|
Laisvoje Lietuvoje šito nesitikėjome
Viešas laiškas gerbiamai žurnalo Ekstra Redaktorei
Minime Lietuvos atgimimo Sąjūdžio 20-metį. Neišblėso iš atminties jo dvasia. Man teko jame dalyvauti nuo pat pradžios: rajono, apylinkės ir visos Lietuvos Sąjūdyje.
Teko dalyvauti kraupiuose Sausio 13-osios įvykiuose. Visą naktį būti su drąsuoliais, budėjusiais prie Seimo rūmų. Būti nežinioje. Okupantas šėtoniškai puolė beginklius žmones prie televizijos bokšto. Lietuvis stovėjo be jokio ginklo -tik su daina, laisvės ilgesiu ir meile tėvynei širdyje.
Prisimenu, kaip budėję prie Seimo rūmų laukė ir čia pasirodant narkotikais apsvaigintų okupanto kareivių. Laukė ir nesitraukė. Budėjo, pasiryžę mirti. Visa tai mačiau savo akimis, nes buvau kartu su jais. Budėjome ir meldėmės. Visi buvome kaip broliai ir seserys, kaip šeima. Visus jungė tėvynės laisvės ilgesys. Tikėjomės, kad atgavę laisvę būsime vieningi, gerbsime vieni kitus. Pavargome nuo trėmimų ir areštų, kankinimų, išniekintų gatvėse partizanų, kratų ir areštų bei nuolatinio sekimo...
Deja! Nesitikėjome to, kas dabar vyksta Lietuvoje. Per televizijos įvairias laidas, spaudą, ypač in-ternetą dažnai stengiamasi supriešinti mūsų tautiečius, skelbiant neteisybę, propaguojant smurtą ir prievartą.
Iš kai kurios žiniasklaidos ir man teko patirti neteisybes. Iš daugelio tų neteisybių paminėtina bent ši. Prieš keletą metų per LNK kanalą buvo rodoma laida "Miestas be kaklaraiščio". Vienoje iš tų laidų rodė Kauno Karmelitų bažnyčios šventorių (tuo metu dirbau šios parapijos klebonu) ir jame sukrautą didžiulę krūvą senos stogo skardos. Ji buvo nuimta keičiant bažnyčios stogą. Darbas jau buvo baigtas - stogas naujai perdengtas. Laidos vedėjas komentuoja: "Bažnyčios stogas kiauras ir nežinia kada bus perdengtas". Taip buvo sakoma mano adresu. Šią laidą turiu įsirašęs į vaizdo juostą. Kiek šiame komentare žmoniškumo ir teisingumo, yra aišku. Panašių dalykų būna apstu. To nesitikėjome nepriklausomoje Lietuvoje.
Jūsų žurnale "Ekstra" (2008 05 19-25, Nr. 19 (491)) perskaičiau straipsnį "Bažnyčios turto mįslės". Vardan tiesos privalau išsakyti ir savo nuomonę. Skaudu, kad save giriantis žurnalas nerašo visos tiesos. Pusė tiesos nėra tiesa. Straipsnio autorės Audrės Skrėbalienės nuostata rašyti vos pusę tiesos, manau, yra sąmoningas skaitytojų, nežinančių tikros tiesos, klaidinimas, nustatymas prieš Katalikų Bažnyčią. Štai kokia Bažnyčia turtinga ir dar renka aukas! Atseit, Bažnyčiai rūpi tik pinigai. Manau, kad šio straipsnio autorė rinkdama medžiagą teiravosi ir apie minimų pajamų panaudojimą. Bet apie tai neužsiminta nė puse žodžio.
Garbingas žmogus turėtų rašyti tik tiesą. O tiesa yra tokia: minimi pastatai yra Bažnyčios nuosavybė. Teisėta nuosavybė. Teisėtai atgauta ir teisėtai, pagal Valstybės įstatymus naudojama.
Ar straipsnio autorė teisingai išvardina Bažnyčios turimus pastatus ir jų vertę, nesiimu komentuoti, tačiau kodėl ji tarsi tyčia nemini, kad gautos už nuomą pajamos yra skiriamos Bažnyčiai ir Lietuvos žmonėms. Juk tikintieji ir vargstantieji yra Lietuvos piliečiai. Kodėl straipsnio autorė nepaminėjo nė vieno iš šių pajamų finansuotų darbų?
Vilniaus Arkivyskupijos Kurija už pastatų nuomą gautomis pajamomis finansavo ir finansuoja šiuos darbus ir veiklos centrus: 1. Naujos bažnyčios Ignalinoje statybą. Tikinčiųjų aukos - tik dalis visų išlaidų. Didžiąją išlaidų dalį finansavo Kurija; 2. Naujos koplyčios Vilniaus Pilaitės mikrorajone statybą ir naujos bažnyčios šiame mikrorajone projektavimą; 3. Statybą ir Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos išlaikymą. Lėšų, gaunamų iš trijų vyskupijų, neužtenka. Didelę dalį padengia Kurija. Kunigų seminarijos tikslas - per kunigus tarnauti Lietuvai, jos žmonėms; 4. Laterano rūmų remontą ir išlaikymą; 5. Viršuliškėse palaimintojo J. Matulaičio bažnyčios statybą; 6. Grigiškių koplyčios statybą; 7. Rekolekcijų namų Trina-polyje remontą ir įrengimą; 8. Pabradės bažnyčios statybą; 9. Gailestingumo namų įrengimą prie geležinkelio stoties; 10. Apie 500 vargingų žmonių pamaitinimą "Beta-nija" valgykloje. Ar tai ne rūpestis žmonėmis? Ir taip kiekvieną dieną nuo 1993 metų. 11. Visiems Vilniaus arkivyskupijos kunigams, sulaukusiems 70 metų amžiaus, kas mėnesį mokamą pašalpą; 12. Šeimos, katechetikos, sielovados, jaunimo centrų pastatų ir juose dirbančiųjų išlaikymą. Ar ne Lietuvai tarnaujama, kad šeimos būtų tvirtos ir laimingos, o žmonės kilnūs savo dvasia? 13. Pačios Kurijos ir jos personalo išlaikymą. 14. Teikiamą paramą parapijoms; 15. Turimų pastatų išlaikymą, remontą ir priežiūrą. O kur dar papildomos išlaidos, susijusios su Bažnyčios veikla ir reikalais?
Apie tai straipsnio autorė nė neužsiminė. Priminė prie Gaveikė-nų malūno Dalgėdų statomą medinį namą. Kokius namus turi Neringoje ir kitose kurortinėse vietose turtuoliai? Jiems galima. Kitiems nevalia turėti ir paprasto medinio namo.
Labai skaudina pirmame šio žurnalo viršelyje sukarikatūrinta Jo Eminencijos kardinolo nuotrauka. Argi jis taip atsistojęs šventino šioje gatvėje esančius namus? Nuotraukos autorius taip pasityčiojo ne tik iš Jo Eminencijos kardinolo, bet pažemino Katalikų Bažnyčią ir tikinčiuosius. Sakoma, kas negerbia kito, pats nevertas pagarbos.
Labai gaila ir skaudu, kad nepriklausomoje Lietuvoje tiek daug skaudžių dalykų. Žiniasklaida pašaukta skleisti tiesą, ugdyti žmonių dvasią. Nelaimė tautai, kai Žiniasklaida paneigia teisingumo reikalavimą - rašyti visą tiesą, gerbti kiekvieno žmogaus orumą ir jo nežeminti, nemeluoti, neklaidinti visuomenės.
Kad laisvoje Lietuvoje nebus paisoma tiesos ir teisingumo, nesitikėjome... Deja, taip yra. O tiesa ir teisingumas - tvirtos valstybės pamatai. Tiesa yra būtina. Išganytojas Jėzus Kristus prieš savo kančią meldėsi: "Pašventink juos tiesa. Tavo žodis yra tiesa" (Jn 17,17).
Turint mintyje minimą straipsnį ir kitus kai kurioje žiniasklaido-je spausdinamus šmeižikiškus straipsnius, per televiziją propaguojamą smurtą ir prievartą, taip pat susidariusią tautoje neteisingumo ir supriešinimo atmosferą, tiek daug paliekančių tėvynę, prisiminus Sąjūdžio laikų dvasią, širdį suspaudžia skausmas - šito nesitikėjome laisvoje Lietuvoje! Kai tokia padėtis, iškyla egzistencinis klausimas - ar išliks Lietuva?
Sakoma, jei moteris kilni, ji giliau viską jaučia ir labiau gerbia tiesą. Tikiuosi, kad šį mano viešą laišką išspausdinsite savo žurnale vardan tiesos ir teisingumo.
Su pagarba kun. Algimantas KEINA
Uliūnai, Panevėžio rajonas
© 2008 XXI amžius
|