| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Rūsčias žiemas atsiuntęs pavasaris Aleksandras JAKUBONIS
1948 metų gegužės 22 diena buvo šilta ir saulėta. Daugelį Lietuvos gyventojų pažadino neprašyti svečiai ir netrukus keliais keleliais nusidriekė "pastotės": vežimai, lydimi ginkluotų stribų ir kareivių. Beveik dvidešimt tūkstančių sodybų ir butų miestuose liko tušti su visu kukliu turtu, kurį sukaupė kelios kartos. Palydėję tremiamuosius į stotį sodybose pradėjo šeimininkauti stribai, "aktyvistai" ir kiti, pasinaudoję artimo nelaime. Dalis turto buvo suvalstybinta, dalis išgrobta ir pasidalinta. Prie valsčių įstaigų ilgai riogsojo kalnai spintų, bufetų, stalų ir kitokių baldų. Kas geresnio - atiteko jo "aktyvui", kas liko - panaudojo malkoms. Tuoj pradėjo kūrenti tuščius sodybų pastatus, iškirto ūkininkams priklausiusius miškelius. Ištremtųjų gyvuliai buvo "aktyvistų" suvalgyti, dalis pateko į kolchozus. Tik šeimininkų netekę šunys ir katės turėjo tęsti benamių gyvenimą savo jėgomis. Buvo nusiaubtos gražesnės sodybos, tad steigiami kolchozai negalėjo pasinaudoti nei pastatais, nei išnarstytais žemės ūkio padargais. Į ešeloną, sudarytą Marijampolės geležinkelio stotyje per didįjį 1948 metų trėmimą, suvaryti tremtiniai iš Marijampolės bei artimiausių Marijampolės bei Vilkaviškio apskričių valsčių, pridėjus tremiamuosius iš Lazdijų apskrities, sugrusti Šeštokų geležinkelio stoty. Viso šio didžiulio ešelono "keleiviai" Krasnojarske buvo perkelti į laivą "Ordžonikidzė" ir Jenisiejaus upe nuplukdyti į Mak-lakovo gyvenvietę Jeniseisko rajone (dabar ta gyvenvietė pavadinta Lesosibirsku). Gegužės 22 dieną Marijampolėje įvyko oficialus tremties paminėjimas. Konferencijoje kalbėjo istorikai, politiniai veikėjai. Mokytoja Judita Baltrušaitienė prisiminė, kaip ji, tuo metu 12 metų mergaitė, atsidūrė vagone, sukaltam iš neobliuotų lentų. Čia drauge su kitais 60 "bendrakeleivių" teko iškęsti tris be galo ilgas kelionės savaites. Tvankuma, kankinantis troškulys. Čia pat moterys gimdė, mirusius kūdikius ir senelius išmesdavo j pakelę. Siautė ligos, niekas ligonių negydė. Vienintelė atgaiva, galimybė įkvėpti tyresnio oro - kai sargybiniai paragindavo visus lauke po vagonu atlikti tai, kas būtina... Tą pačią dieną Marijampolės pakrašty, Tarpučiuose, prie kelio į Vilkaviškį, pašventintas paminklas žuvusiems partizanams, sukurtas skulptoriaus J. Narušio. Šv. Mišias Marijampolės Bazilikoje aukojo vysk. Rimantas Norvilą, paminklą pašventino Bazilikos klebonas kun. Andrius Šidlauskas. Paminkle paminėti partizanai: Petras Ašmonas-Sar-gas, Petras Medelis-Delfinas, Petras Palovis, Vladas Sen-kus-Leninas, Kazys Stravic-kas, Vincas Žvingilas-Šarū-nas, Zigfrydas-Vokietukas ir dar penki nežinomi. Po karo enkavedistai ir stribai čia slapta atveždavo žuvusių partizanų kūnus ir paslėpdavo durpyno duobėse. Dabar ši vieta nusausinta, žemė išdalyta kolektyviniams sodams ir neįmanoma surasti žuvusiųjų palaikų.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |