Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Memuarai
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kardinolo Tarcizijaus Bertonės vizitas Baltarusijoje

Mindaugas BUIKA

Arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius ir kardinolas Tardzijus Bertonė aptarta vizito rezultatus

Aleksandras Lukašenka gerinasiVatikanui

Vatikano valstybės sekre­toriaus kardinolo Tarcizijaus Bertonės vizitas Baltarusijo­je laikomas svarbia Švento­jo Sosto pastanga stiprinti Katalikų Bažnyčios padėtį pokomunistinėje šalyje, kur jai veikti politinės sąlygos la­bai sudėtingos. Baltarusiją valdo nedemokratinis prezi­dento A. Lukašenkos reži­mas, kartais įvardijamas „paskutine diktatūra Euro­poje". Nuo 1992 metų Bal­tarusijoje veikiantis (ir 2002-aisiais atnaujintas) religinių bendruomenių veiklą regu­liuojantis įstatymas tarptau­tinių ekspertų vertinamas, kaip vienas labiausiai repre­sinių mūsų žemyne.

Valdžia sąmoningai ignoruoja mokslininkų rekomendacijas

Akademikas Antanas Kudzys mano, jog valdžia sąmoningai ignoruoja mokslininkų rekomendacijas Autoriaus nuotrauka

Interviu imti iš akademiko Antano Kudzio - didžiausias malonu­mas. Seniai buvau turėjęs tokį atvirą, drąsų, konkretų pašnekovą. Dės­tydamas savo politines, kultūrines, dvasines nuostatas „XXI amžiui", akademikas A. Kudzys nė sykio neužsiminė, esą galbūt kai kurių pa­vardžių, faktų ar situacijų nereikėtų skelbti laikraštyje, esą galbūt kai kuriuos momentus derėtų sušvelninti, padailinti. Šnekėdamasis su aka­demiku A. Kudziu buvau maloniai nustebintas, kai šis, garbaus am­žiaus sulaukęs mokslininkas, visą gyvenimą gilinęsis į tikimybių te­orijos paslaptis, kategoriškai paprašydavo: „šį faktą būtinai paminėk, šią pavardę būtinai įrašyk". Akademikas A. Kudzys nė sykio neištarė žodžių „galbūt nereikia, galbūt per aštru". Nors iš anksto buvome su­tarę, esą kalbėsimės tik apie politiką, atominę elektrinę, universitetus bei niekam tikusius premjerus, pokalbį netikėtai pradėjome nuo ... krepšinio. Mat akademikas A. Kudzys 1949-1955 - aisiais metais la­bai intensyviai žaidė krepšinį, buvo net Kauno „Žalgirio" ir Lietuvos krepšinio rinktinės narys. Krepšiniu jis domisi visą savo gyvenimą, tačiau rungtynių žiūrėti į sporto sales neina jau seniai. Kodėl?

Bažnyčios ir kultūros vienovė, arba Klojimo teatrai Aukštaičių žemėje

Darius PECKUS.

teatrologijos magistras

Tarp žiūrovų - Seimo narys Edmundas Pupinis ir Tauragnų klebonas kun. Bronius Šlapelis

Lietuvos teatrinei kultūrai Katalikų Bažnyčios vadovai ir eiliniai darbininkai - kunigai daug davė remdami ir ugdyda­mi klojiminio teatro veiklą nuo XIX a. iki pat šių dienų. Klai­pėdos universiteto docentas dr. Petras Bielskis savo knygo­je „Lietuvos klojimo teatras" (1999), tyrinėdamas lietuvių kaimiškojo teatro genezę ir Katalikų Bažnyčios vaidmenį tai daro net trijuose skyriuose. „Lietuvybė kaip pagrindinė vertybinė kategorija nulemia ir mūsų Katalikų Bažnyčios ide­ologiją bei veiklos formas. Lie­tuvos Katalikų Bažnyčia tuo ir savita, kad krikščionybės idė­jas praturtino lietuvių tautine patirtimi", - rašoma knygoje (p. 118). Vilniaus jėzuitų aka­demija davė teatrui drama­turgų mokyklą, kuri plito ir įsi­tvirtino Lietuvos bažnytinio teatro dėka. Kultūros mitu virto Panemunėlio klebono kun. Jono Katelės gyvenimas. Jis slapta mokė savo parapiją lietuviško rašto ir visą spaudos draudimo laikmetį išlaikė slaptą klojimo teatrą, kuriam pjeses rašė pats Vaižgantas. Pirmosios nepriklausomybės laikais kiekviena parapija tu­rėjo savą kluono teatrą, kur vaidinimai vykdavo metinių atlaidų metu.

Lvove svarstyti religijų klausimai

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

Lvovo Religijų istorijos muziejaus XVIII tarptautinė-mokslinė konferencija. Konferencijos dalyvius sveikina prof. Jaroslavas Daškevičius (dešinėje). Iš kairės: prof. Anatolijus Kolodnyj, Romanas Kurašas, dr. Aldona asiliauskienė, Zorjana Bilyk, dr. Tarasas Batenko ir prof. Jaroslavas Daškevičius

Gegužės 12-15 dienomis Ukrainoje, Lvovo Religijų istorijos muziejuje, vyko XVIII tarptau­tinė konferencija „Religijų istorija Ukrainoje", į kurią, skaityti pranešimą, buvo pakviesta ir šio straipsnio autorė.

Lvovo Religijų istorijos muziejus įsikū­ręs buvusiame dominikonų vienuolyne, ku­ris statytas XIV-XVII a., o pati bažnyčia perstatyta 1749 metais. Šios, dominikonams priklausiusios bažnyčios bei vienuolyno, kaip ir daugelio kitų vienuolynų likimas, so­vietų okupuotose teritorijose buvo panašus - jie uždaryti.

Adolfas Damušis: nuo laisvės kovotojo iki visuomeninko

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

Adolfas Damušis Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Šįmet minime 100-ąsias prof. Adolfo Damušio (1908 06 16 - 2003 02 27) gimimo Žemei, o taip pat ir 5-ąsias gimimo Dangui metines. Šios neeilinės Lietuvai asmenybės pager­bimui jau surengti trys renginiai (du Kaune ir vienas Vilniuje), kuriuose gvildenta plačiašakė profesoriaus veikla, prisiliesta priė jo bei jo žmo­nos p. Jadvygos - unikalaus šeimos dueto - dvasingų asmenybių. Nors jau penkeri metai nebeturime Adol­fo Damušio, o renginyje p. Jadvygą atstovavo dukra Gintė Damušytė, ta­čiau jautėme - profesorius Adolfas šalia mūsų, klauso mūsų kalbų, žvel­gia švelnia, geranoriška šypsena ir, kaip visada, pagarbiai su meile bei dėkingumu žvelgia į ponią Jadvygą ir į mus...

Juozo Ereto nuopelnai Lietuvai

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

Juozas Eretas svečiuose pas Bendorius. 1964 m. gruodžio 26 diena

Juozas Eretas (1896 10 18 - 1984 03 13) - iškilus Lietuvos ir Šveicarijos mokslinin­kas, filosofijos mokslų daktaras (1918), Vy­tauto Didžiojo universiteto profesorius (1922-1940), vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigėjų (1922), išrink­tas jos akademiku (1936), vėliau - garbės nariu (1979), literatūros istorikas ir peda­gogas, publicistas, Lietuvių rašytojų sąjun­gos (JAV) garbės narys (1970), visuome­nės veikėjas, Lietuvos kariuomenės sava­noris (1920), Lietuvos telegramų agentū­ros (ELTA) steigėjas (1920).