|
Nudžiugino Zalvynė
Jonas PETRONIS
|
Jaunosios kanklininkės
|
ZZarasų rajono kultūros centro etnografė Rima Vitaitė, kiti
kultūros darbuotojai, mokytojai stengiasi, kad vaikai, jaunimas
mokėtų savo protėvių dainas, šokius, papročius. Nuolat vyksta daug
folkloro švenčių. Viena iš jų - respublikinis vaikų ir jaunimo festivalis
Zalvynė". Jis vyko Zarasuose.
Zalvynė" - sėliškojo krašto projektas, į
jo renginius susirinko jaunieji folkloro puoselėtojai iš įvairių
kraštų jau penktą kartą. Pavadinimas sėliškas, nuo paplitusių hidronimų
- Zalvas, Zalvė, Zalvelė, latviškos upelės Zalvite, kas reiškia
žalsvą, žalią.
|
|
Dailininkės sukaktys
Bronius VERTELKA
|
Menininkę Stasę Medytę jubiliejinės
parodos atidaryme pristatė Lietuvos
dailininkų sąjungos Panevėžio
skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas
|
Panevėžiečiai minėjo žinomos dailininkės Stasės Medytės gyvenimo
60 metų ir jos kūrybinio darbo 40 metų sukaktis. Iškilmės vyko galerijoje
XX". Joje buvo atidaryta menininkės darbų paroda.
S. Medytė eksponuoja ekslibrisus bei portretus,
o triptiką skyrė savo mamai. Miesto mero padėką S. Medytei įteikė
Savivaldybės atstovai. Menininkės kolega Povilas Šiaučiūnas priminė,
jog Šilagalio žemė išaugino du didžius menininkus - pasaulinio garso
dailininką Stasį Eidrigevičių ir Stasę Medytę. Jis teigė, kad Panevėžys
tapo vienu iš ekslibrisų kūrėjų centru. Stasės darbai - racionalūs,
portretai - emocingi, tarsi gyvi.
|
|
Apie Zarasų lietuvių atgimimą
Jonas
PETRONIS
|
Svečiai bibliotekai atvežė dovanų -
knygų, kurias įteikia Šatrijos
Raganos bendrijos pirmininkė,
literatūrologė Brigita Speičytė
|
Zarasų viešoji biblioteka pakvietė zarasiškius
į literatūros ir muzikinį renginį Lietuvių atgimimas tarp Žemaitijos
ir Lietuvos: Šatrijos Ragana ir Vaižgantas". Šatrijos Raganos
bendrija ir biblioteka surengė tikrą šventę. Jau renginio pradžioje
Šatrijos Raganos bendrijos pirmininkė, literatūrologė Brigita Speičytė
pranešė, kad kalbėsime ne tik apie Žemaitiją, kuri išugdė tokius
žinomus lietuvių literatūros klasikus, bet ir apie Zarasus. Kad
ir kaip būtų keista, bet Zarasai glaudžiai susijęs su šių klasikų
vardais, tiksliau su gydytoju Dominyku Bukontu, kuris brangus kiekvienam
zarasiškiui. D. Bukonto, gimusio Mažeikių krašte, atminimą saugo
Zarasų krašto žmonės. 1900 metais jis atvyko į Dusetas ir dirbo
čia gydytoju. 1904 metais jis buvo Rusijos kariuomenės gydytojas.
1906 metais išėjo į atsargą ir įsikūrė Zarasuose. Čia vadovavo ligoninei,
kovojo su dėmėtosios šiltinės epidemija, ja užsikrėtęs 1919 metais
numirė. Gydytojas antropologas Dominykas Bukontas palaidotas Zarasuose,
miesto aikštėje. 1993 metais jam pastatytas paminklas.
|
|
Pirmasis sugrįžimas
Bronius VERTELKA
|
Bronius Bružas ir Joana Danutė
Plikionytė-Bružienė parodos atidaryme
|
Vilnietė menininkė Joana Danutė Plikionytė-Bružienė
per jos parodos Retro" atidarymą birželio 19-ąją Panevėžio
apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje paklausta,
kodėl taip ilgai savo kūrinių neparodė gimtajame mieste, atsakė
laukusi, kol pakvies. J. D. Plikionytė-Bružienė gimė Panevėžyje
griaudint Antrajam pasauliniam karui tarnautojų šeimoje. Dailininkės
mama buvo jautrios, romantiškos prigimties moteris, pati piešė,
norėjo tapyti žvaigždes, debesis. Šios neįkūnytos svajonės savotiškai
išsipildė dukros grafikos lakštuose. Prieš 40 metų Joana Danutė
baigė anuometį Vilniaus dailės institutą, gyvena ir dirba Vilniuje.
Dirba grafikos, plakatų bei knygų iliustravimo srityse, lieja akvareles,
bando jėgas skaitmeninės grafikos srityje. J. D. Plikionytės-Bružienės
kūrinių turi įsigijęs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, M.
K. Čiurlionio muziejus, JAV, Austrijos, Vokietijos bei kitų šalių
kolekcininkai. Menininkė surengė apie 15 personalinių parodų, dalyvavo
60 parodų.
|
|
Jėzuitų provincijos 400-mečiui
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
|
Šv. Ignacas Lojola ir šv. Pranciškus
Ksaveras XVIII a. nežinomas dailininkas
|
1608 metų vasariokovo mėnesiais posėdžiavusi Jėzaus
Draugijos Generalinė kongregacija paskelbė savanorišką Lietuvos
provinciją. Tai įvyko praėjus vos 68 metams nuo šv. Ignaco Lojolos
įsteigtos vienuolijos. Į Vilnių jėzuitus pakvietė vyskupas Valerijonas
Protasevičius 1569 metų rudenį. Atvykę čia jėzuitai stengėsi pateisinti
vyskupo viltis: po metų įsteigė kolegiją - pirmąją gimnazijos lygio
mokyklą Lietuvoje. 1579 metais ši kolegija išaugo į Vilniaus akademiją
- universitetą. Taigi jėzuitų dėka savo tėvynėje turime vieną seniausių
universitetų Europoje.
|
|
|