Bažnyčios ir kultūros vienovė, arba Klojimo teatrai Aukštaičių žemėje
Darius PECKUS.
teatrologijos magistras
|
Tarp žiūrovų - Seimo narys Edmundas
Pupinis ir Tauragnų klebonas
kun. Bronius Šlapelis
|
Lietuvos teatrinei kultūrai Katalikų Bažnyčios vadovai ir eiliniai darbininkai - kunigai daug davė remdami ir ugdydami klojiminio teatro veiklą nuo XIX a. iki pat šių dienų. Klaipėdos universiteto docentas dr. Petras Bielskis savo knygoje Lietuvos klojimo teatras" (1999), tyrinėdamas lietuvių kaimiškojo teatro genezę ir Katalikų Bažnyčios vaidmenį tai daro net trijuose skyriuose. Lietuvybė kaip pagrindinė vertybinė kategorija nulemia ir mūsų Katalikų Bažnyčios ideologiją bei veiklos formas. Lietuvos Katalikų Bažnyčia tuo ir savita, kad krikščionybės idėjas praturtino lietuvių tautine patirtimi", - rašoma knygoje (p. 118). Vilniaus jėzuitų akademija davė teatrui dramaturgų mokyklą, kuri plito ir įsitvirtino Lietuvos bažnytinio teatro dėka. Kultūros mitu virto Panemunėlio klebono kun. Jono Katelės gyvenimas. Jis slapta mokė savo parapiją lietuviško rašto ir visą spaudos draudimo laikmetį išlaikė slaptą klojimo teatrą, kuriam pjeses rašė pats Vaižgantas. Pirmosios nepriklausomybės laikais kiekviena parapija turėjo savą kluono teatrą, kur vaidinimai vykdavo metinių atlaidų metu.
|