| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Į tėvynę sugrįžo amžinojo poilsio Birutė VASYLIENĖ
Kaune, Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kolumbariume, amžinąją poilsio vietą rado dar vienas mūsų tautos didžiavyris. Gegužės 21 dieną vėlyvą vakarą į Kristaus Prisikėlimo bažnyčią iš JAV buvo atvežta urna su filosofo, psichologo, profesoriaus kun. Antano Paškaus palaikais. Kartu su viešniomis iš JAV urną iš Vilniaus atlydėjo prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas, kun. prof. dr. Andrius Narbekovas. Prie centrinių bažnyčios durų urną pasitiko arkivyskupas Sigitas Tam-kevičius, SJ, klebonas mons. Vytautas Grigaravičius, būrelis tikinčiųjų. Kitą dieną už kun. A. Paškų šv. Mišias aukojo prel. V. S. Vaičiūnas, koncelebravo mons. V Grigaravičius ir kun. prof. dr. A. Narbekovas. Homiliją prelatas V. S. Vaičiūnas pradėjo žodžiais: "Kiekvieną kartą būdami šv. Mišiose natūraliai išgyvename kokį nors įvykį: ar džiaugsmą, ar kažką palydime pas Viešpatį, ar atsimename savo artimuosius... Štai kodėl suprantame, kad mūsų gyvenimas čia, žemėje, nėra amžinybė - tai tik pasiruošimas gyvenimui pas Viešpatį. Šiandien prisiliečiame prie vieno garbingo mūsų tautos didžiavyrio. Tai įžymi asmenybė, visame pasaulyje žinomas mokslininkas, psichologas, kunigas, kuris ne vienam padėjo praregėti..." Prelatas glaustai nusakė svarbiausius kun. A. Paškaus gyvenimo momentus, akcentuodamas, kad tai buvo neeilinis mokslininkas ir kilnus žmogus. Kun. A. Paškaus veikalai yra naudingi mokslui, jie gali padėti, patarti, duoti rimtų įžvalgų gyvenime, jie randa ir ras atgarsį ateityje. Gegužės 23 dieną iškilminga kunigų procesija, kurią vainikavo vysk. Jonas Ivanauskas, vysk. Jonas Kau-neckas, arkiv. S. Tamkevičius, SJ, atėjo prie altoriaus. Šv. Mišioms vadovavo arkivyskupas S. Tamkevičius, SJ, koncelebravo vysk. J. Ivanauskas ir vysk. J. Kau-neckas, prel. V. S. Vaičiūnas, prel. Edmundas Putrimas, mons. V. Grigaravičius, mons. Adolfas Grušas bei daugiau kaip dvidešimt į laidojimo iškilmes atvykusių kunigų. Šv. Mišių pradžioje arkiv. S. Tamkevičius pakvietė melstis, kad Lietuva turėtų pakankamai brandžių pašaukimų, kurie galėtų kaip kun. A. Paskųs vaisingai tarnauti Lietuvai. Homilijos pradžioje arkivyskupas priminė Evangelijos mintį apie dešimt mergaičių, laukiančių jaunikio. "Gyvenimas žemėje panašus į naktį, ir svarbu, kad mūsų žibintai nebūtų užgesę. Žibintas -tai tikėjimas, kurį kaip dovaną gauname iš Dievo per krikštą, sutvirtinimą. Alyva - tai mūsų darbai. Tikėjimas be darbų yra miręs, kaip be alyvos užgesę žibintai. Kun. A. Paškaus gyvenimas išskirtinis, nes jis visada turėjo alyvos, kuri palaikė žibinto šviesą." Trumpai apžvelgęs kun. A. Paškaus gyvenimą, arkivyskupas plačiau apsistojo prie kūrybinio palikimo. Kun. A. Paskui rūpėjo viskas - žmogaus tikėjimo bei netikėjimo priežastys, meilė, lytinis žmogaus gyvenimas, jaunimo problemos, prietaringumas ir kiti klausimai. Savo mintis profesorius išdėstė 14 knygų ir daugiau kaip 50 straipsnių. Taigi A. Paskųs sugrįžo į Lietuvą ne tik savo mirtingu kūnu, bet ir kūryba. Arkivyskupas taip pat paminėjo gražų sutapimą: kai A. Paskųs pasitraukė į Vakarus, ten susitiko kanauninką F. Kapočių ir kelerius metus dirbo pas jį sekretoriumi, o "štai dabar jie abu kartu ilsėsis šios bažnyčios kolumbariume". Po šv. Mišių vyskupai ir kunigai išsirikiavo procesijai. Prie urnos arkivyskupas sukalbėjo atsisveikinimo maldas. Sugiedojus psalmes "Ateikite Dievo tarnai, ateikite Viešpaties angelai" bei "Iš širdies gelmių šaukiuosi Tavęs, Viešpatie", procesija pajudėjo į ko-lumbariumą. Kolumbariume arkivyskupas palaimino urnos vietą ir ištarė paskutinius atsisveikinimo žodžius. Gedulingomis psalmėmis ir iškilmę vainikuojančia giesme "Marija, Marija" baigėsi iškilaus kunigo Antano Paškaus laidojimo Lietuvos žemėje ceremonija.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |