Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Memuarai
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Apie Zarasų lietuvių atgimimą

Jonas PETRONIS

Svečiai bibliotekai atvežė dovanų - knygų, kurias įteikia Šatrijos Raganos bendrijos pirmininkė, literatūrologė Brigita Speičytė

Paminklas Zarasų krašto šviesuoliui Dominykui Bukontui

Zarasų viešoji biblioteka pakvietė zarasiškius į literatūros ir muzikinį renginį „Lietuvių atgimimas tarp Žemaitijos ir Lietuvos: Šatrijos Ragana ir Vaižgantas". Šatrijos Raganos bendrija ir biblioteka surengė tikrą šventę. Jau renginio pradžioje Šatrijos Raganos bendrijos pirmininkė, literatūrologė Brigita Speičytė pranešė, kad kalbėsime ne tik apie Žemaitiją, kuri išugdė tokius žinomus lietuvių literatūros klasikus, bet ir apie Zarasus. Kad ir kaip būtų keista, bet Zarasai glaudžiai susijęs su šių klasikų vardais, tiksliau su gydytoju Dominyku Bukontu, kuris brangus kiekvienam zarasiškiui. D. Bukonto, gimusio Mažeikių krašte, atminimą saugo Zarasų krašto žmonės. 1900 metais jis atvyko į Dusetas ir dirbo čia gydytoju. 1904 metais jis buvo Rusijos kariuomenės gydytojas. 1906 metais išėjo į atsargą ir įsikūrė Zarasuose. Čia vadovavo ligoninei, kovojo su dėmėtosios šiltinės epidemija, ja užsikrėtęs 1919 metais numirė. Gydytojas antropologas Dominykas Bukontas palaidotas Zarasuose, miesto aikštėje. 1993 metais jam pastatytas paminklas.

Likimas taip lėmė, kad Dominykui teko laimė bendrauti su šiais literatūros klasikais. Vieni iš kitų jie sėmėsi gerumo, gyvenimo džiaugs­mo, prasmės. Dominyko brolis Ka­zimieras buvo kunigas. Vėlų 1904 metų rudenį į tuometinės Mažeikių apskrities Užventį, kur tada gyve­no Marijos Pečkauskaitės šeima, atvyko jaunas vikaras Kazimieras Bukontas. Pečkauskų ir Bukontų šeimos jau seniai bendravo, o kai Bukontų Kazimieras atvyko į Už­ventį, senoji bičiulystė vėl buvo at­naujinta. Vikaras kun. K. Bukontas supažindino Pečkauskaitę su Tumu. Šatrijos Raganai tai buvo tarsi at­radimas. Ji pradėjo spausdinti savo kūrybą „Tėvynės sarge", „Viltyje", „Vilniaus žiniose", „Draugijoje" ir kitoje katalikų spaudoje. Nepri­klausomybės metais rašytojos kūri­niai pasirodė „Lietuvos mokyklo­je", „Skaitymuose", „Moteryje". Ypač daug jos kūrinių buvo spaus­dinama „Naujojoje Vaidilutėje". Tada su Šatrijos Ragana ir Juozu Tumu - Vaižgantu susipažino ir Do­minykas Bukontas. Šatrijos Raga­na parašė apysaką „Viktutė". Jos prototipas - gydytojas Dominykas, be galo geras, stropus, kruopštus, dvelkiantis meile žmonėms ir gyve­nimui.

Renginio metu svečiai pasako­jo, kad, Zarasuose pirmiausia ap­silankė prie paminklo D. Bukon­tui. Visi prisiminė, koks jautrus, kil­nus ir didelis patriotas jis buvo.

Renginyje apie literatūros kori­fėjus kalbėjo Vilniaus universiteto docentas Regimantas Tamošaitis, menotyrininkas Gediminas Mike-laitis iš Vilniaus dailės muziejaus, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas.

Profesorė Viktorija Daujotytė-Pakerienė prisiminė jau senoką atsitikimą. Zarasų rajono Bileišių kaime, kuris yra netoli Dusetų, su­sitiko su devyniasdešimtmete mo­čiute Veronika Lingiene, kuri pa­pasakojo istoriją, sukrėtusią iki širdies gelmių. Veronikai buvo aš­tuoneri metai, kai gimdė jos ma­ma. Gimdymas komplikavosi ir prireikė mediko pagalbos. Atsku­bėjo jaunas, gražus gydytojas Do­minykas Bukontas. Švelnios jo rankos, jautri širdis padarė ste­buklą - išplėšė iš mirties gniauž­tų mamą ir išgelbėjo broliukui gy­vybę. Šeima nežinojo, kaip atsidė­koti gydytojui. Jis pasakė, kad nie­ko nereikia, tik paprašė, kad ber­niuką pavadintu Dominyku. Taip ir padarė. Bėgo dešimtmečiai, o broliukas priminė šį gydytojo poelgį. Mirė gydytojas, palaidojo ir brolį Dominyką, bet šviesus pri­siminimas apie jį liko.

Aktorė Jūratė Vilūnaitė skaitė klasikų kūrinius. Išsamiems apmąs­tymams nuteikė muzikos klasikų kūriniai, kuriuos smuiku griežė Dai­nius Puodžiukas, dainavo Mantas Makrickas.

Už turiningą vakarą svečiams dėkojo Zarasų viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė, direk­torės pavaduotoja Jolanta Lemen-tauskienė. Renginį parėmė Lietu­vos tūkstantmečio minėjimo direk­cija prie Lietuvos Respublikos Pre­zidento kanceliarijos.

Autoriaus nuotraukos

© 2008 „XXI amžius“