|
Atgimimo viltys santvarkos krizės akivaizdoje
Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS
Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo gausu Sąjūdžio 20-mečio minėjimui skirtų renginių. Jie vyko Vilniuje, Kaune ir daugelyje Lietuvos vietų. Birželio 6 dieną Kaune vyko konferencija "Sąjūdis - kultūrinis virsmas". Ši konferencija skirta prisiminti prieš du dešimtmečius vykusius Sąjūdžio procesus, skatinti šiuolaikinėje visuomenėje tautinį tapatumą ir lietuvišką savastį. Kaune prieš 20 metų susikūrė Sekmadieninė lietuvių kultūros mokykla, kuri veikia iki šiol. Konferencijoje pranešimus skaitė Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas, Vydūno draugijos pirmininkas profesorius Vacys Bagdonavičius, etnologai Libertas Klimka ir Eglė Plioplienė, buvęs rezistentas Petras Plum-pa, Kauno tautinės kultūros centro direktorė Vilija Kepežinskienė. Pranešimuose buvo apžvelgta Lietuvos Atgimimo raida, mūsų krašto švietėjų Vydūno ir kitų tautinės kultūros puoselėtojų palikimas, kalbama apie pastangas integruoti etninės kultūros ugdymą mokyklose.
Tuo tarpu kai kurie dabarties reiškiniai tikrai neprimena Sąjūdžio dvasios - tai tiesiog godumo ir atviro cinizmo apraiškos. Nors sveikatos apsaugos žlugdymas jau virsta kasdienybe, Klaipėdos kraujo centro užvaldymo ir išgrobstymo istorija verta išskirtinio dėmesio, ji pasižymi atviru valdininkų ir privataus verslo veikėjų nusikalstamų kėslų demonstravimu. Gegužės pradžioje valstybinis Klaipėdos kraujo centras buvo perduotas privačiai bendrovei "Kraujo donorystės centras". Po trijų savaičių teismas priėmė nutartį, kad tai buvo neteisėtas sprendimas. Bet per tas kelias savaites dalis Klaipėdos kraujo centro turto buvo išgrobstyta, šią įstaigą paliko didžioji darbuotojų dalis - taigi, iš esmės visa centro veikla paralyžiuota. Skandalinga tai, kad UAB "Kraujo donorystės centras" tęsia savo veiklą Klaipėdoje, net neturėdamas tam licencijos. Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai ir kitos institucijos nekreipia į tai dėmesio. Seimo Tėvynės sąjungos - krikščionių demokratų frakcija kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Rimvydą Turčinską, ragindama jį atsistatydinti, prisiimti atsakomybę tiek už situaciją Klaipėdoje, tiek už korupcijos apraiškas Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje.
Praėjusią savaitę Seimas priėmė Aukštojo mokslo įstatymą. Tai prieštaringas įstatymas, kurio remiantis bus galima žymiai padidinti mokesčius už aukštąjį mokslą, o kiti aktualūs klausiniai iš esmės nesprendžiami, paliekami savieigai. Nepadėjo ir studentų organizacijų protestai, peticijos, organizuoti mitingai. Lietuvai reikėtų prisiminti Portugalijos pavyzdį. Šioje šalyje veikianti brangi ir neefektyvi aukštojo mokslo sistema daro įtaką dabartinei Portugalijos padėčiai. Nemažai portugalų išvyksta mokytis į užsienį, kadaise garsus Lisabonos universitetas merdi, dalis gabių jaunuolių neturi galimybes studijuoti, nes mokesčiai už mokslą pernelyg dideli. Tuo tarpu Prancūzijos ir Belgijos universitetai klesti. Šiuose kraštuose pasirinktas tinkamas aukštojo mokslo modelis, nemažai lėšų skiriama iš valstybės biudžetų, mokesčiai už mokslą palyginus nedideli, dalis studentų studijuoja nemokamai ir patys gauna gan solidžias stipendijas. Nemaža grupė Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir tarybos narių paskelbė pareiškimą "Dėl moralinės paramos jaunimo iniciatyvai". Jame sakoma: "Lietuvos aukštojo mokslo sistemos krizė akivaizdi. Valdžia ne tik nesugeba spręsti problemų, bet jas ir toliau gilina. Reikalingi politiniai sprendimai, kuriuos galite inicijuoti tik jūs. Nuoširdžiai palaikome studentų ir moksleivių organizuotą mitingą prieš imituojamą aukštojo mokslo reformą". Pareiškimą pasirašė B. Kuzmickas, B. Genzelis, S. Pečiulis, R. Pakalnis, S. Geda, K. Uoka ir kiti (iš viso 20 asmenų).
Besitęsiančios prabangių objektų - Valdovų rūmų, įvairių stadionų statybos tuo metu, kai Vyriausybė ilgai dejavo, kad sunku surasti mokytojų algoms trūkstamus 70 milijonų litų, o jau ilgus metus nekeliamos algos aukštųjų mokyklų dėstytojams, kultūros darbuotojams, policijos pareigūnams akivaizdžiai iliustruoja dabartinės sistemos krizę. Valdantieji sluoksniai atitrūko nuo visuomenės ir jos reikmių, užmiršta esminius valstybės klausimus. Tuo metu, kai Vyriausybė skiria didžiules sumas butaforinių Valdovų rūmų statybai, Kauno savivaldybė priversta prašyti iš norvegų 2,5 milijono litų Kauno pilies sutvarkymui. Lėšų trūksta ir piliakalnių, kitų istorinių Lietuvos vietų sutvarkymui. Skleidžiamas tautos mandato mitas parodo visas fasadinės demokratijos grimasas. Valdantieji socialdemokratai 2004 metų Seimo rinkimuose gavo 21 mandatą. Vėliau jų frakcija pasipildė perbėgėliais - iš pradžių iki 25 narių, dabar jau frakcijoj e yra 29 nariai. Sąmokslų grandinė padėjo visus šiuos metus išsilaikyti valdžioje, nors ir dabar jie nesudaro ir ketvirtadalio Seimo narių. Kalbėti apie kokį tai tautos mandatą čia beprasmiška. Viską lemia tamsūs sandėriai. Panaši padėtis yra "valstiečių" frakcijoje, gerokai pagausėjusioje įvairių perėjūnų sąskaita. Valdančioji dauguma nuo 2006 metų vasaros išsilaiko tik su Darbo partijos frakcijos pagalba. Ši partija iki tol pati įėjo į vyriausybę, tačiau ir pasitraukusi iš jos nenustojo palaikyti Kirkilo ir jo komandos. Mainais už paramą Darbo partijos nariai išlaikė kai kuriuos įtakingus postus ministerijose, kitose valdžios žinybose. Socdemų lyderiai stengiasi pagelbėti Darbo partijai, nes šią partiją laiko patikimais sąjungininkais artėjančių Seimo rinkimų išvakarėse. V. Uspaskichas savo laisvę išnaudoja vis aktyvesnei Darbo partijos rinkimų kampanijai. Rugsėjį prasidėsiantis Uspaskicho ir jo bendrų teismas tikriausiai irgi taps rinkiminės kampanijos dalimi.
Artėja birželio 14-oji, Gedulo ir Vilties diena. Prisimename trėmimus, pokario represijas, ilgą sovietmečio laikotarpį. Dabar Lietuva skaičiuoja naują savo istorijos etapą, prasidėjusį prieš du dešimtmečius. Ir šiame laikotarpyje jau įvyko nemažai įvykių, vyko nevienareikšmiai procesai. Po Atgimimo ir valstybingumo atkūrimo atėjo niūresni laikai. 1992-1996 metais klestėjo "laukinio privatizavimo" ir banditizmo era, nuo 1996 rudens prasidėjo teigiamos permainos, valdžią perėmę konservatoriai ir krikščionys demokratai sustabdė valstybinio turto grobstymą, stambias aferas, apribojo korupciją. Nuo 2000 metų prasidėjęs sąstingis mūsų kraštą gramzdina į pilkumos ir dviveidystės liūną, kartais primenantį sovietmetį. Tada irgi egzistavo telefoninė teisė, dvigubi standartai -vieni "saviesiems", kiti - daugumai. Tada melas ir klasta buvo viešojo gyvenimo norma, panašiai vyksta ir dabar. Šiuo metu prasminga prisiminti popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius. 1993 metais Lietuvoje viešėjęs Jonas Paulius II sukūrė maldą "Laimink lietuvių tautą", kurioje kreipiamasi į Mariją: "Šventoji Šiluvos Marija, sunkių išbandymų metais nesiliovei žvelgusi į Lietuvą, kryžių žemę. Padėk lietuvių tautai perkeisti skausmingą praeities patirtį į spinduliuojančią ateitį. Taikos Karaliene, garbinama šioje Šiluvos šventovėje, padėk šitiems savo vaikams, kurie bėga su pasitikėjimu prie tavęs, statyti savo ateitį ant Evangelijos uolos, o ne ant ideologijų smėlio, kad socialinius ir politinius jų sprendimus įkvėptų meilės ir solidarumo idealai, o ne asmeninis ar kolektyvinis egoizmas. Tu, kuri šioje šventovėje klausai lietuvių išpažinimų ir surenki jų viltis, duok jiems entuziazmo ir drąsos, idant pajėgtų įveikti materialinius ir moralinius sunkumus, padaryk vaisingą jų rankų ir protų darbą, užtikrink džiaugsmą jų namų židiniams, solidarumą socialiniame gyvenime ir veiklią viltį kuriant ateitį".
© 2008 XXI amžius
|