Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Memuarai
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Atakos - Vidinės ir išorinės

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Birželio ir liepos sandūroje įvykusios kibernetinės atakos iš Rusijos parodė agresyvią dabartinės Rusijos valdžios poziciją kaimyninių valstybių atžvilgiu. Nors tiesioginiai kibernetiniai išpuoliai vyko iš Prancūzijoje, Švedijoje ir keliose Azijos šalyse esančių kompiuterių, beveik neabejojama, kad su atakomis susiję Rusijos specialiosios tarnybos. Kibernetinių atakų grėsmę ir priemones, kaip nuo jų apsisaugoti, aptarė ir Seimo nacionalinio saugumo komitetas. Spėjimai apie kibernetinės atakos tikslus yra versijos, aišku tik tai, kad atakų organizatoriai iš Rusijos nori vykdyti tam tikrus bandymus, „treniruotis", be to, jie stebi, kas vyksta po tokių išpuolių Lietuvoje, kaip reaguoja politikai, žiniasklaida, kokia visuomenės reakcija. 2007 metais panašios kibernetinės atakos vyko prieš Estiją. Po to, kai vietos valdžia sutramdė riaušes kėlusias rusakalbių minias ir netgi suėmė kai kuriuos slaptos nusikalstamos organizacijos „Nočnoj dozor" veikėjus, prieš Estiją imtasi įvairių spaudimo priemonių. Po ilgai trukusio tyrimo nustatyta, kad vienu atveju kompiuterinė ataka prieš Estiją vykdyta tiesiogiai iš FSB kompiuterio Maskvoje.

Aktyviai besidar­buojantys STT pareigūnai toliau tęsia tyrimus prieš korum-puotus politikus. Šį kar­tą į jų akiratį pateko du Šiaulių politikai - vie­tos tarybos nariai Ro­manas Čokovas ir Igoris Strupeikis. Jie įtariami reikalavę 100 tūkstančių litų ky­šio už palankių sprendimų priėmimą. Bu­vęs „Tvarkos ir teisingumo" partijos Šiau­lių skyriaus vadovas, dabar šios partijos atstovas miesto taryboje R. Čekovas jau ir anksčiau buvo įsivėlęs į neaiškius san­dėrius. Skandalai Šiaulių valdžioje peri­odiškai kartojasi. Didelę įtaką Šiauliuose turi „Tvarkos ir teisingumo" partijos vei­kėjo V. Japerto vadovaujamas klanas.

Paskutiniu metu vis aktualesnis tampa teisminės valdžios persona­lijų klausimas. Kažkieno nematoma ilga ranka labai stengiasi į atsilaisvinančią Aukščiausiojo Teismo pirmininko vietą pasodinti Joną Prapiestį, dabartinį Aukš­čiausiojo Teismo teisėją. J. Prapiestis pas­kutinį dešimtmetį darbavosi Konstituci­niame teisme, o pasibaigus kadencijai bu­vo pakviestas dirbti į Aukščiausiąjį Teis­mą. Prapiesčio oponentai kelia pagristą klausimą - ar gali Aukščiausiojo Teismo pirmininku būti žmogus, EBSW klestėji­mo laikais ėjęs teisingumo ministro pa­reigas? Prapiestis buvo teisingumo minist­ru LDDP valdymo laikais. Nekalbame apie baudžiamąją atsakomybę, tačiau jei kalbėsime apie patikimumą, apie etikos dalykus, tai šis klausimas visai pagristas. 1992-1996 metais valdžiusi LDDP valdžia buvo susiliejusi su aferistų grupuotėmis (ypač EBSW, „Luoke", įtakingu Mažeikių klanu), stambiais kriminaliniais klanais. Vien EBSW veikla padarė nuostolių Lie­tuvai ir jos žmonėms daugiau nei už l mi­lijardą litų. Tuometinę valdžią galima pa­vadinti kriminaliniu režimu. Tokio režimo veikėjai, ypač ministrų rango, dabar ne­turėtų užimti aukščiausio lygio pareigų. Kol kas neaišku, kaip toliau klostysis visa Aukščiausiojo Teismo pirmininko atleidi­mo ir naujo pirmininko skyrimo procedū­ra, nes Seimas liepos 3 dieną atmetė Pre­zidento siūlymą atleisti V. Greičių iš pareigų. Teigiama, kad po kurio laiko siūly­mas atleisti Greičių bus teikiamas Seimui pakartotinai. Išspręsti teismų, jų vadovų klausimus, sumažinti juose korupciją yra esminis uždavinys. Tie, kurie nori tam su­trukdyti, yra valstybės griovėjai iš vidaus, organizuojantys atakas prieš savo valstybę (dažniausiai jie tą daro kitų rankomis).

Teismų vadovų klausimas juo labiau aktualus dabar, kai priimami tragikomiš­ki sprendimai. Vienas iš tokių yra teismo sprendimas leisti Viktorui Uspaskichui iš­vykti į Rusiją. Pagal teismo nutartį-dviems savaitėms, o iš tiesų tai sprendi­mas, iliustruojantis teisinį nihilizmą. Gai­la, tačiau spėjimai, kad Uspaskichui grį­žus į Lietuvą jam gerai seksis ir teismų sprendimai, pasitvirtina. Iš pradžių teis­mas jam skyrė namų areštą, po kurio lai­ko namų areštą panaikino, galų gale duo­da galimybę jam mėgautis tarptautiniais vojažais, vykti ten, kur jo šeimininkai ga­lės jį tiesiogiai instruktuoti.

Darbo partija vis dar išlieka tarp ke­lių populiariausių Lietuvos parti­jų. Žinoma, gal sociologinės apklausos nėra visai tikslios, tik­rą padėtį parodys rin­kimai. Tačiau svarbu ne tik tai, o visa situacija, susijusi su Darbo par­tija. Nors jau seniai iš­tirta, kad ši partija fi­nansuojama iš neteisė­tų šaltinių, daugiausia iš Rusijos, ir net iškel­ta byla partijai, kaip ju­ridiniam asmeniui, ta­čiau partija toliau veikia, toliau skleidžia populistinę propagandą. Tokia situacija tikrai negalima vakarietiškos demokra­tijos šalyse. Dar gerai, kad nors Darbo partija nebegauna finansavimo iš valsty­bės. Dabar jau priimtas galutinis spren­dimas, kad 2 milijonų dotacijos iš biudže­to darbiečiai negaus.

Nors Lietuvos pilietybės suteikimo klausimai jau seniai svarstomi, ta­čiau vis dar neaišku, kokie galutiniai spren­dimai bus priimti. Dvigubos pilietybės prie­šininkai remiasi kelių valstybių, kuriose nė­ra galimybės gauti dvigubos pilietybės, pa­vyzdžiais. Tačiau yra nepalyginamai dau­giau pasaulio valstybių, kurios leidžia tu­rėti dvigubą ar trigubą pilietybę. Ir ten tik­rai tokių piliečių yra mažuma - dvigubą ar trigubą pilietybę turi 3-10 procentų gyven­tojų. Šis klausimas labai aktualus emigran­tų į Vakarus palikuonims ir dabartiniams migrantams, kurie norėtų turėti dvigubą pi­lietybę. Nemažai piliečių ir įvairios visuo­meninės organizacijos pasisako už dvigu­bos pilietybės įteisinimą.

Pagal paskutines sociologines ap­klausas, Lietuvos partijų reitinguo­se pirmauja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Už juos balsuotų 15,1 proc. rinkėjų. Antroje vietoje žen­gia „Tvarkos ir teisingumo" partija (13 proc.), treti darbiečiai (12 proc.). Tad TS-LKD, pagrindinei demokratinės opozici­jos jėgai, atsiveria reali galimybė laimėti artėjančius rinkimus į Seimą. Iki rinki­mų liko jau palyginti nedaug laiko - trys mėnesiai. Oficialiai rinkimų kampanija prasidės rugsėjo pradžioje, bet faktiškai ji vyksta jau dabar. Rinkimų rezultatai bus lemiami mūsų valstybei. Yra galimy­bė pakeisti dabartinę padėtį, apriboti ko­rupciją, atkurti ekonominį ir socialinį sta­bilumą, vietoj fasadinės demokratijos valstybės sukurti išties laisvą ir demokra­tinę valstybę.

© 2008 „XXI amžius“