| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Katalikių kelias - šviesa, meilė, dora Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ Benjaminas ŽULYS
Lietuvos katalikiškoji bendruomenė, ypač katalikės moterys, pažymėjo Lietuvos katalikių moterų sąjungos 100 metų jubiliejų. Ta proga Kaune, Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konferencijų salėje įvyko iškilmingas minėjimas. Jis prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo minėjimo globėjas Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir jo pasveikinimo žodžiu. Šventėje dalyvavo vyskupai Eugenijus Bartulis, Juozas Preikšas, monsinjorai, Kauno I dekanato dekanas Vytautas Grigaravičius, sąjungos dvasios tėvas Juozapas Antanavičius. Į šventę atvyko Lietuvos Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Vilija Alek-naitė-Abramikienė, Vincė Vaidevu-tė Margevičienė, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, vicemeras Kazimieras Kuzminskas, s. Albina Pajarskaitė, s. Birutė Žemaitytė ir kiti garbūs svečiai. Sv. Mišių metu į bažnyčią buvo įneštos atnašos - Pasvalio moterų bijūnų žiedais papuoštas vainikas, simbolizuojantis rožinį, balta skarelė - švarumo, saugumo bei meilės simbolis ir duonos kepalas. Duona vėliau po riekelę buvo išdalyta suvažiavimo dalyviams. Arkiv. S. Tamkevičius padėkojo katalikėms, kurios per 50 okupacijos metų saugojo katalikišką dvasią šeimose ir visuomenėje: mokė vaikus tikybos, įsijungė į Eucharistinį sąjūdį, "Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos" rengimą ir platinimą, ugdė meilę Tėvynei. Jų dėka Lietuva buvo pajėgi prisikelti naujam gyvenimui, nes okupantai nepajėgė sunaikinti nei tikėjimo, nei katalikiškos dvasios. "Joms dėkinga visa Lietuva", - sakė arkivyskupas. Minėjime buvo perskaityti popiežiaus Benedikto XVI ir apaštalinio nuncijaus arkiv. Peterio Step-heno Zurbriggeno pasveikinimai Lietuvos katalikėms jų sąjungos garbingo jubiliejaus proga, gauta ir daugiau gražių sveikinimų, linkėjimų, padrąsinimo žodžių Lietuvos katalikėms, visoms moterims. Giedojo Šiaulių Šv. Ežbietos moterų giedojimo grupė. Sąjungos valdybos pirmininkė Janina Klungevičienė kalbėjo, kad Lietuvoje gyvuoja 77 draugijos, vienijančios apie 1500 narių. Jų tikslai ir siekiai - padėti moterims lavintis, tobulėti, aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje ir bendruomenės gyvenime, diegti visuomenėje katalikišką požiūrį j santuoką ir moterį, ugdyti vaikus ir jaunimą krikščioniškos meilės dvasia, propaguoti visuomenėje artimo meilę, užuojautą nelaimės ištiktiesiems, tarpusavio paramą ir nesavanaudišką pagalbą. Labai svarbu analizuoti šeimos, moters ir vaiko problemas, siekti, kad būtų priimti įstatymai ir norminiai aktai, puoselėjantys motinystę, ginantys šeimos, motinos ir vaiko interesus. Suvažiavime vyravo mintys apie gerumą ir teisingumą, nes gerumas yra gyvenimo pagrindas, tikroji žmogaus prigimtis. Prieš šimtą metų tuometinių katalikių moterų susirinkime jo organizacinio komiteto pirmininkė V. Lebkauskienė jį pradėjo Jėzaus Kristaus pagarbinimu. Taip ir dabar, šiame suvažiavime ne viena kalbėtoja, svečiai pirmiausia tarė "Garbė Jėzui Kristui". Pirmajame katalikių moterų susirinkime buvo daug kalbėta apie Lietuvos ateitį, turint vilties, kad ji bus lietuviška. Tada nutarta įsteigti mergaičių amatų ir namų ūkio mokyklą, kurioje mergaitės galėtų mokytis virimo, siuvimo, skalbimo, namų ūkio tvarkymo, taip pat skaityti, rašyti. Šiose mokyklose buvo mokoma lietuvių kalbos, tikybos, istorijos, gamtos dalykų. Į mokyklą buvo priimamos bemokslės mergaitės, kurios labai stengėsi ir po dvejų metų tapo sumaniomis jaunomis šeimininkėmis. Mokyklos išlaikymui reikėjo nemažai lėšų, jų aukojo kunigai P. Januševičius, Marma, grafų Tiškevičių šeima, ūkininkai, kiti garbūs žmonės. Siekiant, kad mergaitės įgytų daugiau praktinių įgūdžių, buvo atidaryta kepykla, valgykla, skaitykla. Be to, draugija Aleksote turėjo daržų, keletą parduotuvių, kepė tortus, šakočius (tuomet vadintus baumkuche-nais). Skatinant lietuvybę, buvo rengiami lietuviški vakarėliai, kuriuose buvo dainuojamos lietuviškos dainos, žaidžiami lietuviški žaidimai ir kt. Draugija rengė ir žemės ūkio kursus, kuriuos lankė apie 200 žmonių. O mergaičių mokyklą baigė per pusantro šimto mergaičių. Kurį laiką draugija, jos mergaičių mokykla veikė Maironio namuose (dabar -Maironio literatūros muziejus). Buvo atidaryti draugijos skyriai Marijampolėje, Biržuose, Radviliškyje, Mosėdyje, kitose vietovėse. Minėjime buvo prisimintos prieškario Katalikių moterų draugijos pirmininkės F. Vaitkevičienė, P. Pikčilingienė, M. Galdikienė, T. Kubilinskaitė, B. Girienė, J. Stane-lytė, E. Gvildienė. Sovietams okupavus Lietuvą, Katalikių moterų draugija buvo likviduota. Ji atkurta Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1994 m. birželio 15 dieną ir dabar vienija gausų būrį Dievą ir žmones mylinčių moterų. Itin šiltų žodžių minėjime buvo pasakyta apie tas nežinomas visuomenei mūsų mielas močiutes, kurios sovietinės okupacijos ir ateizmo metais vedė savo anūkus į bažnyčią, mokė tikėjimo tiesų, katalikiškų maldų, rengė Pirmajai Komunijai. O Sibiro tremtyje lietuvės moterys irgi nepasidavė nevilčiai, drauge su tremtiniais kunigais arba, jei jų kurioje nors vietovėje nebuvo, atskirai skiepijo jaunimui lietuviškumą, pamaldumą, pačios meldėsi ir kitus skatino melstis už kenčiančiuosius. Ir - už jų kankintojus... Pirmąjį pranešimą skaičiusi dr. Aldona Vasiliauskienė pasigedo didesnio mūsų žiniasklaidos dėmesio tikėjimui, Bažnyčiai, dorai, lietuviškumui. Šių savybių propagavimo pavyzdžiu ji pateikė "XXI amžiaus" laikraštį, "Kregždutės", "Artumos" leidinius, "Marijos radiją". Tačiau gausius tiražus turintieji periodiniai leidiniai apie tas dorybes rašo labai mažai arba visai nerašo. Bet skaitytojai tuos laikraščius perka, skaito, noriai žiūri nedorovingas televizijos laidas. Tai kelia rūpestį, nerimą, ypač - dėl jaunosios kartos pasaulėžiūros. "Mums svarbios ir brangintinos krikščioniškos vertybės, tvirta katalikiška šeima, negimę kūdikiai ir besiblaškantis po pasaulį jaunimas", - sakė prelegentė. Suvažiavimo delegatės, svečiai, kalbėdami apie tikėjimą, maldą pirmiausia minėjo visų Motinų Motiną, Bažnyčios Motiną Švenčiausiąją Mergelę Mariją, Jos Sūnų Jėzų Kristų. O šie metai yra Marijos Apsireiškimo Šiluvoje metai, kas dar labiau paryškina Dievo Motinos Lietuvoje šventumą. Ne vienas kalbėjusiųjų kreipė dėmesį į šeimas, jų tvirtumą ir dorą, ne vien motinos, bet ir tėvo vaidmenį šeimoje. Kažkada prelatas Mykolas Krupavičius sakė, kad kokia motina - tokia valstybė. Galima pridurti, kad valstybės tvirtumas priklauso nuo šeimos tvirtumo. Tai ir dora, tikėjimas, gyvybės išsaugojimas. O motina šeimoje - tai tarsi šventumo angelas. Sesuo Albina Pajarskaitė paguodė, kad Lietuva nėra ant pražūties slenksčio, kaip kai kada ir kai kur teigiama. Daug pavyzdžių rodo, kad mes keliamės, nors ir patiriame sunkumų. Antai Šiaulių draugijos pirmininkė Janina Žigėnienė surinko 5000 parašų dėl gyvybių išsaugojimo negimusiems kūdikiams ir kreipimąsi išsiuntė Seimui. J. Klungevičienė pasidžiaugė Šiaulių vyskupo E. Bartulio dėmesiu katalikėms moterims, jis nuolat domisi, kaip joms sekasi darbuotis dorovingoje veikloje. Šeimoms, ypač daugiavaikėms, reikia didesnės valstybės paramos. Kai kas šia linkme jau daroma. Pavyzdžiui, nuo šio rugsėjo bus duodami nemokami pietūs visiems parengiamųjų ir pradinių klasių mokiniams, nepaisant jų tėvų materialinės padėties. Tiesa, ši parama galėtų būti dar svaresnė, ypač įsigyjant gyvenamąjį būstą, gerinant kreditavimo sąlygas ir kt. Kun. Kęstutis Brilius su nerimu kalbėjo, kad pasaulį užplūsta įvairių technologijų gausa, ir žmogui net asmeniniame gyvenime lieka vis mažiau vietos. Pasikeitusi laiko samprata, įsitvirtina modernios technologijos, jau sukurti robotai, kurie, jei taip galima pasakyti, padeda senelių prieglaudoje prižiūrėti jų gyventojus - vykdo primityvias komandas ir kt. Tie mechanizmai ir toliau tobulinami. Bet robotas niekad neatstos žmogiškojo dėmesio ir šilumos. "Ateina naujoji vergija be vardo ir be sąžinės, kurią valdo nežinia kas", - sakė kunigas. Pasaulyje iš bado kasmet miršta milijonai žmonių, o turtingų šalių valdininkai gauna astronominius atlyginimus. Nors Lietuvoje bado šmėkla dar neklaidžioja, tačiau atotrūkis tarp turtingųjų ir neturtėlių yra itin ženklus. Seimo narė V. Aleknaitė-Abra-mikienė teigė, kad jai kelia nerimą noras Lietuvoje įsteigti Lyčių lygybės institutą. Pasak jos, Europos Sąjunga, atsisakanti krikščioniškų vertybių, darosi vis tolimesnė Robero Sumano ir Konrado Adenauerio sukurtos organizacijos idėjai. Seimo narė V. V. Margevičienė perskaitė savo kolegės Irenos Degutienės pranešimą apie šeimą kaip valstybės ateities garantą.Visų pirma reikia remti darnias, stiprias šeimas, auginančias keletą vaikų - tokia pagrindinė šio pranešimo tezė. Dr. Ramunės Jurkuvienės nuomone, moters veidas šviečia tiek, kiek jame yra motinystės. "Kaip jūs dar išlikot?" - stebisi mumis užsieniečiai. Atsakymas toks: turėjome geras motinas, kurios su savo pienu įskiepijo Dievo meilę ir laisvės troškimą. Dabartinius iššūkius taip pat savo vaikams turėtų padėti atremti motinos. Vaikai turi būti mokomi išminties, valios, gebėjimo atskirti gėrį nuo blogio. Pranešėja linkėjo stiprybės ir motinystės. Įvairių rajonų katalikės moterys dalijosi savo patirtimi, pasakojo apie savo veiklą. Jos rengia šeimoms konferencijas, globoja daugiavaikes šeimas, rengia visuomenei katalikiškas šeimas, keliauja po Lietuvos ir Europos šventoves, rengia parodas, renka parašus už gyvybės ir šeimos išsaugojimą ir t. t. Tad katalikėms, jų globėjams, pagalbininkams rūpi ir kiti gyvenimiški dalykai - kokia jų valdžia, kokį pavyzdį ji rodo visuomenei, ką apskritai ji daro gera žmonėms. Todėl Seimo narys R. Kupčinskas kvietė moteris ateinančiuose Seimo rinkimuose balsuoti ne tik už žinomus politikus, bet ir už katalikiškus žmones, kuriems svarbu tikėjimo tiesos, meilė Dievui ir žmonėms. Ir Kauno miesto meras A. Kučinskas sakė, kad reikia remti tik doras asmenybes, kurioms pirmiausia rūpėtų tautos interesai. Mons. J. Antanavičius prieš kurį laiką buvo nustebintas, kad vienoje Panevėžio mokyklos visa klasė atsisakė lankyti tikybos pamokas. Paaiškėjo, kad tos klasės auklėtojos vyras yra buvęs etatinis sovietinių laikų KGB darbuotojas. Taip praeities šešėliai dar mėgina temdyti jaunimo sąmonę. Tad tėvai to neturėtų leisti, o būti dvasinės doros, tikėjimo pusėje. Kauno miesto Panemunės katalikių moterų draugijos pirmininkė Alė Jurgaitienė papasakojo, kad panemunietės moterys veikė dar prieškaryje, o okupavus Lietuvą ši veikla buvo uždrausta. Draugija atkurta 2003 m. kovo viduryje ir dabar vienija 25 moteris. Be gausių buvusių renginių, panemunietės ketina surengti popietę apie šeimas, jų katalikiškas tradicijas. Arkivyskupo S. Tamkevičiaus nuomone, Katalikių moterų sąjunga neturėtų dėtis su jokiomis partijomis ir nuo jų priklausyti. Ir draugijų vadovės galėtų būti nepartinės moterys. Vėliau suvažiavime skambėjo katalikiškos giesmės, tautinės, patriotinės dainos.
Kaunas
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |