio lot. – išblaivyti). Yra ir kitas metodas, vadinamas kova su girtuoklyste ir alkoholizmu. Dar kitaip jis vadinamas kultūringo ir saikingo alkoholio vartojimo teorija. Aiškinomės, iš kur kilo blaivybės teorija. Blaivybę propagavo žymiausi Rusijos mokslininkai, rašytojai ir mąstytojai F. Dostojevskis, L. Tolstojus, akademikai Pavlovas, Bechterevas, Uglovas.

* * *

Kas sukūrė kultūringo ir saikingo gėrimo teoriją, pagal kurią visas mūsų jaunimas maukia alų ir mokosi „kultūringai“ gerti baruose, restoranuose ir kitose panašiose įstaigose? Negalime surasti, iš kur ji kilo.

Kuo skiriasi tos dvi teorijos? Blaivybės teorija Rusijoje buvo ypač paplitusi XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Blaivybės teorijos paplitimas ir buvo šalyje įvesto „sauso įstatymo“ priežastis. Dėl to įstatymo alkoholio suvartojimas vienam gyventojui per 50 metų neviršijo to lygio, kuris buvo iki sauso įstatymo įvedimo. Tai buvo sauso įstatymo pasekmės.

Ką šios dvi teorijos sako apie alkoholį? Blaivybės teorija vienareikšmiškai teigia: alkoholis – tai pavojingiausias žemėje narkotikas ir su juo reikia kovoti kaip su narkotiku. Tik taip jį galima nugalėti. Rusijoje jis buvo sėkmingai nugalimas: buvo trys sauso įstatymo periodai, kurių metu Rusija atgimė ir tapo galinga valstybe.

Kultūringo gėrimo teorija teigia, kad alkoholis – tai specifinis maisto produktas, kurį reikia parduoti kartu su duona ir pienu. Kažkodėl šis produktas nerekomenduotinas vaikams, nėščioms moterims, darbe ar vairuojant. Šitą maisto produktą galima ir reikia pardavinėti visuose masiniuose renginiuose, bet būtinai plastmasiniuose buteliuose. Jeigu jis parduodamas stikliniuose buteliuose, tai žmonės, prisigėrę šito produkto, kažkodėl ima buteliais galvas vienas kitam daužyti.

Blaivybės teorija sako, kad pagrindinė gėrimo priežastis yra laisva prekyba alkoholiu. O kultūringo ir saikingo teorija sako, kad kalti yra girtuokliai ir alkoholikai: jie nemoka gerti, jei jie mokėtų gerti, nebūtų girtuoklių ir alkoholikų. Gyvenime nesu sutikęs nė vieno girtuoklio ar alkoholiko, kuris sakytų, kad jis yra girtuoklis ar alkoholikas. Visi sako, kad jie geria saikingai.

Blaivybės teorija vienareikšmiškai sako, kad baisiausi alkoholiniai nuodai yra alus, šampanas ir vynas, nes per alų ir šampaną jaunimas pripranta prie alkoholio. Vaikai degtinės negeria, o alų geria jau penkerių metų ir pripranta. Šalyje jau yra pareigybė – vyriausias vaikų narkologas, yra vaikų narkologiniai skyriai.

* * *

O ką sako „kultūringo gėrimo“ teorija? Alus, vynas yra gerai, bet blogai yra degtinė, degtinės reikia gerti mažiau, o daugiau vartoti alaus ir vyno. Tada alus ir vynas išstums degtinę ir girtuoklysčių bei alkoholizmo nebus. Šią teoriją aktyviai pradėta propaguoti valdant N. Chruščiovui, pradedant nuo 1956 metų: išstumkime degtinę alumi ir vynu. Vyno gamyba išaugo 14 kartų, alaus gamyba – 10 kartų, bet ir degtinės gamyba padidėjo 8 kartus.

Blaivybės teorija sako, kad nuodingiausi gaminiai yra ne spiritas ir ne degtinė, o alus, šampanas ir kiti putojantys alkoholiniai gėrimai. Tai patys nuodingiausi gaminiai. Išgerta stiklinė šampano žymiai daugiau kenkia nei stiklinė spirito. Įrodymas labai paprastas. Įsivaizduokite, kad prievarta man sugirdė stiklinę spirito. Kas atsitiks? Aš jį išvemsiu, nes į organizmą pateko baisus nuodas. Tai natūrali organizmo reakcija prieš nuodus, kurie patenka per burną. O šampane to nuodo tik 11 proc. Tas nuodas yra paslėptas vynuogių sultimis. Nuo šampano vėmimo refleksas nesuveikia net vaikams. Alus ir šampanas turi dujų, dėl kurių jie tampa baisiausiu nuodu.

Organizmas maistą ar gėrimus intensyviai įsisavina plonajame žarnyne. Kai žmogus geria degtinę, ji per ryklę, skrandį ir dvylikapirštę žarną patenka į plonąjį žarnyną. Plonajame žarnyne spiritas įsiurbiamas į kraują. Nuodijant save degtine, alkoholio koncentracija kraujyje auga lėtai. Tačiau kai žmogus geria gazuotą šampaną, putotą alų ar kitokius putojančius alkoholinius gėrimus, viskas kitaip. Dujos išplečia liežuvio, ryklės ir skrandžio poras, todėl gazuoto skysčio įsisavinimas prasideda tuojau pat – burnoje. Štai kodėl troškulį malšiname gazuotu vandeniu. Šampanas įsisavinamas iš karto ir alkoholio koncentracija kraujyje, geriant šampaną ar alų, auga staigiai, tiesiog šuoliškai. Visi žino posakį: Šampanas trenkė į galvą.

Bet kokiam sveikam žmogui kiekvieną dieną duokite stiklinę šampano – po metų jis bus visiškas alkoholikas. Toks yra šampano ir alaus poveikis. Jeigu būčiau vyriausybės galva, pirmiausia gelbėčiau jaunimą nuo alkoholinio naikinimo, uždrausčiau šampano, vyno ir alaus pardavimą bei reklamą. Degtinė kol kas tegu lieka. Tegeria degtinę alkoholikai, tačiau nustos gėrę vaikai. Vaikai degtinės negeria. Nustos gerti jaunimas, merginos, didelė dalis moterų, nes ne visos dar geria degtinę. Per trumpą laiką šalis taptų blaivi – 75 proc. žmonių nustotų gerti. O blaivūs žmonės „patvarkytų“ ir alkoholikus, uždrausdami ir degtinę.

Kultūringo gėrimo teorija neišsprendžia alkoholizmo problemos. Vyriausias šalies narkologas per televiziją pasakė: Aš esu kultūringo gėrimo šalininkas ir manau, kad reikia mokyti vaikus kultūringai gerti šeimoje ir mokykloje. Už tai reikia atimti diplomą ir iš karto į kalėjimą sodinti...

Blaivybės teorija sako, kad su alkoholiu reikia elgtis kaip ir su kiekvienu narkotiku – uždrausti reklamą, gamybą, pardavimą. Tada išgelbėsime žmones nuo alkoholinės narkomanijos. Kai kas gali prieštarauti, kad sausas įstatymas nieko gero neduoda. Visa nupirkta žiniasklaida ausis išūžė, kad neva įvedus sausą įstatymą bus dešimt kartų blogiau. Noriu jus pasveikinti – mūsų šalyje daug metų veikia sausas įstatymas – neblaivūs vairuotojai yra baudžiami. Jeigu sausas įstatymas nieko gero neduoda, panaikinkime sausą įstatymą vairuotojams. Pažiūrėkime, kas bus? Dabar pagal statistiką 1 proc. vairuotojų važinėja girti. Tačiau tas procentas girtų vairuotojų sukelia 24 proc. visų avarijų ir 56 proc. mirčių. Panaikinkime rytoj sausą įstatymą vairuotojams – ko sulauksime, aiškinti nereikia. Tikriausiai manote, kad niekam į galvą neateitų panaikinti sauso įstatymo vairuotojams? Apsirinkate. Jau daugybę metų dešiniosios partijos šaukia, kad reikia panaikinti sausą įstatymą vairuotojams, nes tai žmogaus teisių pažeidimas. Žmogus atsigėrė alaus, o jam neleidžiama sėsti už vairo!

Kai kurie žmonės sako, kad jie geria vyną, rūko ir jaučia malonumą. Psichologijoje yra sąvoka šizofrenija. Viena iš jos atmainų yra mazochizmas. Mazochizmas – tai žmogaus savęs kankinimas ar žalojimas, patiriant malonumą. Visi žmonės, kurie sako, kad jaučia malonumą gerdami ar rūkydami, – tai alkoholiniai ir tabakiniai mazochistai, tai žmonės su pakenkta psichika. Jie save žaloja ir tikina kitus, kad taip jaučia malonumą.

Blaivybės pradininkas Lietuvoje buvo kunigas Ignacas Štachas (1796-1854). Jis tikriausiai žinojo apie airių blaivybės kampaniją, kurią 1838 metais pradėjo airių kapucinas Teobaldas Metju (Mathew). Tai Ignacą Štachą kartu su Šiaulėnų parapijos klebonu Augustinu Kybartu (1795-1860) paskatino 1846 metais steigti blaivybės brolijas.

Po 12 metų, 1858 m. spalio 11 dieną, žemaičių vyskupas Motiejus Valančius ganytojišku laišku dekanatams pradėjo blaivystės sąjūdį. Visose parapijose buvo įsteigtos blaivybės brolijos, kai kur subūrusios net 95 proc. parapijiečių, ir per dvejus metus alkoholio vartojimas sumažėjo net aštuonis kartus. Rusai neleido platinti M. Valančiaus parengto laikraščio „Pakeleivingas“, knygelės „Apej Brostwa Blaiwistes arba nusitureima“, L. Ivinskio „Aitvaro“. Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas 1863 metais uždraudė skleisti blaivybę, kaip pavojingą rusų imperijai. Degtinės gamyba ir vartojimas vėl ėmė didėti, bet I. Štacho ir M. Valančiaus pasėta blaivybės sėkla nežuvo. 1906 metais Lietuvoje vienas žmogus gėrė dvigubai mažiau, negu Rusijoje.

XX a. pradžioje vėl sustiprėjo tautinio išsivadavimo judėjimas, atsikūrė blaivybės brolijos. Blaivybę skleidė A. Baranauskas, V. Kudirka, J. Basanavičius, Maironis, Vaižgantas, Vydūnas, Šatrijos Ragana, P. Vaičaitis ir kiti. 1908 metais Kauno kunigai įsteigė Lietuvos katalikų blaivybės draugiją, veikusią ypač plačiai ir vaisingai. 1914 metais ji turėjo 212 skyrių ir vienijo per 60000 narių, turėjo 72 arbatines, 20 knygynų, tris prieglaudas, 26 chorus, orkestrą, leido plakatus, knygas, rengė paskaitas, spektaklius, o iškovojus nepriklausomybę, turėjo savo atstovų Seime ir valstybės palaikomą metinį biudžetą per 150000 litų.

 

Vienuolikos-penkiolikos metų vaikų apklausos rodo, jog jie jau nuolat geria „Sidrą“, „Mixą“ ir įvairiausius alkoholinius kokteilius. Vaikai negeria degtinės, nes ji neskani. Bet jie puikiai geria sultimis paskanintą degtinę. Alkoholio gamintojai, siūlydami vis daugiau ir įvairesnių lengvųjų alkoholinių gėrimų, orientuojasi į vaikus ir moteris. Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros lektorius Aurelijus Veryga sakė rašęs laišką Ūkio ministerijai. Tačiau iš reakcijos į savo pastabas supratęs, jog geriau leisti vaikams prasigerti ir numirti, negu pažeisti verslininkų interesus. Medikas stebėjosi, jog net leidiniuose apie sveikatą rašoma, kaip sveika kasdien išgerti po šimtą gramų „Bobelinės“ arba kaip gerai karštą vasaros dieną „išmesti“ bokalą alaus. Mediko teigimu, ši propaganda labai pavojinga. Ji žudo ne tik suaugusius, bet formuoja neteisingą vaikų požiūrį į alkoholį („Šiaulių kraštas“, 2006 11 09).

Nestiprius alkoholinius gėrimus vartoja 58 proc. penkiolikmečių berniukų ir 51 proc. mergaičių. Mergaitės vejasi berniukus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija