| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Marijampolės dekanate Pašventinta Dievo Gailestingumo koplyčia
JŪRĖ. Gegužės 30 dieną čia pašventinta dar viena, jau ketvirtoji Lietuvoje Dievo Gailestingumo titulą turinti šventovė. Tądien šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, vyskupo generalvikaras teologijos daktaras mons. Arūnas Poniškaitis, buvęs Kazlų Rūdos parapijos klebonas, dabar Lazdijų alt. kun. Tadas Val-lianas, Marijampolės dekanas, Kazlų Rūdos klebonas, teol. lic. kun. Gintautas Kuliešius, tos pačios bažnyčios altaristas kun. Ignas Plioraitis ir vikaras kun. Romas Budrevičius, Marijampolės vicedekanas, Kalvarijos klebonas, garbės kan. Raimundas Žukauskas, Višakio Rūdos klebonas kun. Vidmantas Striokas, Liubavo klebonas kun. Antanas Kereišis, diakonai Gediminas Keršys ir Linas Baltrušaitis bei klierikas Voldemaras Smulskis. Pamokslo metu vyskupas R. Norvilą kalbėjo, kad ši diena, kai pašventinama Dievo Gailestingumo koplyčia, yra itin svarbi, nes Viešpats artimai įsikuria tarp čia gyvenančių žmonių. Vyskupas gražiai sugretino Evangelijos ir koplyčios pašventinimo dienas. Marijai apsilankius, Elžbieta pajunta didelį džiaugsmą ir išaukštinimą - čia irgi išaukštinimas - Viešpats apsilanko ir ypatingu būdu įsikuria Jūrėje. Priminęs prieškario šventovės istoriją ekscelencija pažymi, kad šis džiaugsmas buvo išgyventas mintyse, apmąstymuose, darbuose ir tai labai svarbu ypač mūsų dienomis, kai daugelis paskendę materializme ir nutolę nuo dvasingumo. Dievo Gailestingumo titulas suteiktas Koplyčios statybos iniciatyvinės grupės ir vyskupijos vieningu susitarimu. Pačiu šventinimu suaugama su Dievo namais. S. Faustina kalbėjo, kad Dievas prabyla į žmogų suteikdamas jam vilties ir paguodos. Kaip nusikaltę vaikai prie tėvo, mes galime artintis prie Gailestingojo Viešpaties, nebijodami savo klaidų - Dievo gerumas ir gailestingumas skatina taisytis ir siekti, kad blogis nepasikartotų. Kaip mokė s. Faustina, Gailestingojo Dievo titulu kreipdamiesi į Viešpatį laimime labai daug - turime galimybę ne tik augti gerume ir meilėje, bet ir dvasiškai tobulėti. Susitikimas su Dievo Gailestingumu padeda atsikelti iš negerumų ir atsitiesti. Viešpats teikia malonių, kad visa, kas negera, virstų gėriu ir mes skleistume tą gerumą visiems. Šiuose namuose, kalbėjo vyskupas, bus galima semtis gailestingumo ir skleisti jį -tapti gėrio apaštalais. Tai itin svarbi ir reikalinga misija. Vyskupas R. Norvilą nuoširdžiai dėkodamas kelių žmonių Koplyčios statybos iniciatyvinei grupei, žavėjosi jų aktyvumu. Šv. Mišiose giedojo choras "Viltis" iš Kazlų Rūdos (vadovė Salomėja Vitukynienė). Šventoriuje prieš šv. Mišias ir po jų grojo Kazlų Rūdos socialinės paramos centro pučiamųjų orkestras "Parama" (vadovas Rimantas Gelgota). Po šv. Mišių Kazlų Rūdos klebonas kun. G. Kuliešius pakvietė vyskupą ir visus kunigus, garbius svečius ir iniciatyvinės grupės narius pasirašyti Koplyčios pašventinimo aktą. Paskui šventoriuje buvo sakomos sveikinimo kalbos (programą vedė Romualdas Liutkus), klebonui kun. G. Kuliešiui įteiktas simbolinis koplyčios raktas. Klebonas dėkojo visiems, prisidėjusiems prie Jūrės Dievo Gailestingumo koplyčios statybos. Itin daug prisidėjusiems buvo įteiktos specialios padėkos. Kiti - apdovanoti šiai progai pagamintais medaliais bei spalvingais bukletais, kuriuose ir koplyčios statybos istorija, ir žinios apie Dievo Gailestingumo kultą, ir aukotojų bei rėmėjų sąrašai. Sveikinimo kalbą ir padėkos žodį tarė doc. dr. Juozas Banionis, apžvelgdamas Dievo Gailestingumo koplyčios statybos istoriją, dėkodamas už moralinę ir materialinę paramą vysk. R. Norvilai. Kalbėjo LR Seimo nariai, apskričių vadovai, Kazlų Rūdos savivaldybės vadovai ir nariai, iniciatyvinės grupės nariai, šių eilučių autorė ir daugelis kitų. Prel. Mykolo Krupavičiaus dukterėčia mokytoja Genovaitė Jarumbavičiūtė sveikinimo kalbą užbaigė prel. M. Krupavičiaus credo: "Mylėk Viešpatį Dievą už viską labiau, artimą kaip pats save, o tėvynę už save labiau". 2008 metų pradžioje Romoje vyko pirmasis pasaulinis Dievo Gailestingumo kongresas, o Dievo Gailestingumo šventės gijų pradžia - mūsų Lietuva. Be pagrindinės Dievo Gailestingumo šventovės Vilniuje, kurią puošia Dievo Gailestingumo paveikslas, šį titulą turi Vilkaviškio vyskupijoje Panaros kaime (Merkinės seniūnija, Varėnos rajonas) įsikūrusi Pilnų namų bendruomenė, šiuo vardu pavadinta ir šventovė Kalveliuose (Šumsko parapija), o gegužės 31 dieną - pašventinti Dievo namai Jūrėje. Dar 2002 metais Jūrės miestelio katalikų pastangomis (pagrindiniai iniciatoriai doc. dr. Juozas Banionis ir mokytoja Ona Stankevičienė) susikūrė 12 asmenų darbo grupė (ją patvirtino tuometinis Kazlų Rūdos parapijos klebonas Tadas Vallianas (Tadeus Vallian): Juozas Banionis, Zita Dilienė, Vidmantas Èekaitis, Algimantas Juronis, Juozas Ne-verauskas, Kastytis Pikūnas, Vaidas Stanaitis, Ona Stankevičienė, Vitas Svajūnas, Džiuljeta Šopienė, Natalija Varnagirienė, Ona Ūsienė. Iniciatyvinės grupės idėjiniu vadu tapo Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios altaristas kun. Ignas Plioraitis, kuris šventovės kūrimą pasiūlė pradėti nuo kryžiaus pastatymo būsimajame šventoriuje. Kiekvienam iniciatyvinės grupės nariui teko dalintis bendra rūpesčių našta ir prisiimti įsipareigojimus. 2004 m. spalio 11 dieną Vilkaviškio vyskupijos kurija, vadovaujant vyskupui R. Norvilai, pasirašė leidimą Jūrės koplyčios statybai. Koplyčios statyba pradėta nuo kryžiaus pastatymo, kurį 2004 m. lapkričio 6 dieną pašventino klebonas kun. T. Vallianas. Iškilmingoje šventėje dalyvavo kun. I. Plioraitis, Kazlų Rūdos savivaldybės meras Valdas Kazlas, urėdas Albertas Zdanavičius, doc. dr. Juozas Banionis, gausus būrys Jūrės gyventojų. Mokytoja Gražina Narbutienė parengė kompoziciją apie Lietuvą - kryžių šalį. Jaunieji jūriečiai skaitė poezijos posmus apie tėvynę, keletą giesmių atliko miestelio giesmininkai. 2005 m. liepos 15 dieną, dalyvaujant Vilkaviškio vyskupijos kancleriui mons. Juozui Pečiukoniui, tuometiniam Kazlų Rūdos parapijos klebonui Tadui Vallianui, kun. Ignui Plioraičiui, iniciatyvinės grupės nariams, miestelio gyventojams buvo pašventinti Jūrės koplyčios pamatai. Vyskupijos kancleris, pritariant Jūrės tikintiesiems, iškilmingai įvardijo būsimąją šventovę Dievo Gailestingumo vardu. Statybą lydėjo Dievo malonė ir stebuklai: Dievo Gailestingumo koplyčios Jūrėje sienos iškilo per neįtikėtinai trumpą laiką. Darbai pradėti nesukaupus būtino kapitalo, statybinių medžiagų. Tačiau su Dievo pagalba jie vyko spėriai - medžiagų nepritrūko. Medieną suaukojo vietos gyventojai, turintys nuosavo miško, ypač gausi girininko Juozo Neverausko parama; pinigų skyrė bendrovės "Girių bizonas" (5000 Lt), "Ginalas" (2500 Lt), akcinė bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" (3000 Lt). Koplyčios stogo dangai lėšas paaukojo akcinė bendrovė "Kazlų Rūdos metalas". Dievo Gailestingumo šventovei mecenatų dėka atsirado varpas, elektriniai vargonai, nutapyta Dievo Gailestingumo paveikslo kopija, nupiešta Švč. M. Marijos paveikslo, esančio Marijampolės Mažojoje Bazilikoje, kopija, išdrožtas kryžius altoriui, įgytos Kryžiaus kelio stotys, centrinius langus papuošė vitražai. Lietuvoje iškilo dar viena šventovė, įamžinusi Dievo Gailestingumo kultą. Bažnyčių, šventovių bei koplyčių statybas, kaip jau įprasta, organizuoja ir jomis rūpinasi dvasininkija, pasitelkusi pasauliečius. Jūrės atvejis unikalus tuo, kad Dievo Gailestingumo šventovė iškilo tikinčiųjų iniciatyva ir pastangomis, o pagrindinis jų iniciatorius - istorikas doc. dr. Juozas Banionis. Dievo Gailestingumo šventovės statyba Jūrėje - tikinčiųjų meilės Dievui ir jiems siunčiamų Dievo malonių pavyzdys, kad ilgam liktųsi geri darbai ir pasėtas dvasingumo grūdas... Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ Virginijos RAZULEVIÈIENĖS ir Rimanto GUDYNO nuotraukos
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |