Niekada
nepasiduoti
Kazį Pabedinską prisimenant
Audronė V. ŠKIUDAITĖ
|
Kazys Pabedinskas (1904-1998)
|
Jau dešimt metų Kazys Pabedinskas (1904-1998), ateitininkas, krikščionis
demokratas, inžinierius, verslininkas, nebevaikšto šia
žeme, bet jo įminti pėdsakai dar tebėra ryškūs.
Jis, buvęs Plungės linų fabriko
savininkas, valdybos pirmininkas ir
direktorius, Plungės savivaldybės tarybos narys dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, vienas iš Plungės gyvenimo ir buities modernin-tojų, tebėra
Plungės garbės piliečių sąraše ir
čia jis prisimenamas įvairiausiomis
progomis. Kazimieras Pabedinskas yra
išleidęs prisiminimų knygą Nuo Plungės iki Maroko", kurią skaitome šiandien ir kurią
skaitys ir ateinančios kartos, nes tai
gyvas liudijimas apie ilgą Lietuvos
istorijos periodą ir talentingą Nepriklausomos
Lietuvos asmenybę, kokių tūkstančius
sunaikino arba sužlugdė okupacija.
Šių eilučių autorei teko laimė pažinoti Kazimierą Pabedinską. Ir tai atsitiko tuomet, kai jis 1996 metais grįžo gyventi į Lietuvą. Tas faktas Lietuvos lietuvius sukrėtė pačia geriausia prasme - įsivaizduokit, amerikonas, kuris ramiai ir užtikrintai gali leisti dienas turtingoje Amerikoje, grįžta į besikuriančią, besipešančią, dažnai nemokšiškai
tvarkomą tėvynę. Ir svarbiausia, čia jis jaučiasi
laimingas, jis ramino mus, kad viskas bus gerai,
kad į gyvenimą reikia žiūrėti su perspektyva. K.
Pabedinskas rengėsi rašyti dar vieną knygą, deja, gyvenimo
juostelė netikėtai, nelaiku (nors jam jau
buvo 95-ti) nutrūko, nors planavo
dar daug darbų.
Štai koks moralas iškyla galvojant apie Kazį Pabedinską: niekada nepasiduoti. Gal tai ne visų jėgoms, bet K. Pabedinsko gyvenimas sako, kad bet
kuriuo atveju reikia laikytis. Kazys, šeimoje gimęs
17-uoju vaiku (jo tėviškė - Panevėžio apskrityje, Naujamiesčio valsčiuje, kur palaidoti ir jo palaikai), gyvenimo mokyklą
pradėjęs namie, Panevėžyje baigęs gimnaziją, o Kaune studijavo inžineriją
Vytauto Didžiojo universitete, Grenoblio universitete tapo elektros inžinierium, po to labai
greitai užkopė į Lietuvos verslininkų olimpą - tapo
stambiu ir perspektyviu fabrikantu. Prasidėjus sovietinei, po to fašistinei okupacijoms
jis neteko turtų ir likimo išvejamas iš gimtinės. Bet
jis niekur neprapuolė. Jo gajumas buvo neeilinis: kai kiti tautiečiai, jo likimo broliai savo karjerą" Vakaruose pradėjo ir dažnai baigė fabriko
darbininkais, jis Maroke dirbo pagal specialybę ir ten pritaikė savo kitą specialybę - tekstilės inžinieriaus, tapo
fabriko direktoriumi. Žmonai Bronei Kučinskytei-Pabe-dinskienei netiko Maroko klimatas, todėl šeima
turėjo keltis dar kartą ir ieškoti naujo prieglobsčio.
Pasirinko JAV. Čia iš naujo kabinosi į gyvenimą, nors jau buvo solidaus amžiaus, ir dirbo
keliolika metų jau būdamas pensininkas.
Kadangi gyvenimas negailestingai teka ir į užmarštį nusineša įvykius, žmones ir
faktus, trumpai priminsiu apie Kazio Pabedinsko
veiklą. 1998 metais tuometinis Ateitininkų sendraugių
sąjungos pirmininkas Vincentas Rastinis nekrologe rašė: Šviesios atminties Kazimieras
Pabedinskas, išsilavinęs inteligentas, domėjosi menu,
fotografija, sportu, mėgo keliones, propagavo sveiką gyvenimo būdą. Buvo garbinga ir
pareiginga asmenybė, sąmoningas, nuoširdžiai
tikintis, praktikuojantis katalikas. 1915 metais, būdamas 11 metų berniukas,
tapo ateitininku ir liko šiame judėjime
iki gyvenimo pabaigos -83-jus metus.
1989 metais, atsikūrus
ateitininkams, po kurio laiko buvo
išrinktas Ateitininkų sendraugių
sąjungos centro valdybos garbės pirmininku. Aktyvus krikščionių demokratų partijos narys išeivijoje, 1958 metų JAV
lietuvių krikščionių demokratų sąjungos centro komiteto narys. Grįžęs į Lietuvą įsijungė į Lietuvos
krikščionių demokratų partiją, buvo jos tarybos
narys, rėmė krikščionių demokratų laikraštį Apžvalga". Nuo 1919 metų -Šaulių sąjungos narys, o 1922-1923 metais - Panevėžio šaulių būrio vadas,
1920 metais dalyvavo ir kovėsi Nepriklausomybės karo fronte prieš lenkus. Buvo plunksnos darbininkas, rašė straipsnius į XX amžiaus" dienraštį, Naująją Romuvą", Tautos ūkį", 1988
metais išleido atsiminimų knygą Nuo Plungės
iki Maroko", knygą apie Studentų
ateitininkų korporaciją Kęstutis"
ir pan.
Kazio Pabedinsko darbus tęsia jo sūnus Jonas Pabedinskas, vadybininkas,
krikščionių demokratų išeivijoje veikėjas, Tautos fondo
tarybos narys, XXI amžiaus" politikos priedo Atodangos"
leidimo iniciatorius ir rėmėjas. (Kitas sūnus - Leonas Pabedinskas, g. Plungėje 1931 m., Prancūzijoje baigęs mokslus - gabus
architektas ir dailininkas, savo paveikslų padovanojęs
Žemaičių dailės muziejui Plungėje - mirė 2002 metais JAV).
© 2008 XXI amžius
|