| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Koplytstulpis Kęstaičiuose Kan. teol. lic. Andriejus SABALIAUSKAS
Gegužės 30 dieną Kęstaičiuose (Telšių vyskupija, Alsėdžių parapija) vyko gegužinės pamaldos, kurių metu Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, pašventino Žemaičių Kalvarijos parapijos iniciatyva pastatytą koplytstulpį. Koplytstulpis šioje kankinystės už tikėjimą vietoje buvo pastatytas minint 20-ąsias Žemaičių Kalvarijos bažnyčios paskelbimo Bazilika metines. 1988 m. gegužės 6 dieną popiežius Jonas Paulius II parapijinę Žemaičių Kalvarijos bažnyčią pakėlė į bazilikų rangą. Šią datą minint ir taip pat atsiliepiant į Telšių ganytojo idėją, jog kiekviena Telšių vyskupijos parapija šioje vietoje turėtų pastatyti kryžių ar koplytstulpį ir buvo pastatytas įspūdingas iš ąžuolo išdrožtas koplytstulpis su Jėzaus Nazariečio statula. Šį koplytstulpį išdrožė garsus Žemaitijoje skulptorius, 2008 metais geriausiu Lietuvos kryždir-biu pripažintas Antanas Vaškys. Šis kryždirbys yra apdovanotas Aukso vainiku už senosios kryždirbystės tradicijų Lietuvoje puoselėjimą. Metalinius kryžius koplytstulpiui nukalė garsus Žemaitijos kalvis Artūras Platakis. Į koplytstulpio šventinimą susirinko didelis būrys Žemaičių Kalvarijos parapijiečių. Į Kęstaičius su dviračiais atvažiavo nemažas būrys jaunimo, Žemaičių Kalvarijos Bazilikos didysis sumos choras, vadovaujamas vargoninės Kristinos Kondratavičienės, susirinko tikintieji iš Alsėdžių, Platelių, Plungės, Gintališkės, vietiniai Kęstaičių kaimo gyventojai. Gegužinėse pamaldose taip pat dalyvavo Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovybė bei klierikai. Vyskupui pašventinus koplytstulpį, buvo giedamos gegužinės pamaldos, po kurių Telšių vyskupas susirinkusiesiems papasakojo šios vietovės istoriją ir reikšmę ne tik Žemaičių vyskupystės, bet ir visos Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijoje. Nuo XVIII amžiaus Kęstaičiuose veikė bažnyčia, Rokitų vienuolynas, ligoninė, o vėliau ir kunigų prieglauda. Kęstaičių bažnytėlę ir kunigų invalidų namus caro valdžia nusprendė uždaryti 1886 m. balandžio mėnesį. Caras Aleksandras III pasirašė įsakymą bažnyčią uždaryti. Bažnyčios uždarymo komisija, į Kęstaičius atvažiavusi rugsėjo 24 dieną, Bažnyčią rado pilną žmonių, todėl negalėjo atlikti savo darbo. Žmonės net iš tolimesnių apylinkių ir parapijų rinkosi į Kęstaičių bažnyčią ir dieną naktį saugojo ją. Tų pačių metų lapkričio 19 dieną po ilgai trukusio pasipriešinimo beginklius bažnyčioje budėjusius žmones iš Telšių atjoję kazokai, mušdami, spardydami, bizūnais iki kraujo kapodami ir žiauriai daužydami, išvaikė, dalį gynėjų uždarė į areštinę. Žmonės iki kraujo gynę savo bažnyčią buvo išvyti, Švč. Sakramentas išneštas, bažnyčia, vienuolynas, prieglauda uždaryti ir nugriauti. Šiuo metu bažnyčios vietoje likusi tik medžiais apaugusi aikštelė, kurios viduryje pastatytas kryžius, žymintis bažnyčios didžiojo altoriaus vietą. Baigdamas pasakojimą Telšių vyskupas kvietė visus būti tokiais ištikimais, kaip tie daugiau nei prieš 120 metų bažnyčią ir savo tikėjimą ryžtingai gynę žemaičiai. Po Kęstaičių istorijos pristatymo susirinkusieji sugiedojo Švč. M. Marijos garbei skirtą gegužinę giesmę "Sveika, Marija". Prieš palaiminimą ganytojas išreiškė viltį, kad Alsėdžių ir Žemaičių Kalvarijos parapijos duos impulsą ir kitoms parapijoms šioje tikėjimo gynimo vietoje pastatyti savo atminimo ženklus. Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius ir klebonas nuoširdžiai dėkojo visiems, prisidėjusiems prie šio koplytstulpio pastatymo ir įteikė padėkos raštus koplytstulpio autoriui Antanui Vaškiui, kalviui Artūrui Platakiui, Žemaičių Kalvarijos seniūnui Liudui Griciui, Žemaičių Kalvarijos Bazilikos varpininkei Genutei Lukaitei ir "proč-kelei" Almai Alminienei ir kitiems, savo nuoširdžia pagalba prie šio gražaus ir prasmingo darbo prisi-dėjusiesiems. Po pamaldų visi dalyviai Kęstaičių bažnyčios šventoriaus teritorijoje augančių medžių paunksmė-je vaišinosi ir nuoširdžiai bendravo nuotaikingoje agapėje. Telšių rajonas
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |