Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Tarptautinį Eucharistinį kongresą pasitinkant

Mindaugas BUIKA

49-ojo kongreso Kvebeke emblema

Kvebeko arkivyskupas kardinolas Markas Kėlė, PSS

Popiežiai - kongresų skatintojai ir dalyviai

Netrukus Kanados mieste Kvebeke prasidės 49-asis Tarptautinis Eucharistinis kongresas. Jis tiesiogiai susijęs su Dievo tarnu Jonu Pauliumi II, kuris 2004 metų spalio 17 dieną, dėl silpnos sveikatos negalėdamas dalyvauti 48-ajame kongrese Meksikos mieste Gvadalacha-roje, iš Vatikano paskelbė: "Dabar su dideliu džiaugsmu pranešu apie kitą Tarptautinį Eucharistinį kongresą, kuris 2008 metais įvyks Kvebeke". Tada popiežius Jonas Paulius II paskelbė ir Eucharistijos metų pradžią, kurie sėkmingai buvo celebruoti visoje Katalikų Bažnyčioje.

Iš Lenkijos kilęs Popiežius labai mėgo Tarptautinius Eucharistinius kongresus. Dar būdamas arkivyskupu kardinolu Karolis Vojtyla dalyvavo kongresuose, vykusiuose Melburne (Australija, 1973 metai) ir Filadelfijoje (JAV, 1976). Išrinktas į apaštalo šv. Petro sostą jis irgi stengėsi dalyvauti kiekviename jo pontifikato metu vykusiame Tarptautiniame Eucharistiniame kongrese, įskaitant ir 46-ąjį, kuris 1997 metais vyko jo tėvynėje, Vroclave. Tik dviejuose kongresuose - 1981 metais Lurde celeb-ruotame 42-ajame kongrese Šventasis Tėvas negalėjo dalyvauti, nes per gegužės 13 dienos teroristinį išpuolį buvo sunkiai sužeistas, o į 48-ajį kongresą negalėjo išsirengti jau dėl sveikatos.

Nuo 1881 metų įvairių šalių ir kontinentų miestuose rengiamuose Tarptautiniuose Eucharistiniuose kongresuose Popiežiui visuomet atstovauja jo skiriamas ypatingasis delegatas - kardinolas. Popiežius Paulius VI buvo pirmasis Romos vyskupas, savo asmenišku dalyvavimu pagerbęs Indijos mieste Bombėjuje 1964 metais celebruotą 38-ąjį kongresą. (Trims Tarptautiniams Eucharistiniams kongresams, kurie vyko Romoje, žinoma, vadovavo patys popiežiai: 1905 metais - popiežius šv. Pijus X, 1922 metais -popiežius Pijus XI ir 2000-aisiais -popiežius Jonas Paulius II.)

Kanados katalikai nori, kad Kvebeke vyksiančiame Tarptautiniame Eucharistiniame kongrese dalyvautų ir popiežius Benediktas XVI. Kvebeko arkivyskupas kardinolas Markas Kėlė praėjusių metų lapkritį Vatikane susitikęs su Šventuoju Tėvu Benediktu XVI aptarti būsimojo kongreso programą įteikė ir daugelio tūkstančių katalikų pasirašytą peticiją su prašymu atvykti į Kvebeką. Pirmasis peticijoje parašą padėjo žymus miesto advokatas, buvęs teisingumo ministras Markas Belmaras. Pasirašė ir pats Kanados Kvebeko provincijos premjeras Žanas Šaresas.

Popiežius padėkojo už tokią peticiją ir jam rodomą dėmesį, tačiau vėliau pranešė, kad į Kanadą atvykti negalės. To priežastis - balandžio mėnesį Benediktas XVI jau lankėsi Jungtinėse Valstijose, o liepos mėnesį jo laukia dar viena tolima kelionė į Australiją, kur dalyvaus Pasaulinėse jaunimo dienose. Turint galvoje Šventojo Tėvo garbingą (81 m.) amžių, nuspręsta vizito į Kanadą atsisakyti. Kvebeko susitikime popiežių Benediktą XVI atstovaus jo paskirtas delegatas - slovakas kardinolas Jozefas Tomko, kuris nuo 2001 iki 2007 metų vadovavo Popiežiškajam tarptautinių Eucharistinių kongresų komitetui.

Prisimenama Kanados Bažnyčios istorija

Nors ir nedalyvaudamas kongrese Šventasis Tėvas per satelitinę televiziją pasakys homiliją birželio 22 dieną per 49-ojo kongreso baigiamąsias šv. Mišias, kurios tradiciškai vadinamos "Statio Orbis". Pamaldų procesijoje numatyta dalyvausiant per 1200 kardinolų, vyskupų ir kunigų, atvykusių iš viso pasaulio kartu su 100 tūkstančių piligrimų. Popiežiaus Benedikto XVI pamokslas iš Romos į Kvebeką bus tiesiogiai transliuojamas ir jį bus galima klausyti ir matyti didžiuliuose ekranuose. ("Statio Orbis", kaip Visuotinės Bažnyčios bendrystės su Eucharistijos slėpinyje esančiu Kristumi išraiška, buvo pradėta celebruoti nuo 1960 metų. Todėl Miunchene, Bavarijoje, vyko 37-asis tarptautinis Eucharistinis kongresas.)

Birželio 15-22 dienomis 49-uo-ju Tarptautiniu Eucharistiniu kongresu bus paminėtos ir Kvebeko miesto - pirmųjų prancūzų išeivių gyvenamosios vietovės Šiaurės Amerikoje - įkūrimo 400-osios metinės. Netrukus po miesto įkūrimo, 1615 metais, čia atsikėlę pirmieji prancūzai misionieriai pradėjo vietinių indėnų genčių evangelizavimą. Tai buvo Katalikų Bažnyčios egzistencijos Šiaurės Amerikoje pradžia. Prieš 350 metų (1658-aisiais) popiežiaus Aleksandro VII patvirtintu dekretu Kanadoje buvo įkurtas Naujosios Prancūzijos apaštalinis vikariatas, kurio vadovu paskirtas vyskupas Fransua de Lavalis. 1674 metais Šventasis Sostas apaštaliniam vikariatui suteikė diecezijos teises, o palaimintasis F. de Lave-lis tapo pirmuoju Kvebeko vyskupu. Šios diecezijos teritorija buvo didesnė už Europą ir apėmė visas Prancūzijos valdytas teritorijas Šiaurės Amerikoje (išskyrus Naujosios Anglijos kolonijas ir ispaniškąją Meksiką).

XIX amžiaus pradžioje popiežius Pijus VII įkūrė Kanadoje pirmąją bažnytinę provinciją, kurios sostu tapo Kvebekas. Pirmuoju Kvebeko arkivyskupijos metropolitu 1819 metais paskirtas arkivyskupas Žozefas Oktavas Plėsis. Tuometinei Kvebeko bažnytinei provincijai priklausė sufraganinės Monrealio, Kingstono ir Toronto vyskupijos, vėliau tapusios metropolijomis. (Dabar Kanados teritorija padalinta į daugiau kaip 150 vyskupijų ir arkivyskupijų.) 1956 metų birželio 25 dieną popiežius Pijus XXII suteikė Kvebeko metropolijai Kanados Bažnyčios primatinio sosto titulą. Taigi, dabartinis Kvebeko arkivyskupas kardinolas Markas Kėlė tradiciškai tituluojamas ir Kanados primų.

Eucharistinių kongresų rengimas Kvebeke ir visoje Kanadoje taip pat turi seną ir turtingą tradiciją. 1910 metais didžiausiame Kvebeko mieste Monrealyje įvyko 21-asis Tarptautinis Eucharistinis kongresas. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio susitikimas, surengtas už Europos žemyno ribų. (Pirmasis tarptautinis Eucharistinis kongresas su popiežiaus Leono XIII palaiminimu 1881 metais įvyko Prancūzijos mieste Lilyje.) Jame ypač buvo pabrėžtas popiežiaus šv. Pijaus X mokymas apie tai, kad šventąją Komuniją reikia imti dažniau ir pradėti tai daryti kuo jaunesniame amžiuje. (Šis Šventojo Tėvo mokymas buvo įvardytas kaip "Eucharistinė revoliucija", sąlygojusi sakramentinės praktikos suaktyvinimą.)

Kvebeko kardinolo nuostatos

Prieš 70 metų Kvebeko mieste buvo surengtas pirmasis Kanados Nacionalinis Eucharistinis kongresas. Tuomet šalį buvo apėmęs tikras Eucharistinių kongresų sąjūdis: iki 1965 metų Kanadoje buvo surengti net 154 įvairių lygių Eucharistiniai kongresai (nacionaliniai, provincijų, dieceziniai, regioniniai, parapijiniai), įskaitant ir 95, vykusius pačioje Kvebeko provincijoje. Šis aktyvumas, atspindėjęs bendro Bažnyčios gyvenimo veržlumą, lėmė, kad Popiežiškojo Tarptautinių Eucharistinių kongresų komiteto sekretorius kunigas Ferdinandas Pracneris neseniai Vatikano laikraštyje "L'Osservatore Romano" publikuotame straipsnyje tų dešimtmečių Kanadą pavadino "eucharistine" šalimi. Tačiau po Vatikano II Susirinkimo (nuo 1965 metų) Kanadoje nebesurengtas nė vienas Eucharistinis kongresas. Šis laikotarpis taip pat paženklino katalikiškojo gyvenimo nuosmukį: sumažėjo Bažnyčios narių skaičius, šventadienių tikėjimo praktikavimas, dvasiniai pašaukimai. Pabrėždamas susirūpinimą keliančią situaciją nuo 2002 metų Kvebeko arkivyskupijai vadovaujantis kardinolas M. Kėlė dėl to apkaltino ne Vatikano II Susirinkimą, bet nepilną jo mokymų įsisavinimą ir atsitraukimą nuo Bažnyčios tradicijos. "Katalikų Bažnyčiai vėl reikalingas stiprus susitelkimas į Kristų, kuris kaip tik buvo juntamas Susirinkime", - sako ganytojas.

Prieš kelerius metus paskirtas vadovauti suliberalėjusiai Kvebeko diecezijai - iki tol būsimasis kardinolas M. Kėlė dirbo Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos sekretoriumi - išgyveno keletą kontra-versinių momentų. Kritikai jo pa-

skyrimą traktavo kaip Romos bandymą primesti Kvebeko Bažnyčiai konservatyvų hierarchą, kuris bandytų "istorijos ratą pasukti atgal". Netrukus po jo atvykimo pasipylė liberalių dvasininkų ir tikinčiųjų protestai, nes kardinolas uždraudė Kvebeke įprasta rutina tapusią "kolektyvinės absoliucijos" praktiką. Reakcija buvo skausminga, tačiau ganytojo savalaikiam ir išmintingam sprendimui teko nusileisti. Laicistinė žiniasklaida apkaltino kardinolą M. Kėlė, visuomenės socialines ir moralines problemas susiedama su vietos katalikų religinio gyvenimo nuosmukiu bei 7 dešimtmetyje atsivėrusia dvasine tuštuma. Dabar Kvebeko provincijoje yra aukščiausias Kanadoje savižudybių lygis, daugiausia vaikų gimsta ne santuokoje ir apskritai gimstamumas yra mažas. Pasak kardinolo M. Kėlė, visos šios problemos skatina neatidėliotiną dvasinio atsinaujinimo poreikį. Vasario mėnesį Popiežiškajame Latferano universitete Romoje jis italų kalba pristatė savo knygą "Meilės sakramento slėpinys: santuokos ir šeimos teologija naujajai evangelizacijai" ("Mistero sacramento dell'amore: teologia del matruimonio e della famiglia per la nuova evangelizzazione"). Toje knygoje teigiama, kad gilus ryšys užsimezga tarp pamaldumo Eucharistijos slėpiniui (tikro Viešpaties buvimo celebravimo ir priėmimo) ir socialinio teisingumo, taikos bei doros visuomenės ir šeimos gyvenime.

Viltis dėl atsinaujinimo vaisių

Savo ganytojiniame laiške, skirtame pasirengti 49-ajam tarptautiniam Eucharistiniam kongresui, kurio tema "Eucharistija - Dievo dovana pasaulio gyvybei", Kvebeko arkivyskupas ir Kanados primas kardinolas M. Kėlė pakvietė šalies tikinčiuosius atrasti Švč. Sakramente naujus impulsus asmeniškai savo bei bendruomenės brandai, kad būtų įveiktas religinis abejingumas. Ganytojas pageidauja, kad nuo 2000-ųjų Visuotinėje Bažnyčioje prasidėjęs "didysis tarptautinis Eucharistinis sąjūdis" subrandintų ir liturginio atsinaujinimo vaisius. Kaip tik tokias viltis pareiškė popiežius Jonas Paulius II savo paskutinėje, 2003 metais paskelbtoje enciklikoje "Ecclesia de Eucharistia" ir popiežius Benediktas XVI 2007 metų posinodi-niame apaštaliniame paraginime "Sacramentum caritatis".

Kardinolas M. Kėlė pabrėžė, jog Kanadai pats laikas atgaivinti tautos senąsias religines ir krikščioniškosios kultūros tradicijas, kurios padėtų užpildyti iškilusią dvasinę tuštumą. "Atėjo ta valanda, kai reikia asmeniškai ir bendruomeniškai atnaujinti ryšį su vertybėmis, o per religinę praktiką - su Kristumi, kuris jau daug šimtmečių mūsų tautoje priimamas šventojoje Eucharistijoje", - rašė jis savo ganytojiniame laiške, radusiame atgarsį visoje Kanadoje.

Savaitę truksiančio Tarptautinio Eucharistinio kongreso programa yra labai plati. Ji apims kasdienius katechetinius užsiėmimus, šv. Mišių aukojimą Kvebeko parapijų bažnyčiose, kur susirinks piligrimai pagal atskiras kalbines grupes. Jose bus meldžiamasi ir dalijamasi liudijimais su vietinėmis krikščionių bendruomenėmis, susipažįstama su turtingu Kvebeko religiniu paveldu. Vyks procesijos ir Švč. Sakramento adoracija, jaunimo maldos budėjimai ir šeimų susitikimai. Pagal nusistovėjusią tradiciją kongreso dalyviai įsijungs į karitaty-vinę veiklą, tuo patvirtindami artimo meilės raiškos svarbą eucharistiniame pamaldume.

Prieš prasidedant Tarptautiniam Eucharistiniam kongresui gražia tradicija tapęs teologinis simpoziumas Kvebeke vyksta jau šiomis dienomis (birželio 11-13 dienomis). Pranešėjai - žymūs Bažnyčios hierarchai - Venecijos (Italija) patriarchas kardinolas Andželas Skola, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kaspe-ris, Bostono (JAV) arkivyskupas kardinolas Šionas O'Malis, Keip-kousto (Gana) arkivyskupas kardinolas Piteris Tarksonas, Paryžiaus (Prancūzija) arkivyskupas kardinolas Andre Ventrua. Kongreso organizatoriai džiaugiasi dideliu jaunųjų katalikų entuziazmu. Pastarieji noriai įsijungė ir į savanoriškus paramos bei tvarkos palaikymo darbus. Pranešama, kad pirmą kartą per ilgametę Tarptautinių Eucharistinių kongresų istoriją, 49-ojo kongreso renginius galės stebėti viso pasaulio katalikai per specialiai šiam tikslui sukurtą in-terneto svetainę, kurios adresas:

www.ecdq.tv

© 2008 „XXI amžius“