Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tarptautinį Eucharistinį kongresą pasitinkant

Mindaugas BUIKA

Kvebeko arkivyskupas kardinolas Markas Kėlė, PSS

Popiežiai - kongresų skatintojai ir dalyviai

Netrukus Kanados mieste Kvebeke prasidės 49-asis Tarptautinis Eucharistinis kongresas. Jis tiesiogiai susijęs su Dievo tarnu Jonu Pauliumi II, kuris 2004 metų spalio 17 dieną, dėl silpnos sveikatos negalėdamas dalyvauti 48-ajame kongrese Meksikos mieste Gvadalacha-roje, iš Vatikano paskelbė: "Dabar su dideliu džiaugsmu pranešu apie kitą Tarptautinį Eucharistinį kongresą, kuris 2008 metais įvyks Kvebeke". Tada popiežius Jonas Paulius II paskelbė ir Eucharistijos metų pradžią, kurie sėkmingai buvo celebruoti visoje Katalikų Bažnyčioje.

Katalikių kelias - šviesa, meilė, dora

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Benjaminas ŽULYS

Šv. Mišių metu įnešamos atnašos - bijūnų žiedais papuoštas vainikas Jaroslavo PROSCEVIČIAUS nuotrauka

Lietuvos katalikiškoji bendruomenė, ypač katalikės moterys, pažymėjo Lietuvos katalikių moterų sąjungos 100 metų jubiliejų. Ta proga Kaune, Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konferencijų salėje įvyko iškilmingas minėjimas. Jis prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo minėjimo globėjas Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir jo pasveikinimo žodžiu. Šventėje dalyvavo vyskupai Eugenijus Bartulis, Juozas Preikšas, monsinjorai, Kauno I dekanato dekanas Vytautas Grigaravičius, sąjungos dvasios tėvas Juozapas Antanavičius. Į šventę atvyko Lietuvos Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Vilija Alek-naitė-Abramikienė, Vincė Vaidevu-tė Margevičienė, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, vicemeras Kazimieras Kuzminskas, s. Albina Pajarskaitė, s. Birutė Žemaitytė ir kiti garbūs svečiai.

Koplytstulpis Kęstaičiuose

Kan. teol. lic. Andriejus SABALIAUSKAS

Prie ąžuolinio koplytstulpio su Jėzaus Nazariečio statula maldai susikaupė vyskupas Broniaus KLEINAUSKO nuotraukos

Gegužės 30 dieną Kęstaičiuose (Telšių vyskupija, Alsėdžių parapija) vyko gegužinės pamaldos, kurių metu Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, pašventino Žemaičių Kalvarijos parapijos iniciatyva pastatytą koplytstulpį. Koplytstulpis šioje kankinystės už tikėjimą vietoje buvo pastatytas minint 20-ąsias Žemaičių Kalvarijos bažnyčios paskelbimo Bazilika metines. 1988 m. gegužės 6 dieną popiežius Jonas Paulius II parapijinę Žemaičių Kalvarijos bažnyčią pakėlė į bazilikų rangą. Šią datą minint ir taip pat atsiliepiant į Telšių ganytojo idėją, jog kiekviena Telšių vyskupijos parapija šioje vietoje turėtų pastatyti kryžių ar koplytstulpį ir buvo pastatytas įspūdingas iš ąžuolo išdrožtas koplytstulpis su Jėzaus Nazariečio statula. Šį koplytstulpį išdrožė garsus Žemaitijoje skulptorius, 2008 metais geriausiu Lietuvos kryždir-biu pripažintas Antanas Vaškys. Šis kryždirbys yra apdovanotas Aukso vainiku už senosios kryždirbystės tradicijų Lietuvoje puoselėjimą. Metalinius kryžius koplytstulpiui nukalė garsus Žemaitijos kalvis Artūras Platakis.

„Mūsų požiūris į streikavusius mokytojus - palankus“

Aukštaitijos regiono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Audrius Jurgelevičius Autoriaus nuotrauka

Paskutiniaisiais mėnesiais "XXI amžius" daug jėgų ir laiko skyrė Lietuvos mokytojų problemoms. Kodėl mokytojai gauna tokius varganus atlyginimus, kodėl jiems trukdoma teisinėmis priemonėmis drausminti chuliganiškai, chamiškai besielgiančius mokinius, kodėl valdžia taip stengėsi nuslopinti kilusius mokytojų streikus, - tai tik keli klausimai, kuriuos kėlėme "XXI amžiaus" puslapiuose. Analizuodami mokytojų padėtį neišvengiamai susidūrėme ir su švietimo darbuotojų interesus ginančiomis profesinėmis sąjungomis. Pasirodo, Lietuvoje profsąjunginių judėjimų, ginančių mokytojų interesus, - ne tiek jau mažai. Kurie iš jų - tikri, o kurie - popieriniai? Karti gyvenimiška patirtis rodo, jog valdžia, siekdama suskaldyti, susilpninti profsąjungas, dažnai imasi pačių šlykščiausių metodų. Pavyzdžiui, prikuria organizacijų, kurios viešai skelbia labai gražius šūkius, dedasi giną mokytojų teisę gyventi gražiai, prasmingai, nebadaujant, o slapta atstovauja premjerams, ministrams, skaldo, kiršina mokytojus tarpusavyje. Ankstesniuose numeriuose išsamiai kalbėjomės su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderiu Aleksu Bružu bei jo pavaduotoju Eugenijumi Jesinu. Šiandien mūsų svečias - Aukštaitijos regiono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, pasakojantis, kaip mokytojų interesus gina jo vadovaujama profsąjunga, svarstantis, kodėl kilo nesutarimai su A. Bružo vadovaujama profsąjunga. Mūsų laikraštis laikosi pozicijos, jog turi būti išklausyta ir antroji pusė. Su Aukštaitijos regiono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovu Audriumi JURGELEVIČIUMI kalbasi "XXI amžiaus" žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

Jėgų išbarstymas nei mums, nei Lietuvai nieko neduoda

Vytas Rutkauskas ir Julius Beinortas

Birželio 5-6 dienomis LR Seimo rūmuose vyko konferencija, skirta Sąjūdžio 20-mečiui "Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus", kurioje dalyvavo ir krikščionys demokratai - Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Seimo narys Julius Beinortas iš Panevėžio ir LKD Rietavo skyriaus pirmininkas Vytas Rutkauskas. Dabar jau naujosios jungtinės partijos - Tėvynės sajungos-Lietuvos krikščionių demokratų narių teiraujamės, kaip vyksta TS ir LKD jungimasis regionuose. Girdėti kalbų, kad kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Žemaitijoje, krikščionys demokratai priešinasi sujungimui. Ką apie tai mano pašnekovai?

Dvasininkijos kančios sovietų valdymo metais

Juozas ŽALIABARŠTIS

Budavonės miške už nužudytus kunigus aukojamos šv. Mišios

1940 metais, sovietams okupavus Lietuvą, Mečislovas Gedvilas buvo paskirtas vidaus reikalų ministru. Jis uždraudė katalikiškų ir tautinių organizacijų veiklą, konfiskavo visą jų turtą ir pradėjo žiaurų tautos naikinimą. Antrą kartą okupantas sugrįžęs į Lietuvą su dar didesniu įžūlumu naikino tautą. Ateizmo banga skleidė bedievybės nuodus žmonių širdyse, rovė iš jaunimo širdžių visa, kas gera, kilnu ir šventa. Mūsų padangėje pirmosios kruvinos aukos buvo Budavonės miške žiauriausiu būdu bolševikų nužudyti kunigai kankiniai Vaclovas Balsys, Justinas Dabrila ir Jonas Petrikas. Jie savo krauju ir kančia pašventino Budavonės mišką. Žudynių vietoje žydi gėlės, kyla į dangų maldos, minami takai į kankinių šventovę. Ši vieta mums šventa.

Rūsčias žiemas atsiuntęs pavasaris

Aleksandras JAKUBONIS

Paminklas žuvusiems partizanams Tarpučiuose prie Marijampolės Romos RUSTEIKOS nuotrauka

1948 metų gegužės 22 diena buvo šilta ir saulėta. Daugelį Lietuvos gyventojų pažadino neprašyti svečiai ir netrukus keliais keleliais nusidriekė "pastotės": vežimai, lydimi ginkluotų stribų ir kareivių. Beveik dvidešimt tūkstančių sodybų ir butų miestuose liko tušti su visu kukliu turtu, kurį sukaupė kelios kartos. Palydėję tremiamuosius į stotį sodybose pradėjo šeimininkauti stribai, "aktyvistai" ir kiti, pasinaudoję artimo nelaime. Dalis turto buvo suvalstybinta, dalis išgrobta ir pasidalinta. Prie valsčių įstaigų ilgai riogsojo kalnai spintų, bufetų, stalų ir kitokių baldų. Kas geresnio - atiteko jo "aktyvui", kas liko - panaudojo malkoms. Tuoj pradėjo kūrenti tuščius sodybų pastatus, iškirto ūkininkams priklausiusius miškelius. Ištremtųjų gyvuliai buvo "aktyvistų" suvalgyti, dalis pateko į kolchozus. Tik šeimininkų netekę šunys ir katės turėjo tęsti benamių gyvenimą savo jėgomis. Buvo nusiaubtos gražesnės sodybos, tad steigiami kolchozai negalėjo pasinaudoti nei pastatais, nei išnarstytais žemės ūkio padargais. Į ešeloną, sudarytą Marijampolės geležinkelio stotyje per didįjį 1948 metų trėmimą, suvaryti tremtiniai iš Marijampolės bei artimiausių Marijampolės bei Vilkaviškio apskričių valsčių, pridėjus tremiamuosius iš Lazdijų apskrities, sugrusti Šeštokų geležinkelio stoty. Viso šio didžiulio ešelono "keleiviai" Krasnojarske buvo perkelti į laivą "Ordžonikidzė" ir Jenisiejaus upe nuplukdyti į Mak-lakovo gyvenvietę Jeniseisko rajone (dabar ta gyvenvietė pavadinta Lesosibirsku).

Mylėti „iki grabo lentos“...

Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ

Onutė ir Antanas Nedzinskai su artimaisiais ir klebonu per santuokos 50-metį

Kai sutuoktuvininkai, gražūs, jauni ir pasipuošę, ateina prie altoriaus, manau, nė vienas negalvoja apie senatvę. Prieš 50 metų tai mažai rūpėjo ir Onutei Uselytei bei Antanui Nedzinskui. Tada jie Lazdijų rajono Seirijų bažnyčioje priėmė Santuokos sakramentą ir prisiekė vienas kitą mylėti "iki grabo lentos". Tik gyvenimo laiko keliu tie metai praskriejo kaip žirgai, kurie jaunuosius atskraidino į "šliūbą" gražiame važyje su skambaliukais. Prie šventovės jį net apsuko, vos neišvirto. Buvo šalta 1958 metų vasario 2 diena. Tik jaunųjų širdys liepsnojo meile, ant pirštų spindėjo žiedų auksas...

„Visą gyvenimą daug vargavau...“

Rūta AVERKIENĖ

Jubiliatė (viduryje) su (iš kairės) Merkinės seniūnu Gintautu Tebėra, Varėnos „Sodros" vadove Ona Braziūniene, dukra Vlada ir Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotoju Alvydu Valeiša

Merkinėje gyvenanti Malvina Prieskienienė neseniai atšventė 100 metų jubiliejų. Pagerbdami seniausią giminės narę, artimieji užsakė šv. Mišias ir Merkinės bažnytėlėje pasimeldė už senolės sveikatą, o vėliau susirinko jos pasveikinti su garbinga sukaktimi. Su šimtmečio jubiliejumi ją pasveikino ir rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša, Merkinės seniūnijos seniūnas Gintautas Tebėra, VSDFV Varėnos skyriaus direktorė Ona Bražionienė.

Į tėvynę sugrįžo amžinojo poilsio

Birutė VASYLIENĖ

Laidotuvių apeigos kolumbariume. Iš kairės: arkiv. Sigitas Tamkevičius, vysk. Jonas Ivanauskas, mons. Vytautas Grigaravičius ir kun. prof. dr. Andrius Narbekovas

Kaune, Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kolumbariume, amžinąją poilsio vietą rado dar vienas mūsų tautos didžiavyris. Gegužės 21 dieną vėlyvą vakarą į Kristaus Prisikėlimo bažnyčią iš JAV buvo atvežta urna su filosofo, psichologo, profesoriaus kun. Antano Paškaus palaikais. Kartu su viešniomis iš JAV urną iš Vilniaus atlydėjo prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas, kun. prof. dr. Andrius Narbekovas. Prie centrinių bažnyčios durų urną pasitiko arkivyskupas Sigitas Tam-kevičius, SJ, klebonas mons. Vytautas Grigaravičius, būrelis tikinčiųjų.

Tėvo diena, Sutvirtinimo sakramentas ir miestelio šventė

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas fotografavosi su parapijiečiais

SMILGIAI. Švęsdami Tėvo dieną, Smilgiai kartu pažymėjo ir miestelio dieną. Šv. Jurgio bažnyčioje buvo pašventinti altorius, miestelio vėliava ir herbas. Grupei jaunuolių joje buvo suteiktas Sutvirtinimo sakramentas.

Į didingą, vieną gražiausių medinių bažnyčių Lietuvoje, statytą 1764 metais ir dabar rūpestingai prižiūrimą, rinkosi tikintieji. Į Smilgius atvykusius Panevėžio vyskupą Joną Kaunecką, mons. Alfonsą Svarinską, Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros altaristus mons. Petrą Kuzmicką ir kan. Vytautą

Po dešimties metų...

Buvę bendrakursiai Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje aukodami šv. Mišias švenčia kunigystės 10-metį (iš kairės): Gediminas Jazbutis, Tomas Domarkas, Pranas Bartasūnas, Vytautas Šiaudvytis, Antanas Gutkauskas ir Vilius Viktoravičius

UPYNA. Gegužės 31-ąją vešlioje žalumoje, išlakių medžių pavėsyje, įvairiaspalvių gėlynų jūroje skendėjo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Tą šeštadienį Upynos klebonas kun. Antanas Gutkauskas šventė savo kunigystės dešimtmetį. Pažymėti tokį gražų, dar jaunatvišką kunigystės jubiliejų kun. A. Gutkauskas kartu su buvusiu Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos bendrakursiu, dabar jau Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos administratoriumi kun. Pranu Bartasūnu suorganizavo buvusių seminarijos bendrakursių susitikimą Upynoje.

Pašventinta Dievo Gailestingumo koplyčia

Vyskupas ir kunigai eina aukoti šv. Mišių į naująją Dievo Gailestingumo koplyčią

JŪRĖ. Gegužės 30 dieną čia pašventinta dar viena, jau ketvirtoji Lietuvoje Dievo Gailestingumo titulą turinti šventovė. Tądien šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvilą, vyskupo generalvikaras teologijos daktaras mons. Arūnas Poniškaitis, buvęs Kazlų Rūdos parapijos klebonas, dabar Lazdijų alt. kun. Tadas Val-lianas, Marijampolės dekanas, Kazlų Rūdos klebonas, teol. lic. kun. Gintautas Kuliešius, tos pačios bažnyčios altaristas kun. Ignas Plioraitis ir vikaras kun. Romas Budrevičius, Marijampolės vicedekanas, Kalvarijos klebonas, garbės kan. Raimundas Þukauskas, Višakio Rūdos klebonas kun. Vidmantas Striokas, Liubavo klebonas kun. Antanas Kereišis, diakonai Gediminas Keršys ir Linas Baltrušaitis bei klierikas Voldemaras Smulskis.

Primenanti šv. Teresėlės relikvijų apsilankymą

Bronius VERTELKA

Parodos autorius Juozas Valiušaitis ir Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas kan. Petras Baniulis

Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios parapijos salėje veikia Juozo Valiušaičio fotografijų paroda, primenanti šv. Teresėlės relikvijų kelionę po Lietuvą. Joje eksponuojama apie 70 nuotraukų, iš kurių 25 iš Panevėžio vyskupijos.

Parodą ir jos autorių vilnietį fotodailininką J. Valiušaitį trumpai pristatė Šv. angelų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas kan. Petras Baniulis birželio 1-ąją. Vilnietis fotografijos meistras pasakojo, kad per 45 relikvijų kelionės dienas aplankė 80 bažnyčių. Visur laukė jaudinantys susitikimai.

Atgimimo viltys santvarkos krizės akivaizdoje

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo gausu Sąjūdžio 20-mečio minėjimui skirtų renginių. Jie vyko Vilniuje, Kaune ir daugelyje Lietuvos vietų. Birželio 6 dieną Kaune vyko konferencija "Sąjūdis - kultūrinis virsmas". Ši konferencija skirta prisiminti prieš du dešimtmečius vykusius Sąjūdžio procesus, skatinti šiuolaikinėje visuomenėje tautinį tapatumą ir lietuvišką savastį. Kaune prieš 20 metų susikūrė Sekmadieninė lietuvių kultūros mokykla, kuri veikia iki šiol. Konferencijoje pranešimus skaitė Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas, Vydūno draugijos pirmininkas profesorius Vacys Bagdonavičius, etnologai Libertas Klimka ir Eglė Plioplienė, buvęs rezistentas Petras Plum-pa, Kauno tautinės kultūros centro direktorė Vilija Kepežinskienė. Pranešimuose buvo apžvelgta Lietuvos Atgimimo raida, mūsų krašto švietėjų Vydūno ir kitų tautinės kultūros puoselėtojų palikimas, kalbama apie pastangas integruoti etninės kultūros ugdymą mokyklose.