Atnaujintas 2008 m. birželio 13 d.
Nr. 45
(1638)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Prisiminė buvusį kleboną

Gegužės 18 dieną Palėvenės bažnyčioje už kun. Pranciškų Ma-silionį buvo aukojamos šv. Mišios, kuriose dalyvavo daug jį gerbiančių žmonių, tarp jų vienuolės iš Vilniaus, Šiluvos, svečiai iš kitų parapijų. Bažnyčioje buvo parengtas stendas, kuriame eksponuoti dokumentai, atspindintys jo gyvenimą ir veiklą parapijoje. Prieš šv. Mišias kaip himnas skambėjo jo sukurta giesmė "Radau bičiulį", buvo skaitomos jo sukurtos eilės.

Pranciškus Masilionis gimė Pa-žosų kaime, Joniškėlio parapijoje, Jono ir Viktorijos Masilionių gausioje šeimoje. Mokėsi Pušaloto ir Joniškėlio pradinėse mokyklose, Panevėžio gimnazijoje, studijavo Kauno universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. 1923 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1927 metais vyskupas K. Paltarokas įšventino jį kunigu, o 1929 metais įstojo į Jėzaus draugiją, studijavo Insbruke Austrijoje.

Kun. P. Masilionis įkūrė Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją.

Kai buvo mėginama užgniaužti kunigų seminariją, kai valdžia grasino ir šantažavo klierikus, kun. P. Masilionis mokė jaunimą, vedė klierikams rekolekcijas, kėlėjų dvasią, organizavo Eucharistijos bičiulių ir kunigų sąjūdžius. 1952 metais buvo atkeltas į Palėvenę administratoriumi.

Vienas iš įsimintinų P. Masilio-nio susikirtimų su ateistine valdžia - kova dėl gaisro nuniokotos Palėvenės bažnyčios atstatymo. 1955 metais buvusio vienuolyno patalpose kilus gaisrui, ugnis persimetė į bažnyčią. Nudegė bažnyčios stogas. Pasinaudodami susidariusia situacija, o gal ir patys inspiravę padegimą, ateistinės valdžios pareigūnai norėjo bažnyčią uždaryti: uždraudė bažnyčioje laikyti pamaldas, užantspaudavo duris ir reikalavo, kad kun. P. Masilionis atiduotų bažnyčios raktus. Raktų neatidavė, o pamaldas laikė lauke šventoriuje, nepaisydamas darganų, lietaus ir sniego. Tris mėnesius jis važinėjo kas savaitę į Vilnių su prašymais, kad būtų leista uždengti nudegusį bažnyčios stogą, atnaujinti bažnyčios vidų ir pradėti pamaldas. Nors tuomet kunigas jau sirgo tuberkulioze, tačiau bažnyčią suremontavo.

Nesureikšmindamas sunkumų kun. Pranciškus Masilionis nešė šviesą į mažą bažnytkaimį, į kiekvieno tikinčiojo širdį.

A. RAMANAUSKIENĖ,
Palėvenės Gyvojo Rožinio būrelio vadovė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija