Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora
Piligrimystė
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Panevėžio vyskupijoje

Pasvalio dekanate

Vyskupą pagerbė tėviškėje

Iš dešinės: rajono meras Gintautas Gegužinskas su žmona Vitalija, vyskupas Jonas Kauneckas, Krinčino seniūnas Remigijus Janušis, rajono Tarybos narė Genovaitė Jusaitienė, beje, irgi Pasvalio krašto garbės pilietė, bei Pasvalio krašto muziejaus direktorė Vitutė Povilionienė

KRINČINAS. Į titulinius Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidus, kurie vyko paskutinį birželio sekmadienį Krinčine, su­ėjo ne tik vietos ir aplinkinių bendruome­nių žmonės - tarp jų buvo ir rajono meras Gintautas Gegužinskas su žmona Vitalija, Krinčino seniūnas Remigijus Janušis, rajo­no Tarybos narė Genovaitė Jusaitienė, Pa­svalio krašto muziejaus direktorė Vitutė Po­vilionienė.

Prieš pradėdamas šv. Mišias Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas prisipažino, jog išgirdęs giedant „Pulkim ant kelių" prisimi­nė savo vaikystę. Juk Krinčinas - tai jo išvaikščioti keliai takeliai, čia jis buvo krikš­tytas, čia daugiau nei prieš pusę amžiaus pri­ėmė Pirmąją Komuniją. Tai buvo iš tiesų di­dingos iškilmės, jose dalyvavo net 153 vai­kai. Kreipdamasis į laukiančius Sutvirtini­mo Sakramento jaunuolius, ganytojas ra­gino juos būti tvirtais katalikais, o jų sutvir­tinimo motinas bei sutvirtinimo tėvus - pavyzdžiais gyvenime.

Pamaldos prasidėjo iškilminga procesija aplink bažnyčią. Vėjyje pleveno nešamų vė­liavų šilkas. Sugrįžus į bažnyčią, vyskupas sveikino Petrus, Povilus, Paulinas su jų var­do diena. Tarp atėjusiųjų buvo ir vyskupo se­suo Paulina. Vyskupas pažymėjo, jog tituliniai Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidai - tai ir Krinčino miestelio diena. Ganytojas pri­minė skaudžią praeitį, kai pokario metais per tokią pat šventę Krinčino didžiuosiuose šven­toriaus vartuose būdavo numetami nužudy­tų partizanų kūnai. Negalėjai prisipažinti, kad esi tikintis, ar pasakyti, jog yra Dievas. Tada į Sibirą vežė doriausius lietuvius. Vys­kupas prisiminė, kaip stovėdama prie lan­go verkė biologijos mokytoja Kubiliūtė, ku­riuos artimuosius tikriausiai ištiko toks pat likimas. Po to atvejo mokytojos daugiau ne­bematė...

Ganytojas kalbėjo, kokią stebuklingą ga­lią gali turėti malda. Sovietmečiu pogrindžio spaudoje jam teko skaityti apie tai, kaip vie­nuolės nepasidavė Sibiro lagerio prižiūrė­tojui. Jis reikalavo, kad jos atsižadėtų tikė­jimo, kitaip šias išgrūsiąs šalti į 50 laipsnių speigą. Kada iš 2000 kalinių būrio, spau­džiant baisiam šalčiui, paėmė 10 vienuolių, jos ėmė giedoti. Tada prižiūrėtojas įsakė pa­leisti šunis, kad jas sudraskytų. Likus gal po­rai metrų, atšuoliavę keturkojai plėšrūnai staiga sustojo. Nepadėjo nei prižiūrėtojo keiksmai, nei jo įsakymai. Teko vienuolėms leisti grįžti į kameras.

Mažai kas žino, kad pernai rugsėjį buvo minimos 55-osios pirmosios širdies persodi­nimo operacijos metinės. Tai sugebėjo pada­ryti vienas JAV gydytojas dvejų metukų mer­gytei. Prieš operaciją jis karštai meldėsi, kad ji pasisektų, o tai paskui leistų išgelbėti dau­gybę žmonių gyvybių. Po antros tokios ope­racijos paaiškėjo, kad pats gydytojas serga gerklės vėžiu. Tačiau jis visas jėgas skyrė tam, kad kiti būtų sveiki ir laimingi. Gydytojas mi­rė sulaukęs 81 metų, spėjęs apmokyti 150 kar­diologų iš 40 pasaulio šalių. Visa tai jam pa­vyko padaryti save atiduodant maldai.

Vyskupas ragino sugrįžti prie tikėjimo tiesų. „Ar buvo iš mūsų tėvų šeimų tokių, kurios nedalyvautų sekmadieninėse pamaldose baž­nyčioje? Ar buvo tokių šeimų, kurios sėsda­mos prie stalo nepersižegnotų?",- klausė ga­nytojas. Kaip pavyzdį jis nurodė Lenkiją, kur penkis kartus daugiau nei Lietuvoje tikinčių­jų ateina pasimelsti į bažnyčią.

Nemažai grupei jaunuolių ganytojas su­teikė Sutvirtinimo Sakramentą. Jis tikėjo sa­kydamas, kad iš jų išeis dori ir sąžiningi ka­talikai. Ganytojas taip pat džiaugėsi matyda­mas taip gausiai susirinkusius bažnyčioje. Už vyskupo apsilankymą savo gimtinėje dėkojo Krinčino klebonas kun. Algimantas Petkū-nas. Aukštam svečiui jis įteikė išrašą iš krikš­to knygos, jog prieš 70 metų birželį Krinčino klebonas kun. Keraitis pakrikštijo Kaunec-kų Jonuką. Jo Ekscelenciją jubiliejinio gim­tadienio proga sveikino Krinčino parapijos, bažnyčios choristų atstovai bei klebonas.

Rajono meras Gintautas Gegužinskas perskaitė rajono Tarybos sprendimą, kuriuo vyskupui Jonui Kauneckui už ypatingus nuopelnus tėvynei ir bažnyčiai, meilę ir dėmesį gimtajam kraštui suteikiamas Pasvalio kraš­to garbės piliečio vardas. Jo regalijas įteikė meras, o juostą su užrašu „Pasvalio krašto garbės pilietis" ganytoją apjuosė mero žmo­na Vitalija, vilkinti tautiniais drabužiais. Bu­vo perskaitytas Seimo nario Antano Matulo sveikinimas, buvo ir kitų sveikinimų bei lin­kėjimų. Ganytojas stovėjo truputį sutrikęs ir šypsojosi. Toks jis atrodė itin mielas ir pa­prastas, visus suprantantis. „Ačiū Dievui, kad baigėsi sveikinimai. Nuo jų neištino mano galva, bet netgi susitraukė - per didelė tapo vyskupo skeptrą", - šmaikštavo ganytojas.

Netrūko norinčių nusifotografuoti išėjus į šventorių. Su visais vyskupas mielai bendra­vo. Įdomesnes atlaidų akimirkas fiksavo pa­nevėžietis Stasys Skrebys. Bažnyčioje veikė jo fotografijų paroda, kurioje užfiksuotos aki­mirkos iš prieš penkerius metus vykusio vys­kupo vizito Ličiūnų bendruomenėje. S. Skre­biui teko fotografuoti ir garbaus amžiaus su­laukusią vyskupo J. Kaunecko krikšto moti­nėlę. Fotomenininkas išsaugojo nuotrauką, kurioje ji įamžinta palenkusi galvą su rožan­čiumi rankose.

Bronius VERTELKA

© 2008 „XXI amžius“