Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Memuarai
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Jėzuitų provincijos 400-mečiui

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Šv. Ignacas Lojola ir šv. Pranciškus Ksaveras XVIII a. nežinomas dailininkas

1608 metų vasariokovo mėnesiais posėdžiavusi Jėzaus Draugijos Generalinė kongregacija paskelbė savanorišką Lietuvos provinciją. Tai įvyko praėjus vos 68 metams nuo šv. Ignaco Lojolos įsteigtos vienuolijos. Į Vilnių jėzuitus pakvietė vyskupas Valerijonas Protasevičius 1569 metų rudenį. Atvykę čia jėzuitai stengėsi pateisinti vyskupo viltis: po metų įsteigė kolegiją - pirmąją gimnazijos lygio mokyklą Lietuvoje. 1579 metais ši kolegija išaugo į Vilniaus akademiją - universitetą. Taigi jėzuitų dėka savo tėvynėje turime vieną seniausių universitetų Europoje.

Kaip pastebi kun. Lionginas Virbalas, SJ, „jėzuitai kūrė savo mokyklas, misijų stotis, sakė pamokslus, rengdavo disputus, mokė katekizmo ir giesmių, matydami, kad uolus apaštalavimas padeda žmonėms priimti tikė­jimą ir juo gyventi. Jėzuitai dalijosi savo me­to žmonių likimu: mokė ir auklėjo jaunimą, švietė žmones, globojo ištiktus maro, kentė­jo karus ir gaisrus, statė ir puošė bažnyčias. Išlikę paminklai liudija ilgą ir sudėtingą is­toriją, dideles pastangas ir plačią veiklą, pa­siekimus ir nesėkmes. Jie mena ne tik gar­siųjų jėzuitų šv. Andriejaus Bobolos, Kon­stantino Sirvydo, Motiejaus Kazimiero Sar­bievijaus, Žygimanto Liauksmino, Alberto Kojalavičiaus-Vijūko, Tomo Žebrausko, Mar­tyno Počiobuto vardus, bet ir daugybę kitų nežinomų, kantriai ir nuoširdžiai dirbusių pa­sišventėlių".

Jėzaus Draugija nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią. Jos veiklai turėjo įtakos istoriniai lū­žiai. Lietuvos jėzuitų provincija buvo atgai­vinta XX amžiaus pradžioje. Bolševikų oku­pacija nutraukė įsibėgėjusią prasmingą veik­lą: 1949 metais vienuolija oficialiai buvo už­daryta, į Sibirą ištremta septyniolika jėzuitų. T. Benediktas Andruška (1884-1951), atkū­ręs jėzuitų veiklą Lietuvoje, Sibire buvo nukankintas badu. Nepaisant žiaurių represi­jų, jėzuitai dirbo parapijose, vedė rekolekci­jas, dalyvavo pogrindinėje veikloje, redaga­vo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką". Pogrindžio sąlygomis Lietuvos jėzuitų pro­vincijolu kone 40 metų buvo t. Jonas Dany-la, Bijutiškio kaimo klebonas. T. Pranciškus Masilionis įsteigė naują Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją. Dabartiniai vyskupai Si­gitas Tamkevičius ir Jonas Boruta vadovavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos" lei­dimui. Užsienyje likę lietuviai jėzuitai susi­būrė Čikagoje, įsteigė koplyčią, Jaunimo cen­trą, namus, Aušros Vartų parapiją Monrea­lyje, perėmė lietuvių parapiją Klivlende.

Dabar Lietuvos jėzuitų provincija, atkur­ta 1990 metų vasario 15 dieną, turi 44 na­rius, dvi gimnazijas - Kaune ir Vilniuje. Tė­vai ir broliai jėzuitai yra įsikūrę prie Vilniaus Šv. Kazimiero, Kauno šv. Pranciškaus Ksa­vero, Šiaulių šv. Ignaco bažnyčių. Be sielo­vadinio darbo, jie dėsto jėzuitų gimnazijose, universitetuose, pluša rekolekcijų namuose, parapijose, misijose.

Minint Lietuvos jėzuitų provincijos 400 metų jubiliejų Lietuvos nacionaliniame mu­ziejuje buvo atidaryta paroda. Parodoje gali­ma pamatyti daug dokumentų apie jėzuitų veiklą. Vienas svarbiausių - popiežiaus Gri­galiaus XIII bulė ir Lietuvos didžiojo kuni­gaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Bato­ro privilegija dėl Vilniaus akademijos įsteigi­mo 1579 metais. Galime pamatyti ir Akade­mijos dėstytojų portretų galeriją. Eksponuo­jama daugelio garbių jėzuitų portretai ir skulp­tūros, tarp jų šv. Ignaco Lojolos, šv. Pranciš­kaus Ksavero, šv. Stanislovo Kostkos, šv. Alo­yzo Gonzagos... Galime pasigrožėti Kauno ar­kivyskupijoje saugoma Kražių jėzuitų kolegi­jos monstrancija - puošniu auksakalystės dir­biniu. Eksponuojama daug jėzuitų spaustuvė­se spausdintų knygų, rankraščių, regulų, po­tvarkių, žymių mokslininkų jėzuitų kunigų Petro Skargos, Konstantino Sirvydo, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir kt. veikalų.

Bene labiausiai lankytojų dėmesį traukia kun. L. Virbalo ir Nacionalinio muziejaus di­rektorės Birutės Kulnytės rūpesčiu iš Romos atvežtas nežinomo dailininko apie 1584-1620 metus nutapytas paveikslas „Popiežius Gri­galius XIII įsteigia seminarijas ir kolegijas". Šioje didžiulėje drobėje galima įžvelgti ir Vil­niaus vardą.

Parodos atidaryme dalyvavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Peter Stephan Zubriggen, vyskupas Jonas Boruta, Lietuvos jėzuitų pro­vincijolas t. Aldonas Gudaitis, vienas paro­dos rengėjų t. Lionginas Virbalas.

Paroda veiks iki lapkričio l dienos. Taigi visi, besidomintys jėzuitų veikla, galės ją ap­lankyti. Beje, tai ne vienintelis jubiliejinis ren­ginys. Spalio 9-10 dienomis Lietuvoje bus su­rengta mokslinė konferencija, plačiai nušvie-sianti jėzuitų darbus. Lapkričio mėnesį Či­kagoje, kur gyvena ir dirba daug lietuvių jė­zuitų, bus skaitomos paskaitos.

© 2008 „XXI amžius“