Atnaujintas 2008 m. liepos 9 d.
Nr. 52
(1645)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Mongolija:
nesėkmingas
revoliucijos
scenarijus

Vėl į šviesų rytojų...

Pasirinkime,
kuo tikėti

Bronius Žymantas -
karys ir menininkas

Kalinio T-83
atsiminimai

Gyvenimo vingiuose

Grąžinti Dievą Europai

Mindaugas BUIKA

Europos vyskupų konferencijų
tarybos (CCEE) generalinis
sekretorius monsinjoras
Aldas Džiordanas

Visuomenė nebėrakrikščioniška

s jau darosi aišku, kad mes, europiečiai, tampame nekrikščioniška visuomene, tačiau ir tokioje situacijoje išlieka „didelė galimybė skelbti krikščionišką požiūrį", - konstatuoja po susitikimo publikuotame komunikate Europos nacionalinių katalikų vyskupų konferencijų generaliniai sekretoriai. Oficialų tarptautinį Katalikų Bažnyčios atstovų dokumentą - minėtą komunikatą - birželio 30 dieną pasirašė Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) generalinis sekretorius monsinjoras Aldas Džiordanas. Pripažinimą, kad Europos visuomenė „daugiau nebėra krikščioniška" bažnytiniame dokumente galima pastebėti ko gero pirmą kartą. Žinoma, kalbama ne apie statistinius duomenis, nes dauguma Europos gyventojų yra pakrikštyti, o apie realų tikėjimo išpažinimą ir jo praktikavimą kasdienybėje.


Ar daug Lietuvos kariuomenėje patikimų generolų?

Atsargos kapitonas Stanislovas
Guščius, tvirtina, jog Lietuvos
kariuomene šiandien sąmoningai
žlugdoma
Autoriaus nuotrauka

Lietuvos ginkluotosiose pajėgose Stanislovas Guščius tarnauti pradėjo nuo pat pirmųjų kariuomenės atkūrimo dienų. Mūsų kariuo­menei jis atidavė 17 metų. 2007 metų pabaigoje jis išleistas į atsargą. Todėl šiandien galįs atviriau, išsamiau, konkrečiau papasakoti, ką žinąs apie tikrąją padėtį mūsų ginkluotosiose pajėgose. Savanoris -kūrėjas, atsargos kapitonas S. Guščius tvirtina, jog mūsų kariuome­nė nūnai sąmoningai silpninama ir griaunama. Gal šie atsargos ka­pitono žodžiai ir keistokai skamba? Vis dėlto atidžiai įsiklausykime į atsargos kapitono S. Guščiaus argumentus. Juolab kad šio interviu „XXI amžius" laukė daugiau kaip pusę metų. 2007-ųjų viduryje atsi­tiktinai Vilniuje sutiktas kapitonas S. Guščius tvirtino norįs pasida­linti savo abejonėmis dėl šviesios Lietuvos kariuomenės ateities ir perspektyvų. Tačiau tvirtino norįs ramiai sulaukti karinės pensijos, kad įsiutusi Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė su juo gali susidoroti teisinėmis priemonėmis - į atsargą išleisti „anksčiau laiko", be jokios pensijos arba su žymiai sumažinta pensi­ja, iš kurios nebūtų galima pragyventi. 2007-ųjų viduryje S. Guščius pažadėjo duoti interviu, vos tik sulauks pensijos. Duoto žodžio kapi­tonas S. Guščius laikėsi. Vos tik išėjęs į atsargą sutiko atsakyti į vi­sus „XXI amžiaus" klausimus. Su atsargos kapitonu Stanislovu GUŠ-ČIUMI kalbasi „XXI amžiaus" žurnalistas Gintaras VISOCKAS.


Meile tėvynei paženklintas

Algimantas ZOLUBAS

Tremtinių choras Maišiagalos
lenkiškoje mokykloje
Vasario 16-osios minėjime

Vilniuje, Lazdynuose, veikia entuziastų grupelė, kuri rūpinasi Vilnijos mokyklomis, organizuoja renginius, puoselėdami kultūrines, nacionalines ir moralines vertybes šiose mokyklose. Išgirdės, kad birželio 8-ąją Sudervės bažnyčioje vyks koncertas, kalbėjausi su pedagoge, aktyvia visuomenininke Salomėja Maceikiene. Ji su savo pagalbininkais - Povilu Dirse ir Evaldu Maceika pasikvietė Dailės akademijos studentų chorą, jo vadovus - Arvydą Adamonį ir Astą Rauduvaitę atvykti į Sudervę. Taip pat susitarė su bažnyčios klebonu kun. Stanislavu Matiukevič, kuris pasidžiaugė, kad žymus choras dalyvaus jo pamaldose.


Lietuvos vardo tūkstantmečiui

Ignas Domeika - 1831 metų sukilimo dalyvis, mokslininkas, Čilės universiteto rektorius

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Ignas Domeika pasižymėjo ne tik Lietuvos
visuomeniniame gyvenime, bet ir tolimos
Pietų Amerikos šalies Čilės gyvenime kaip
mokslininkas, tyrinėtojas, publicistas

Lietuvos istorijoje buvo daug asmenybių, pa­sižymėjusių ir kitų kraštų gyvenime: T. Kosciuška, J. Basanavičius, J. Greimas. Taip susiklostė, kad ir Ignas Domeika pasižymėjo ne tik Lietuvos visuomeniniame gyvenime, bet ir tolimos Pietų Amerikos šalies Čilės gyvenime kaip mokslininkas, tyrinėtojas, publicistas.

Ignas Domeika gimė 1802 metų liepos 31 dieną Nedzviadkoje, Naugarduko apskrityje (dabartinės Baltarusijos teritorija), lietuvių bajorų šeimoje. Igno tėvas Ipolitas Domeika buvo Naugarduko teismo pirmininkas. 1812 metais Ignas ėmė mokytis Pijorų mokykloje, 1816 metais įstojo j Vilniaus universitetą. 1819 metų lapkritį I.Domeika įstojo į slaptą Filomatų draugiją. Ši draugija jungė jaunus žmones, siekusius atkurti Lietuvos ir Lenkijos valstybę, išsivaduoti iš Rusijos im­perijos jungo. Po pusmečio, 1820 metų gegužės 5 dieną, tapo tikruoju draugijos nariu. Filomatai susirinkę skaitydavo literatūrą, pa­laikė ryšius su Lenkijoje veikusių slaptųjų draugijų nariais. Aktyvus Filomatų veikėjas Tomas Žanas įkūrė dar vieną slaptą bendriją - Filaretų draugiją. 1822 metais Domeika baigė mokslus Vilniaus universitete, įgijo Filosofijos magistro laipsnį matematikos srityje. Po to dar kurį laiką lankydavosi universitete, klausė garsių filosofų, istorikų ir mate­matikų paskaitų.


Jėzuitų provincijos 400-mečiui

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Šv. Ignacas Lojola ir šv. Pranciškus
Ksaveras XVIII a. nežinomas dailininkas

1608 metų vasariokovo mėnesiais posėdžiavusi Jėzaus Draugijos Generalinė kongregacija paskelbė savanorišką Lietuvos provinciją. Tai įvyko praėjus vos 68 metams nuo šv. Ignaco Lojolos įsteigtos vienuolijos. Į Vilnių jėzuitus pakvietė vyskupas Valerijonas Protasevičius 1569 metų rudenį. Atvykę čia jėzuitai stengėsi pateisinti vyskupo viltis: po metų įsteigė kolegiją - pirmąją gimnazijos lygio mokyklą Lietuvoje. 1579 metais ši kolegija išaugo į Vilniaus akademiją - universitetą. Taigi jėzuitų dėka savo tėvynėje turime vieną seniausių universitetų Europoje.


Nudžiugino „Zalvynė“

Jonas PETRONIS

Jaunosios kanklininkės

ZZarasų rajono kultūros centro etnografė Rima Vitaitė, kiti kultūros darbuotojai, mokytojai stengia­si, kad vaikai, jaunimas mokėtų savo protėvių dainas, šokius, papročius. Nuolat vyksta daug folkloro švenčių. Viena iš jų - respublikinis vaikų ir jaunimo festivalis „Zalvynė". Jis vyko Zarasuose.

„Zalvynė" - sėliškojo krašto projektas, į jo renginius susirinko jaunieji folkloro puoselėtojai iš įvai­rių kraštų jau penktą kartą. Pava­dinimas sėliškas, nuo paplitusių hidronimų - Zalvas, Zalvė, Zalvelė, latviškos upelės Zalvite, kas reiškia žalsvą, žalią.


Apie Zarasų lietuvių atgimimą

Jonas PETRONIS

Svečiai bibliotekai atvežė dovanų -
knygų, kurias įteikia Šatrijos
Raganos bendrijos pirmininkė,
literatūrologė Brigita Speičytė

Zarasų viešoji biblioteka pakvietė zarasiškius į literatūros ir muzikinį renginį „Lietuvių atgimimas tarp Žemaitijos ir Lietuvos: Šatrijos Ragana ir Vaižgantas". Šatrijos Raganos bendrija ir biblioteka surengė tikrą šventę. Jau renginio pradžioje Šatrijos Raganos bendrijos pirmininkė, literatūrologė Brigita Speičytė pranešė, kad kalbėsime ne tik apie Žemaitiją, kuri išugdė tokius žinomus lietuvių literatūros klasikus, bet ir apie Zarasus. Kad ir kaip būtų keista, bet Zarasai glaudžiai susijęs su šių klasikų vardais, tiksliau su gydytoju Dominyku Bukontu, kuris brangus kiekvienam zarasiškiui. D. Bukonto, gimusio Mažeikių krašte, atminimą saugo Zarasų krašto žmonės. 1900 metais jis atvyko į Dusetas ir dirbo čia gydytoju. 1904 metais jis buvo Rusijos kariuomenės gydytojas. 1906 metais išėjo į atsargą ir įsikūrė Zarasuose. Čia vadovavo ligoninei, kovojo su dėmėtosios šiltinės epidemija, ja užsikrėtęs 1919 metais numirė. Gydytojas antropologas Dominykas Bukontas palaidotas Zarasuose, miesto aikštėje. 1993 metais jam pastatytas paminklas.


Pirmasis sugrįžimas

Bronius VERTELKA

Bronius Bružas ir Joana Danutė
Plikionytė-Bružienė parodos atidaryme

Vilnietė menininkė Joana Danutė Plikionytė-Bružienė per jos parodos „Retro" atidarymą birželio 19-ąją Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje paklausta, kodėl taip ilgai savo kūrinių neparodė gimtajame mieste, atsakė laukusi, kol pakvies. J. D. Plikionytė-Bružienė gimė Panevėžyje griaudint Antrajam pasauliniam karui tarnautojų šeimoje. Dailininkės mama buvo jautrios, romantiškos prigimties moteris, pati piešė, norėjo tapyti žvaigždes, debesis. Šios neįkūnytos svajonės savotiškai išsipildė dukros grafikos lakštuose. Prieš 40 metų Joana Danutė baigė anuometį Vilniaus dailės institutą, gyvena ir dirba Vilniuje. Dirba grafikos, plakatų bei knygų iliustravimo srityse, lieja akvareles, bando jėgas skaitmeninės grafikos srityje. J. D. Plikionytės-Bružienės kūrinių turi įsigijęs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, M. K. Čiurlionio muziejus, JAV, Austrijos, Vokietijos bei kitų šalių kolekcininkai. Menininkė surengė apie 15 personalinių parodų, dalyvavo 60 parodų.


Dailininkės sukaktys

Bronius VERTELKA

Menininkę Stasę Medytę jubiliejinės
parodos atidaryme pristatė Lietuvos
dailininkų sąjungos Panevėžio
skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas

Panevėžiečiai minėjo žino­mos dailininkės Stasės Medytės gyvenimo 60 metų ir jos kūrybinio darbo 40 metų sukaktis. Iškilmės vyko galerijoje „XX". Joje buvo atidaryta menininkės darbų paroda.

S. Medytė eksponuoja ekslibrisus bei portretus, o triptiką skyrė savo mamai. Miesto mero padėką S. Medytei įteikė Savivaldybės atstovai. Menininkės kolega Povilas Šiaučiūnas priminė, jog Šilagalio žemė išaugino du didžius menininkus - pasaulinio garso dailininką Stasį Eidrigevičių ir Stasę Medytę. Jis teigė, kad Panevėžys tapo vienu iš ekslibrisų kūrėjų centru. Stasės dar­bai - racionalūs, portretai - emocingi, tarsi gyvi.


Atakos - Vidinės ir išorinės

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Birželio ir liepos sandūroje įvykusios kibernetinės atakos iš Rusijos parodė agresyvią dabartinės Rusijos valdžios poziciją kaimyninių valstybių atžvilgiu. Nors tiesioginiai kibernetiniai išpuoliai vyko iš Prancūzijoje, Švedijoje ir keliose Azijos šalyse esančių kompiuterių, beveik neabejojama, kad su atakomis susiję Rusijos specialiosios tarnybos. Kibernetinių atakų grėsmę ir priemones, kaip nuo jų apsisaugoti, aptarė ir Seimo nacionalinio saugumo komitetas. Spėjimai apie kibernetinės atakos tikslus yra versijos, aišku tik tai, kad atakų organizatoriai iš Rusijos nori vykdyti tam tikrus bandymus, „treniruotis", be to, jie stebi, kas vyksta po tokių išpuolių Lietuvoje, kaip reaguoja politikai, žiniasklaida, kokia visuomenės reakcija. 2007 metais panašios kibernetinės atakos vyko prieš Estiją. Po to, kai vietos valdžia sutramdė riaušes kėlusias rusakalbių minias ir netgi suėmė kai kuriuos slaptos nusikalstamos organizacijos „Nočnoj dozor" veikėjus, prieš Estiją imtasi įvairių spaudimo priemonių. Po ilgai trukusio tyrimo nustatyta, kad vienu atveju kompiuterinė ataka prieš Estiją vykdyta tiesiogiai iš FSB kompiuterio Maskvoje.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija