Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Dvasininkijos kančios sovietų valdymo metais

Juozas ŽALIABARŠTIS

Budavonės miške už nužudytus kunigus aukojamos šv. Mišios

1940 metais, sovietams okupavus Lietuvą, Mečislovas Gedvilas buvo paskirtas vidaus reikalų ministru. Jis uždraudė katalikiškų ir tautinių organizacijų veiklą, konfiskavo visą jų turtą ir pradėjo žiaurų tautos naikinimą. Antrą kartą okupantas sugrįžęs į Lietuvą su dar didesniu įžūlumu naikino tautą. Ateizmo banga skleidė bedievybės nuodus žmonių širdyse, rovė iš jaunimo širdžių visa, kas gera, kilnu ir šventa. Mūsų padangėje pirmosios kruvinos aukos buvo Budavonės miške žiauriausiu būdu bolševikų nužudyti kunigai kankiniai Vaclovas Balsys, Justinas Dabrila ir Jonas Petrikas. Jie savo krauju ir kančia pašventino Budavonės mišką. Žudynių vietoje žydi gėlės, kyla į dangų maldos, minami takai į kankinių šventovę. Ši vieta mums šventa.

Rūsčias žiemas atsiuntęs pavasaris

Aleksandras JAKUBONIS

Paminklas žuvusiems partizanams Tarpučiuose prie Marijampolės Romos RUSTEIKOS nuotrauka

1948 metų gegužės 22 diena buvo šilta ir saulėta. Daugelį Lietuvos gyventojų pažadino neprašyti svečiai ir netrukus keliais keleliais nusidriekė "pastotės": vežimai, lydimi ginkluotų stribų ir kareivių. Beveik dvidešimt tūkstančių sodybų ir butų miestuose liko tušti su visu kukliu turtu, kurį sukaupė kelios kartos. Palydėję tremiamuosius į stotį sodybose pradėjo šeimininkauti stribai, "aktyvistai" ir kiti, pasinaudoję artimo nelaime. Dalis turto buvo suvalstybinta, dalis išgrobta ir pasidalinta. Prie valsčių įstaigų ilgai riogsojo kalnai spintų, bufetų, stalų ir kitokių baldų. Kas geresnio - atiteko jo "aktyvui", kas liko - panaudojo malkoms. Tuoj pradėjo kūrenti tuščius sodybų pastatus, iškirto ūkininkams priklausiusius miškelius. Ištremtųjų gyvuliai buvo "aktyvistų" suvalgyti, dalis pateko į kolchozus. Tik šeimininkų netekę šunys ir katės turėjo tęsti benamių gyvenimą savo jėgomis. Buvo nusiaubtos gražesnės sodybos, tad steigiami kolchozai negalėjo pasinaudoti nei pastatais, nei išnarstytais žemės ūkio padargais. Į ešeloną, sudarytą Marijampolės geležinkelio stotyje per didįjį 1948 metų trėmimą, suvaryti tremtiniai iš Marijampolės bei artimiausių Marijampolės bei Vilkaviškio apskričių valsčių, pridėjus tremiamuosius iš Lazdijų apskrities, sugrusti Šeštokų geležinkelio stoty. Viso šio didžiulio ešelono "keleiviai" Krasnojarske buvo perkelti į laivą "Ordžonikidzė" ir Jenisiejaus upe nuplukdyti į Mak-lakovo gyvenvietę Jeniseisko rajone (dabar ta gyvenvietė pavadinta Lesosibirsku).